Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-26 · Civilinė byla Nr. e2A-322-265/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-26
Bylos Nr.
e2A-322-265/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Ramonda Andrulienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaudenis“
Ieškovas
P. V.
Civilinė byla Nr. e2A-322-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00343-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaudenis“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. (P. V.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaudenis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaudenis“ priešieškinį ieškovui P. V. (P. V.) dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaudenis“ 27 338,90 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanų nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, gyvenantis Danijoje, užsiima želdinių prekyba. 2017 m. rudenį ieškovo ir atsakovės verslo partneris V.o.f. QualityGreens atsakovei, kuri užsiima gaminių iš kalėdinių medžių šakų prekyba bei prekes tiekia ne tik Lietuvoje, bet ir į kitas užsienio šalis, pasiūlė ieškovą kaip potencialų klientą Danijoje, prekiaujantį želdiniais. Atsakovei susisiekus su ieškovu dėl jo tiekiamos produkcijos užsakymo, nuo 2017 m. spalio 13 d. šalys tarpusavyje pradėjo derinti būsimo sandorio detales elektroniniu susirašinėjimu. Derinant apmokėjimo už gautas prekes sąlygas atsakovė paprašė ieškovo atidėti pirmojo užsakymo apmokėjimą iki 2017 m. lapkričio 8 - 9 dienos. Pirmu užsakymu atsakovė užsakė iš ieškovo įsigyti želdinių už 12 721 Eur. Atsakovė pati įsipareigojo pasirūpinti prekių atvežimu iš Danijos į Lietuvą. Kadangi ieškovo prekių atvežimas iš ieškovo verslo vietos Danijoje iki atsakovės verslo vietos Lietuvoje turėjo užtrukti atitinkamą laiko tarpą, ieškovas pasiūlė atsakovei idėją pasisamdyti sunkvežimį – šaldytuvą su reguliuojama temperatūra. Tačiau atsakovė ieškovui nurodė, jog įprastai šias šakas vežasi paprastais sunkvežimiais, o ne šaldytuvais. 2017 m. spalio 15 d. atsakovė pateikė užsakymą ieškovui pakrauti prekes atsakovei 2017 m. spalio 20 d. Prekes vežė atsakovės pasamdyta UAB „Lekpas“ sunkvežimiu – šaldytuvu. Su vežėjo vairuotoju tiesiogiai bendravo pati atsakovė. 2017 m. spalio 20 d. ieškovas pakrovė užsakytas prekes, 2017 m. spalio 23 d. prekės buvo atvežtos į atsakovės nurodytą vietą Duomenys neskelbtini, ir tą pačią dieną atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog yra patenkinta pristatytomis prekėmis ir paprašė ieškovą jai išrašyti sąskaitą. Praėjus trims dienoms atsakovė ėmė reikšti ieškovui nepagrįstas pretenzijas dėl prekių kokybės, tačiau jokių blogą prekių kokybę patvirtinančių įrodymų ieškovui nepateikė, išskyrus dviejų parudavusių šakų nuotraukas. Teigė, kad atsakovės pretenzijos nepagrįstos, kadangi ieškovas pardavė atsakovei visiškai šviežią produkciją, nes šias šakas jis kerta įvairiose Danijos vietose ir iškart jas pakrauna išvežimui, o ne sandėliuoja. Taip pat nurodė, kad 2017 m. spalio 30 d. ieškovas pagal atsakovės užsakymą pakrovė antrąją prekių partiją. Dėl šios siuntos atsakovė jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, telefonu po savaitės nurodė, kad viskas yra tvarkoje. Antra ieškovo prekių siunta atsakovei buvo vežama atsakovės nusamdytu sunkvežimiu be šaldytuvo, o vežėjas buvo Lietuvos transporto įmonė – UAB „Memel Logistics“, kurią samdė pati atsakovė. Antrąja siunta ieškovas pardavė atsakovei prekių už 14 617,90 Eur.

2. Ieškovas nurodė, kad nesulaukęs atsakovės apmokėjimo 2017 m. gruodžio 20 d. išsiuntė priminimą dėl 27 352,58 Eur (įskaičiuodamas papildomas išlaidas už raginimą) sumos apmokėjimo per 10 dienų nuo raginimo įteikimo, tuomet atsakovė nurodė, jog atsisako apmokėti ieškovui už prekes dėl patirtų nuostolių. Ieškovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.327 straipsnio 5 dalimi, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovui nesiūlė neva nekokybiškų prekių atsiimti atgal, pakeisti kitomis prekėmis, sumažinti prekių kainą ar kt., todėl akivaizdu, jog atsakovė, teigdama, kad prekės buvo nekokybiškos, vengia skolos sumokėjimo.

