- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 2-16/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00337-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statva“
- Atsakovas
- Utenos, Utenos regioninio profesinio mokymo centro priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei, „Statva“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovui, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ ieškinį atsakovui Utenos regioninio profesinio mokymo centrui dėl skolos priteisimo ir atsakovo Utenos regioninio profesinio mokymo centro priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Statva“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Statva“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Utenos regioninio profesinio mokymo centras 249 566 Lt už papildomai atliktus techniniame projekte nenumatytus darbus, 6 proc. dydžio palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
Atsakovas Utenos regioninio profesinio mokymo centras pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo UAB „Statva“ 497 523,99 Lt nuostolių atlyginimą, 2931,58 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei įpareigoti ieškovą perduoti atsakovui statybos dokumentus ir t.t. Atsakovas Utenos regioninio profesinio mokymo centras priešieškinyje prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 500 455,57 Lt sumai areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias ieškovės sąskaitose, bet kurioje kredito įstaigoje bei įpareigoti ieškovą UAB „Statva“ nedelsiant ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas perduoti atsakovui tris Statybos darbų žurnalus (du bendrųjų statybinių darbų ir vieną specialiųjų darbų): techninį projektą Nr. 16 09 041-TP-KS „Garažo pastato rekonstravimo darbų baigimo, keičiant paskirtį maisto pramonės praktinio mokymo centrui įrengti, adresu Aukštaičių g.5, Utena“: Statinio darbo projektą: Įrengimų techninius pasus (ventiliacijos ir šiluminio mazgo bei riebalų gaudytuvo); Bandymų protokolų ir varžų matavimo protokolus (šiluminės trasos): Geodezines išpildančias nuotraukas (šiluminės trasos),; visų statyboje naudotų medžiagų atitikties deklaracijas ir sertifikatus: pažymą apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei arba jų sutvarkymą kitu teisės aktais nustatytu būdu. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas motyvavo, kad teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Statva“, o tai patvirtina, kad įmonė turi didelių finansinių problemų. Priešieškiniu prašoma priteisti didelę pinigų sumą. Reikalavimas įpareigoti ieškovą nedelsiant grąžinti statybų dokumentus motyvuojamas, kad atsakovas Utenos regioninio profesinio mokymo centras neturėdamas šių dokumentų negali tęsti statybos proceso, o prastova sukeltų didžiulius nuostolius bei pažeistų viešąjį interesą – tinkamai ir laiku įgyvendinti ES finansuojamą projektą (yra grėsmė prarasti ir finansavimą) reikalingą švietimo kokybei gerinti. Moksleiviai neturi galimybės mokytis naujai įrengtose mokymui skirtose patalpose.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Statva“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises 500 455,57 Lt sumai, o tokio turto neturint ar turint nepakankamai, trūkstama sumos dalimi ir pinigines lėšas, esančias UAB „Statva“ kasoje, atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ar pas kitus asmenis bei įpareigojo UAB „Statva“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoti Utenos regioninio profesinio mokymo centras tris Statybos darbų žurnalus (du bendrųjų statybinių darbų ir vieną specialiųjų darbų): techninį projektą Nr. 16 09 041-TP-KS „Garažo pastato rekonstravimo darbų baigimo, keičiant paskirtį maisto pramonės praktinio mokymo centrui įrengti, adresu Aukštaičių g.5, Utena“: Statinio darbo projektą: Įrengimų techninius pasus (ventiliacijos ir šiluminio mazgo bei riebalų gaudytuvo); Bandymų protokolų ir varžų matavimo protokolus (šiluminės trasos): Geodezines išpildančias nuotraukas (šiluminės trasos),; visų statyboje naudotų medžiagų atitikties deklaracijas ir sertifikatus: pažymą apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei arba jų sutvarkymą kitu teisės aktais nustatytu būdu. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, internetinės svetainės www.rekvizitai.lt duomenimis UAB „Statva“ skola VSDFV biudžetui 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarė 397 305,82 Lt, todėl teismas padarė išvadą, kad UAB „Statva“ tikrai turi didelių finansinių problemų.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas Utenos regioninio profesinio mokymo centras 2013 m. rugpjūčio 22 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Garažo pastato rekonstravimo darbų baigimo, keičiant paskirtį maisto pramonės praktinio mokymo centrui įrengti, adresu Aukštaičių g.5, Utena“ pirkimo Nr. 145854, vykdymą, todėl pripažino pagrįstais prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvus, kad neturėdamas prašomų išreikalauti dokumentų, centras negali tęsti statybos proceso, tinkamai ir laiku įgyvendinti ES finansuojamą projektą, yra grėsmė prarasti ir finansavimą, reikalingą švietimo kokybei gerinti. Ieškovas UAB „Statva“ nebeatlieka statybos darbų Utenos regioninio profesinio mokymo centre, todėl statybos dokumentai, teismo vertinimu, jam neturėtų būti reikalingi. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Statva“ turi galimybę pasidaryti kopijas dokumentų, kuriuos jis ketina pateikti teismui kaip rašytinius įrodymus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Statva“ prašo iš dalies panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių –turto arešto atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovo reikalavimai gali būti neįvykdyti teismui priėmus palankų atsakovui sprendimą. Atsakovas nepateikdamas visos informacijos teismui elgėsi nesąžiningai, kadangi neinformavo teismo apie 2013 m. gegužės 22 d. su draudimo bendrove ERGO sudarytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį draudimo bendrovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 400 799,28 Lt jei UAB „Statva“ neįvykdys sutartinių įsipareigojimų. Iš pateikto dokumento matyti, jog atsakovo reikalavimai yra pakankamai užtikrinti, todėl taikyti papildomus apribojimus UAB „Statva“ ir areštuoti jos turtą nėra pagrindo.
2. Pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, taiko skirtingus standartus ieškovui ir atsakovui, kadangi ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, o esant analogiškai situacijai atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas tai pažeidžiant protingumo, teisingumo principus bei atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos regioninis profesinio mokymo centras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Jo nuomone, ieškovas klaidiną teismą, teigdamas, kad draudimo bendrovė išmokės atsakovui 400 799,28 Lt sumą. Pažymėjo, kad vadovaujantis suteikto laidavimo draudimo raštu, aiškiai matyti, kad ši draudimo suma mažėja proporcingai įvykdytų statybos darbų sumai. Be to, draudikas neatsako už delspinigius ir baudas. Taigi, pagal atsakovo skaičiavimus (2013-08-22 atliktų darbų akto Nr. 16 duomenys), kuriais jis grindžia ir savo priešieškinį, matyti, kad realiai ieškovas atliko 71,69 proc. visų darbų, kurių vertė su visais mokesčiais yra 2 873 164,89 Lt. Vadinasi atsakovas maksimaliai iš draudimo įmonės gali reikalauti tik 28,31 proc. draudimo sumos (400799,28 Lt), o tai būtų ne daugiau nei 113 466,27 Lt. Tuo tarpu atsakovas prašė ir pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemonės dėl 500 455,57 Lt, t. y., dėl net 4,4 karto didesnės sumos. Be to, Ergo Insurance SE suteiktas laidavimo draudimas nėra besąlyginis, kas užtikrintų draudimo sumos išmokėjimą, o sąlyginis, kas lemia, kad atsakovas privalės įrodinėti patirtų nuostolių dydį, o tai dažnai reiškia naują teisminį ginčą. Ieškovo nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino „tą pačią situaciją“ ir priėmė „kardinaliai priešingus“ sprendimus. Ieškovo ir atsakovo situacija jokiu būdu nebuvo analogiška. Priešingai - tai, kad ieškovo finansinė situacija yra bloga, teigia ir įrodinėja net pats ieškovas (pvz., prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio, teikiant atskirąjį skundą), o atsakovo finansinė būklė yra pakankamai gera, be to, įvertinant atsakovo, kaip juridinio asmens formą - viešasis juridinis asmuo, kurio steigėja ir savininkė yra Lietuvos Respublikos valstybė, įgyvendinanti savo teises per Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją, akivaizdu, kad rizika dėl neigiamos atsakovo turto pokyčių perspektyvos yra maža. Dėl šių priežasčių, laikytina, kad ieškovas neteisus, kad pirmosios instancijos teismas skirtingai vertino analogiškas situacijas, teikdamas pirmenybę atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.
Atsakovas šioje byloje priešieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 497 523,99 Lt nuostolių atlyginimo ir reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia dalyje dėl UAB „Statva“ priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir/ar turtinių teisių arešto 500 455,57 Lt sumai.
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio (priešieškinio) patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma bei bloga turtine padėtimi. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiama į didelę ieškinio sumą, tačiau kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma yra didelė. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo reikalavimai yra pakankamai užtikrinti, kadangi pagal 2013 m. gegužės 22 d. su draudimo bendrove ERGO sudarytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 400 799,28 Lt, jei UAB „Statva“ neįvykdys sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas, ginčydamas šį apelianto motyvą, nurodė, jog vadovaujantis suteikto laidavimo draudimo raštu draudimo suma mažėja proporcingai įvykdytų statybos darbų sumai. Be to, draudikas neatsako už delspinigius ir baudas. Todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atliko 71,69 proc. visų darbų, UAB „Statva“ maksimaliai iš draudimo įmonės gali reikalauti tik 28,31 proc. draudimo sumos (400799,28 Lt), o tai būtų ne daugiau nei 113 466,27 Lt. Tuo tarpu atsakovas prašė ir pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemonės dėl 500 455,57 Lt, t. y., dėl net 4,4 karto didesnės sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas UAB „Statva“ yra skolingas VSDFV biudžetui. Iš jo pateikto atlikimo laidavimo draudimo rašto sąlygų matyti, kad draudimo suma mažėja proporcingai pagal sutartį atliktų darbų sumai bei neapima baudų ir delspinigių, todėl pagrindo teigti, kad šis draudimas yra pakankamas sprendimo įvykdymo užtikrinimo būdas, nėra. Be to, teigdamas atskirąjį skundą, pats apeliantas pripažįsta, kad jo finansinė padėtis yra bloga. Nurodo, kad neturi lėšų sumokėti net 100 Lt dydžio žyminį mokestį bei yra kreipęsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į UAB „Statva“ finansinę padėtį, jam priešieškinio suma yra didelė.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą argumentuoja taip pat tuo, kad ši nutartis pažeidžia protingumo, teisingumo principus, nes teismas taiko skirtingus standartus ieškovui ir atsakovui, kadangi ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, o esant analogiškai situacijai atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkretaus atsakovo atžvilgiu. Aplinkybė, kad toje pačioje byloje nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį vienos iš šalių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas, o kitos – atmestas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į to asmens, kurio atžvilgiu jas prašoma taikyti, turtinę padėtį ir galimybę įvykdyti sprendimą ieškinio (priešieškinio) patenkinimo atveju.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, prašydamas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, kad nėra pagrindo jas taikyti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.