3. Atsakovė priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, nutraukti šalių pirmojo vežimo (2017 m. spalio 23 d. pristatytų) prekių pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovo 10 395,35 Eur sumą nuostolių atlyginimo atsakovei, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė krovinio, užsakyto iš ieškovo, iš Danijos į Lietuvą pargabenimui nusamdė transporto paslaugas iš UAB „Logisa“, kurias vykdė UAB „Lekpas“, už kurias sumokėjo 1 452 Eur. Krovinys atsakovės adresu pristatytas 2017 m. spalio 23 d. Atsakovė nurodė, kad prieš krovinio transportavimą ieškovas neinformavo atsakovės apie tai, kokiomis sąlygomis toks nukirstų medžių šakų krovinys turėjo būti gabenamas tam, kad šakos ilgesnį laiką išliktų šviežios, nenubirtų spygliai ir šakas būtų galima naudoti kalėdinių dekoracijų (vainikų, puokščių) gaminimui. Iš ieškovo patiektų kėnių, kiparisų ir buksmedžių šakų atsakovės darbuotojams pagamino kalėdines dekoracijas, nuo kurių šakų tik dekoracijoms pasiekus užsakovą byrėjo spygliai. Todėl, atsakovės manymu, ieškovas buvo patiekęs nekokybiškas prekes, kurios arba buvo per ilgai laikytos iki pakrovimo išvežimui pas atsakovę, arba laikytos netinkamos aplinkos sąlygomis. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Danijoje pakraunant sunkvežimį, ji iš vairuotojo gavo pranešimą, kad ieškovo darbuotojai į sunkvežimį – šaldytuvą krauna per didelį krovinio kiekį, dėl to galėjo nukentėti ne tik prekė, bet ir transporto priemonė, todėl atsakovė skubiai susisiekė su ieškovu ir išsakė šiam pretenzijas dėl per daug į sunkvežimį kraunamo krovinio. Atsakovė neatmeta galimybės, kad tokie ieškovo darbininkų veiksmai taip pat galėjo lemti prekės sugadinimą.

4. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad iš ieškovo 2017 m. spalio 20 d. išrašyto Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) važtaraščio matyti, kad šio važtaraščio 18 grafoje „Vežėjo sąlygos ir pastabos“ ieškovas vežėjui nenurodė absoliučiai jokių transportavimo sąlygų, instrukcijų, kurios, galbūt būtų padėjusios išsaugoti prekę nesugadintą. Atsakovės nuomone, krovinys sugedo ne dėl pervežėjo, o dėl ieškovo (siuntėjo) kaltės – siunčiamos prekės į krovinį pervežančią transporto priemonę buvo pakrautos netinkamos temperatūros ir drėgnumo bei jos jau buvo nekokybiškos, be to, siuntėjas (ieškovas) tinkamai neinstruktavo vežėjo vairuotojo apie prekės gabenimo sąlygas. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų kada buvo nukirstos šakos, kurias pristatė atsakovei, kokia tuo metu buvo lauko ir šių prekių laikymo temperatūra, po kiek laiko jos buvo pakrautos į sunkvežimį, kokie nurodymai buvo duoti vairuotojui dėl prekių gabenimo sąlygų. Vizualiai atvežtą prekę apžiūrėjus galimų pažeidimų nebuvo pastebėta, nes neigiamos pasekmės pasimato tik po tam tikro laiko, kuomet pradeda byrėti spygliai.

5. Nurodė, kad pradėjus daryti kalėdines dekoracijas, buvo rasti nekokybiški 632 kėnių šakų ryšuliai. Atsakovės teigimu, ieškovas jai pristatė ne šviežiai nupjautas, o jau pastovėjusias kėnių, kiparisų ir buksmedžių šakeles, kurios atrodė kaip apipurkštos kažkokiu skysčiu tam, kad atrodytų šviežesnės ir nesukeltų įtarimo. Atsakovė mano, kad ieškovas pasielgė nesąžiningai ir pardavė jai žinomai nekokybiškas prekes.

6. Atsakovės darbuotojai iš ieškovo pateiktų kėnių, kiparisų ir buksmedžių šakų visgi pagamino didelį kiekį kalėdinių dekoracijų – girliandų, vainikų už 23 813,25 Eur sumą, kurias pagal 2017 m. lapkričio 3 d. Kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą sunkvežimiu pristatė savo užsakovui V.o.f. QualityGreens į Nyderlandus. Užsakovas prekes gavo 2017 m. lapkričio 4 d. ir iškrovimo metu pamatė, kad medžiaga, iš kurios pagaminti produktai – spygliuočių šakos, yra blogos kokybės, nuo jų biro spygliai, o dalies spygliai buvo parudavę. Pats užsakovas V.o.f. QualityGreens patvirtino, kad ieškovas atsakovei pristatė blogos kokybės spygliuočių šakas, kurios buvo sugadintos dėl per aukštos temperatūros, todėl iš jų pagaminus girliandas ir vainikus, jų tarnavimo laikas labai greitai pasibaigė ir užsakovas net nebegalėjo prekių perduoti į pardavimą. Dėl ieškovo patiektų nekokybiškų prekių buvo sugadintas visas atsakovės pagamintų produktų užsakymas, dėl to atsakovė patyrė 11 802,05 Eur nuostolių.

Atsiliepimas

7. Atsakovė taip pat nurodė, kad tikėdamasi, jog šįkart bus pristatytos kokybiškos prekės, iš ieškovo užsakė ir antrąją partiją prekių, kuri buvo kokybiškesnė, todėl dėl jos atsakovė pretenzijų ieškovui nereiškė.

8. Atsakovės teigimu, ieškovas pažeidė šalių sutartį – pardavė pirmuoju vežimu nekokybiškas prekes, dėl ko atsakovė negalėjo jų panaudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl prašė šią sutartį vienašališkai nutraukti. Kadangi dėl paslėptų trūkumų pirmojo vežimo prekės žuvo, o ieškovas, kaip pardavėjas, apie tą trūkumą žinojo (turėjo žinoti), todėl atsakovė prašė priteisti iš ieškovo tiek tiesiogiai patirtus nuostolius, tiek negautas pajamas. Kadangi ieškovas 2017 m. spalio 30 d. išsiuntė atsakovei antrąją partiją prekių už 14 617,90 Eur, kurios buvo kokybiškesnės, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 14 617,90 Eur, įskaitytina į iš paties ieškovo atsakovei priteistiną 25 013,25 Eur, ir nustatytina, kad ieškovo įsiskolinimas atsakovei yra 10 395,35 Eur. Atsakovės nuomone, ji neturi būti įpareigojama grąžinti ieškovui prekes, nes jos laikytinos žuvusiomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Šiaudenis“ 27 338,90 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 27 338,90 Eur sumą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2 053 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo P. V. naudai ir 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

10. Nurodė, nėra ginčo dėl 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovės iš ieškovo užsakytų ir 2017 m. spalio 23 d. gautų prekių kiekio, kainos, taip pat nėra ginčo dėl 2017 m. spalio 30 d. iš ieškovo gautų prekių už 14 617,90 Eur sumą. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2017 m. spalio 23 d. gautų prekių kokybės. Atsakovė nesutinka apmokėti už šias prekes, priešieškiniu prašo nutraukti sutartį su ieškovu ir priteisti nuostolius. Abi šalys du užsakymus vertino kaip vieną pirkimo – pardavimo sutartį.

11. Teismas nurodė, jog atsakovė kaip netinkamą gautų prekių kokybę įrodinėja 2017 m. lapkričio 8 d. gautu iš verslo partnerių, kuriems išsiuntė pagamintą produkciją, laišku, kuriuo ji informuojama, kad 2017 m. lapkričio 4 d. gavus iš jos sunkvežimį vainikų, krovinio iškrovimo metu pamatė, kad vainikų kokybė labai bloga: nuo kėnio krenta spygliai, o buksmedis ir nutkinis geltkiparisis jau rudavo. Šio įrodymo įrodomoji reikšmė, teismo vertinimu, nepakankama prekių blogos kokybės faktui konstatuoti, nes nuo jų gavimo momento iki momento, kai gaminiai buvo pristatyti į Nyderlandus, praėjo tam tikras laiko tarpas ir byloje nėra duomenų kaip prekės ar produkcija buvo laikomos pas atsakovę ir gabenamos į Nyderlandus. Teismas pažymėjo, jog daugiau jokių įrodymų apie jai 2017 m. spalio 23 d. pristatytas iš ieškovo pirktas nekokybiškas prekes atsakovė į bylą nepateikė. Priešingai, ieškovas pateikė tris, kaip pats nurodo, jam atsakovės atsiųstas nuotraukas, kurių vienoje matyti nuklotame kėnių šakomis plote keletas parudavusių šakų, kitose nuotraukose pateiktas šių šakų detalesnis vaizdas. Atsakovės argumentą, kad ji negalėjo nufotografuoti viso 12 455 kg krovinio, vertino kritiškai, nes fotografavimas yra tik vienas iš būdų kokybei užfiksuoti.

12. Pažymėjo, kad kadangi byloje nėra rašytinės atsakovės pretenzijos, todėl sudėtinga spręsti apie atsakovės ieškovui išsakytų argumentų dėl prekių kokybės turinį. Atkreipė dėmesį, jog nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pasinaudojusi CK 6.334 straipsnyje numatyta teise reikalauti pakeisti prekes kitomis prekėmis, sumažinti prekių kainą ir pan.

13. Nustatė, kad ieškovas 2017 m. spalio 13 d. laišku pasiūlė atsakovei užsakytas prekes krauti į sunkvežimį – šaldytuvą, nes „daug valandų transportuoti“. Teismo vertinimu, iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovė pati sprendė, kokio tipo transporto priemone parsigabenti prekes iš Danijos į Lietuvą Atsakovės argumentą, kad CMR važtaraštyje nebuvo nuorodos apie vežimo temperatūrą, atmetė, nes CMR konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, o važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui.

14. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami tam, kad būtų nustatytas iš ieškovo gautų nekokybiškų prekių faktas, ar faktas, kad vežti buvo priimtos nekokybiškos prekės. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog prekes pardavimui krauna iškart kirtavietėse, o ne sandėliuoja jas.

15. Teismui abejonių kelia ir tai, kad atsakovė, 2017 m. spalio 26 d. reiškusi pretenzijas dėl 2017 m. spalio 23 d. gautų prekių netinkamos kokybės, 2017 m. spalio 30 d. paprašė pakrauti naujų prekių ir jas savo pasirinkimu vežė transportu be šaldytuvo, todėl pretenzijos ieškovui dėl to, kad jis turėjo duoti nurodymus vairuotojui dėl 2017 m. spalio 20 d. pakrautų prekių vežimo temperatūros, teismo vertinimu, yra nepagrįstos.

16. Sutiko su ieškovo argumentais, kad jei prekė būtų buvusi blogos kokybės, atsakovė nebūtų pradėjusi gaminti iš jos savo gaminių. Jei būtų buvęs rastas didelis kiekis nekokybiškų prekių, atsakovė būtų tai užfiksavusi, tačiau įrodymų, kad tai būtų buvę atlikta, byloje nėra.

17. Sutiko ir su ieškovo abejonėmis, kad gaminius į Nyderlandus pateikė MB „Akvadoras“, ne UAB „Šiaudenis“, kuri vėliau paprašė užsakovo perrašyti sąskaitą UAB „Šiaudenis“ vardu, nors prekės nuolat buvo tiekiamos MB „Akvadoras“ vardu. Teismo vertinimu, jei nuostoliai būtų realūs, dėl jų priteisimo turėjo kreiptis MB „Akvadoras“, nuolat pirkęs, kaip atsakovė aiškino, produkciją iš UAB „Šiaudenis“.

18. Nustatė, kad atsakovė gavo prekes, jai buvo išrašytos sąskaitos, kurių atsakovė nėra apmokėjusi. Nurodė, kad atsakovė sutartinę prievolę mokėti už prekes pažeidė, todėl ieškinį tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, t. y. siuntėjas, 2017 m. spalio 20 d. krovė krovinį į apeliantės pasamdyto vežėjo transportą, todėl būtent jam kyla atsakomybė dėl netinkamo krovinio pakrovimo. Teismas neištyrė aplinkybės, jog vežėjas elektroniniu laišku informavo apeliantę apie netinkamai kraunamas eglės šakas, todėl darytina išvada, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

19.2. Ieškovas, būdamas profesionalus verslo subjektas, vykdantis medžių šakų pardavimo verslą, ne tik galėjo žinoti, bet ir neginčijamai žinojo tokio krovinio specialias gabenimo sąlygas, tačiau važtaraštyje nepažymėjo jokių specialių krovinio gabenimo sąlygų, nenurodė jokių instrukcijų, kurios užtikrintų krovinio tinkamos kokybės išsaugojimą. Tokie ieškovo veiksmai vertinti kaip nesąžiningi ir pažeidžiantys komercinės veiklos vykdymo pagrindus ir principus, kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigą, už kurios pažeidimą yra numatoma atsakomybė bei pareiga nukentėjusiajai šaliai atlyginti nuostolius.

19.3. Teismas, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neįrodė nekokybiško krovinio pakrovimo fakto, kadangi išsamiai netyrė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog krovinys 2017 m. spalio 20 d. jau buvo pakrautas netinkamos kokybės.

19.4. Teismo išvada, jog ieškovas pateikė įrodymą, pagrindžiantį, kad šakos buvo pakrautos kirtavietėje, o ne sandelyje, nepagrįsta. Byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio aplinkybę, kad šakos, jas nukirtus, iškart buvo kraunamos vežimui, apeinant sandėliavimo stadiją, t. y. nepatvirtina jų pakrovimo laiko.

19.6. Teismas, vykdydamas pareigą visapusiškai ištirti byloje esančius įrodymus, turėjo būti aktyvus ir iškviesti liudyti vežėjo darbuotojus, gabenusius spalio 20 d. pakrautas medžio šakas, tačiau šios priemonės, siekiant nustatyti bylos nagrinėjimui didelę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, teismas nesiėmė.

19.7. Teismas neatsižvelgė į priešieškinyje akcentuotą aplinkybę, kad nukirstos šakos dėl paėmimo iš natūralios aplinkos savo kokybės savybėmis gali skirti nuo gyvo medžio šakos, tačiau pagal šalių susitarimą ir tikslą, kuriam buvo šakos perkamos, šios spygliuočių šakos turėjo būti nukirstos per kuo trumpesnį laiką iki perdavimo transportavimui, jos turėjo būti laikomos atitinkamomis drėgmės ir temperatūrinėmis sąlygomis tam, kad po to jas galima būtų naudoti pagal paskirtį.

19.8. Ieškovui netinkamai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, neinformavus atsakovės apie specifines krovinio gabenimo sąlygas, o taip pat pristačius netinkamos kokybės krovinį atsakovei, pastaroji patyrė žalos, todėl ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.

Atsiliepimas

20. Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prideda naujus įrodymus – miškų žemėlapius. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

20.1. Apeliantės argumentai, jog ieškovas pažeidė pareigą informuoti apie specialias krovinio gabenimo sąlygas, užtikrinant žemą temperatūrą vežimo metu, nepagrįsti. Būtent apeliantė turi gausią patirtį gaminant gaminius iš spygliuočių šakų bei šiuos gaminius eksportuojant į užsienio šalis. Tokiu būdu yra akivaizdu, jog apeliantė, būdama savo srities profesionalė, žino, kokiomis transporto priemonėmis turi būti transportuojama tiek žaliava jos gaminių gamybai, tiek jos pagaminti gaminiai ilgais atstumais užsakovams.

20.2. Be to, apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų, kokiomis sąlygomis ir kiek laiko buvo laikoma iš ieškovo gauta žaliava, tai galėjo turėti įtakos žaliavos apgadinimui apeliantės gamybos vietoje.

20.3. Būtent apeliantė pasirinko pirmosios ieškovo prekių siuntos transportavimo būdą – sunkvežimiu – šaldytuvu, kai tuo tarpu antros ieškovo žaliavos siuntos parvežimui apeliantė pasirinko paprastą sunkvežimį. Akivaizdu, jog apeliantė tokius sprendimus priėmė vienašališkai.

20.4. Apeliantės argumentai, jog krovinys buvo kraunamas ne kirtavietėje, o kitoje vietoje, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas pateikė teismui duomenis iš žaliavos kirtimo objekto, iš kurių matyti, kad kėniai buvo spalio mėn 18-19 dienomis buvo kertami nedideliame miške Duomenys neskelbtini, (175 km nuo ieškovo buveinės Duomenys neskelbtini), iš šios vietos buvo pakrauta 12 055 kg kėnių. Vėliau sunkvežimis nuvyko į kitą mišką, esantį Duomenys neskelbtini (1.00 km nuo ieškovo buveinės), buvo pakrauti buksmedžiai ir kiparisai; ir iš kur, kaip nurodyta CMR važtaraštyje, buvo išvežtas krovinys į Lietuvą.

20.5. Pažymėtina, apeliantė nesinaudojo teise prašyti apklausti liudytojų teismo posėdyje.

20.6. Pagal susiklosčiusią verslo praktiką ieškovas paprastai su žaliavos pirkėjais sutaria, kad pretenzijos bus pareiškiamos per 48 val. nuo krovinio gavimo. Būtent toks terminas yra laikytinas protingas ir pakankamas tam, kad įsitikinti gautos prekės kokybiškumu. Apeliantė teigė, kad ji 2017 spalio 26 d. elektroniniu paštu nusiuntė pretenzijas dėl minėtų prekių kokybės ir pridėjo tai patvirtinančias fotonuotraukas, tačiau šiose nuotraukose matėsi tik keletos šakelių vaizdas, todėl tai nepatvirtina, jog visas 12 455 kg krovinys buvo netinkamos kokybės.

20.7. Apeliantė neįrodė, jog neva dėl nekokybiško kėnio (nobilio) jos pagaminta užsakovui produkcija buvo sugadinta ir įmonė patyrė nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

23. Ieškovas prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – miškų žemėlapius.

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas, kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

25. Atsižvelgiant į tai, kad papildomų įrodymų pateikimo būtinybę lėmė apeliaciniame skunde pateikta argumentacija, ieškovo pateikti nauji įrodymai priimtini tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

26. Byloje kilo ginčas dėl spygliuočių šalų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo nustačius esminį daikto trūkumą. Atsakovė priešieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 10 395,35 Eur sumą nuostolių, kurie patirti ieškovui pateiktus nekokybišką kėnį, iš kurio buvo daromos dekoracijos, atlyginimo atsakovei.

27. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

28. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

29. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

30. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

31. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteistą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Apeliantės teigimu, šioje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog ieškovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neinformavo atsakovės apie specifines krovinio gabenimo sąlygas, o taip pat pristatė netinkamos kokybės krovinį atsakovei, todėl ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.

32. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs šias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Tai, jog apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, jog teismas įrodymus vertino netinkamai.

33. Šioje byloje atsakovė, įrodinėdama spygliuočių šakų defektus, pateikė 2017 m. lapkričio 8 d. laišką iš verslo partnerių H. T. ir P. M., kuriuo ji buvo informuota, jog 2017 m. lapkričio 4 d. gavus iš atsakovės sunkvežimį vainikų, krovinio iškrovimo metu pastebėta, kad vainikų kokybė labai bloga: nuo kėnio krenta spygliai, o buksmedis ir nutkinis geltkiparisis jau rudavo. H. T. ir P. .M. manymu, minėti augalai transportavimo metu iš Danijos į Lietuvą gavo šilumos (b. l. 60–61). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šio įrodymo įrodomoji reikšmė yra nepakankama prekių blogos kokybės faktui konstatuoti, nes nuo jų gavimo momento iki momento, kai gaminiai buvo pristatyti į Nyderlandus, praėjo tam tikras laiko tarpas ir byloje nėra duomenų, kaip prekės ar produkcija buvo laikomos pas atsakovę ir gabenamos į Nyderlandus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti minėto įrodymo, kadangi atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė teismo minėtų įrodymų – kaip spygliuočių šakos buvo laikomos pas atsakovę bei gabenamos į Nyderlandus.

34. Atsakovė priešieškinyje taip pat nurodė, jog 2017 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu ieškovui nusiuntė pretenziją dėl prekių kokybės ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus – fotonuotraukas. Teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nėra pateikta atsakovės pretenzija, o iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų, kurias atsiuntė atsakovė, matyti, jog spygliuočių šakų plote yra keletas parudavusių šakų (b. l. 17–19). Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, jog šios fotonuotraukos nelaikytinu objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, jog visas 12 455 kg svorio krovinys buvo su defektais.

35. Apeliaciniame skunde akcentuojami du dalykai, įtakoję nuostolių atsiradimą – ieškovo pareigos informuoti apie specialias krovinio gabenimo sąlygas, užtikrinant žemą temperatūrą vežimo metu, nevykdymas ir netinkamos kokybės krovinio pakrovimas.

Dėl krovinio gabenimo sąlygų

36. Bylos duomenimis, 2017 m. spalio 13 d. ieškovas siūlė atsakovei užsakytas prekes krauti į sunkvežimį – šaldytuvą, nes „daug valandų transportuoti“. Tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovo patarimu atsakovė nepasinaudojo – atsakovės atstovė V. G. nurodė, jog visuomet „deda į paprastą sunkvežimį ir atvyksta viskas gerai“ (b. l. 27). Bylos medžiaga patvirtina, kad vežimo paslaugas atsakovė užsakė iš UAB „Lekpas“ (b. l. 7).

37. Apeliantė teigia, jog siuntėjo įgaliotų asmenų netinkamas spygliuočių šakų į vežėjo transporto priemonę pakrovimas galėjo turėti įtakos šakų sugadinimui.

38. Iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovės atstovė V. G. 2017 m. spalio 20 d. informavo ieškovą, jog vairuotojo teigimu ieškovo atstovai krauna per daug į transporto priemonę. Ieškovui pasiteiravus, kodėl vairuotojas nieko nesako darbininkams, kitu elektroniniu laišku V. G. informavo, jog vairuotojui pranešta (b. l. 25). Teisėjų kolegijos vertinimu, šio šalių susirašinėjimo nepakanka padaryti išvadai, jog siuntėjo įgalioti asmenys netinkamai krovė spygliuočių šakas į vežėjo transporto priemonę, todėl šakos buvo sugadintos. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad šakos buvo kraunamos netinkamai – yra pateikta informacija, jog kraunama per daug šakų, tačiau taip pat yra duomenys, jog atsakovės atstovė informavo vairuotoją apie šią aplinkybę. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog krovinio svoris viršijo maksimalų leistiną svorį, taip pat nėra įrodymų, jog vairuotojas būtų informavęs atsakovės atstovus, jog krovinys pakrautas pažeidžiant reikalavimus, darytina labiau tikėtina išvada, jog krovinys buvo pakrautas tinkamai.

39. Apeliantė taip pat teigia, jog ieškovas, būdamas profesionalus verslo subjektas, vykdantis medžių šakų pardavimo verslą, ne tik galėjo žinoti, bet ir neginčijamai žinojo apie tokio krovinio specialias gabenimo sąlygas, t. y. palaikant žemą temperatūrą. Akcentuoja, jog važtaraštyje siuntėjas nepažymėjo jokių specialių krovinio gabenimo sąlygų, nenurodė jokių instrukcijų, kurios užtikrintų krovinio tinkamos kokybės išsaugojimą.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant šį apeliantės argumentą būtina pažymėti, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas siūlė atsakovei užsakytas prekes krauti į sunkvežimį – šaldytuvą, tačiau atsakovė nusprendė veikti savo rizika ir užsakė kroviniui vežti paprastą sunkvežimį (b. l. 21–28).

41. Apeliantės argumentas, jog CMR važtaraštyje nebuvo nuorodos apie vežimo temperatūrą, atmestinas kaip nepagrįstas.

42. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punktą važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys: a) važtaraščio surašymo vieta ir data; b) siuntėjo pavadinimas ir adresas; c) vežėjo pavadinimas ir adresas; d) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; e) gavėjo pavadinimas ir adresas; f) krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; g) krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; h) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; i) su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento); j) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos; k) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 2 punktą prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys: a) nurodymas, kad perkrauti draudžiama; b) išlaidos, kurias prisiima siuntėjas; c) išperkamojo mokesčio suma, kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį; d) deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui; e) siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo; f) vežimo sutarties įvykdymo terminas; g) perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 3 punktą susitariančios šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis, kurie, jų nuomone, yra reikalingi. Taigi, duomenys, nepatenkantys į nurodytų CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte ar 2 punkte sąrašą, neprivalo būti nurodyti CMR važtaraštyje. Pažymėtina, kad CMR konvencija nenustato, jog visi CMR važtaraščio blanke nurodyti laukeliai privalo būti užpildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-421/2018, 23 punktas).

43. Nurodytas teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo išaiškinimas suponuoja išvadą, jog siuntėjui nėra numatyta pareigos CMR važtaraštyje nurodyti specialias, jei tokios yra, krovinio gabenimo sąlygas.

44. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išreikštoms abejonėms dėl atsakovės veiksmų, t. y. abejonių kelia tai, kad atsakovė, 2017 m. spalio 26 d. reiškusi pretenzijas dėl 2017 m. spalio 23 d. gautų prekių netinkamos kokybės, 2017 m. spalio 302 d. užsakė pakrauti naujų prekių ir jas savo pasirinkimu vežė transportu be šaldytuvo.

45. Apeliacinės instancijas teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kokiomis sąlygomis ir kiek laiko buvo sandėliuojama iš ieškovo gauta žaliava atsakovės gavimo vietoje, taip pat nėra jokių įrodymų, kokiu transportu ir kada gaminiai, pagaminti iš ieškovo pirktos žaliavos, buvo nugabenti užsakovui į Olandiją.

46. Todėl atsižvelgiant į nurodytas ir aptartas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, susijusių su krovinio gabenimo sąlygomis, galėjusių turėti įtakos krovinio kokybei.

Dėl netinkamos kokybės krovinio pakrovimo

47. Apeliaciniu skundu taip pat akcentuojama, jog iki pakrovinio šakos buvo laikomos netinkamomis sąlygomis arba nebuvo šviežiai nukirstos, kaip teigė ieškovas, kadangi praėjus tam tikram laikui po krovinių pristatymo spygliai pradėjo byrėti, o pravėrus dalį šakų ryšulėlių pasimatė, kad dalies šakelių spygliai jau buvo parudavę.

48. Iš ieškovo paaiškinimų ir prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtų įrodymų matyti, kad 2017 m. spalio 18–19 d. kėniai buvo kertami miške Duomenys neskelbtini, pašto indeksas – 8830. Iš šios vietos 2017 m. spalio 20 d. į sunkvežimį pakrauta 12 055 kg kėnių. Buksmedžiai (200 kg) ir kiparisai (200 kg) pakrauti iš miško, esančio Duomenys neskelbtini rajone, pašto indeksas – 7700. Krovinys į Lietuvą išvežtas iš Duomenys neskelbtini. Kaip nurodo ieškovas, pradinė ir pagrindinio krovinio vieta – kėnių kirtimo vieta miške Duomenys neskelbtini, kuris yra 1,3 ha ploto, ir kuriame spygliuočiai buvo kertami po trejų metų pertraukos. Ieškovas teigia, jog savo buveinės vietoje neturi jokių sąlygų sandėliuoti žaliavą. Pažymėtina, kad byloje nėra įpriešingų įrodymų, todėl nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog prekės pardavimui kraunamos iškart kirtavietėse, o ne sandėliuojant jas.

49. Apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių atsakovės argumentai, susiję su nekokybiškų spygliuočių šakų kiekiu. Bylos duomenimis, 2017 m. spalio 3 d. atsakovė, gavusi prekes iš ieškovo, elektroniniu laišku informavo, jog yra patenkinta kėnių kokybe (b. l. 25). Priešieškinyje paaiškinta, kad pradėjus dirbti su ieškovo pateiktomis spygliuočių šakomis, buvo pastebėta, jog šakelės jau atrodė pastovėjusios, vietomis su nurudavusiais spygliais, nuo šakelių byrėjo spygliai. Atsakovės teigimu, buvo rasta 632 kėnių pundeliai (b. l. 77). Tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovas, duomenų apie likusio krovinio kokybę atsakovė nepateikė. Bylos duomenimis, atsakovei iš viso buvo pristatyta 2 411 pundelių kėnių po 5 kg, 40 pundelių kiparisų po 5 kg, 200 kg buksmedžių po 5 kg (b. l. 7, 11–12). Taip pat šioje nutartyje jau minėta, jog iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų, kurias atsiuntė atsakovė, matyti, jog spygliuočių šakų plote yra keletas parudavusių šakų (b. l. 17–19). Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pritarti ieškovo argumentams, jog atsakovės sprendimas neva iš nekokybiškų 632 kėnių pundelių gaminti kalėdinius dirbinius, girliandas ir jas transportuoti užsakovui, kelia abejonių. Šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliantės argumentus, susijusius su nekokybiškų spygliuošių šaku gavimu, laikyti neįrodytais.

50. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pasinaudojusi CK 6.334 straipsnyje numatyta teise reikalauti pakeisti prekes kitomis prekėmis, sumažinti prekių kainą ir pan.

51. Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pareigą visapusiškai ištirti byloje esančius įrodymus, turėjo būti aktyvus ir iškviesti liudyti vežėjo darbuotojus, gabenusius 2017 m. spalio 20 d. pakrautas medžio šakas. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

52. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-2013).

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla, kurioje nagrinėjamas privačių asmenų iš pirkimo -pardavimo santykių kilęs, nesusijęs su viešojo intereso gynimu, ginčas, priskirtina dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų.

54. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų, tai yra nenustačius vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, ieškovui civilinė atsakomybė negali kilti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą atlyginti nuostolius (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.245–6.250 straipsniai).

55. Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

58. Apeliantės apeliacinio skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

59. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu.

60. Įvertinus, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui P. V., asmens kodas Duomenys neskelbtini, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaudenis“, juridinio asmens kodas 177421283, priteisti 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas