Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-2273/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
2-2273/2013
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00337-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statva“
Atsakovas
Utenos
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2273/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00337-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 110.4; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-763-425/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ ieškinį atsakovui Utenos regioninio profesinio mokymo centrui dėl apmokėjimo už papildomus darbus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Statva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Utenos regiono profesinio mokymo centrui, prašydamas priteisti iš atsakovo 249 566 Lt už papildomai atliktus darbus, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose arba atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovo UAB „Statva“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Nurodė, jog šalies ar suinteresuoto asmens prašymas turi būti motyvuotas, nurodytos priežastys, kurios patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Kadangi ieškovas nenurodė ir neįrodė, jog egzistuoja rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Statva“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors veiksmų arba neveikimo galimo palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti yra preziumuojama dėl didelės reikalavimo sumos, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Ieškinio suma laikytina didele. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, panaudos teisėmis valdo 4 valstybinės žemės sklypus, todėl teismo sprendimo įvykdymo galimybė gali labai pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanoma.

Atsiliepimas

Atsakovas Utenos regioninio profesinio mokymo centras pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad šalis, pateikusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo pagrįsti tokį savo prašymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas niekaip savo prašymo nepagrindė. Nurodė, kad didelė ieškinio suma yra tik vienas iš daugelio vertinamųjų kriterijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo klausimą. Ieškovas nevertino to, kad atsakovas yra ne privatus, o viešasis juridinis asmuo, kurio steigėja ir savininkė – Lietuvos Respublikos valstybė, įgyvendinanti savo teises per Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją. Atsakovas niekaip negali tyčia sumažinti savo turto vertės, nes neturi galimybės laisvai disponuoti jo žinioje esančiu turtu. Dėl šių priežasčių neegzistuoja neigiamos atsakovo turto pokyčių perspektyvos. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą. Piniginių lėšų areštas ypač apsunkintų tinkamai teikti atsakovo paslaugas: vykdyti kokybišką mokymo procesą moksleiviams ir studentams, mokėti atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei, vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus, įgyvendinti ES ir kitus projektus. Atsakovo nuomone, teisiniai ir faktiniai argumentai bei aplinkybės prima facie patvirtina, kad ieškinys nepagrįstas ir nebus tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, kurią, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti ieškovas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmę galimo teismo sprendimo neįvykdymui grindė didele ieškinio reikalavimų suma bei tuo, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Kartu su skundu pateikė teismui išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, jog Utenos regioninio profesinio mokymo centras panaudos teise valdo keturis žemės sklypus (b.l. 9-16).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-24 nutartis c.b. Nr. 2-545/2008; 2009-04-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009; 2009-08-06 nutartis c.b. Nr. 2-905/2009). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Pažymėtina, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė, nesant byloje duomenų, jog atsakovas kokiu nors būdu jam priklausantį turtą, lėšas slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį, siekdamas vengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo, negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas Utenos regioninio profesinio mokymo centras yra viešasis juridinis asmuo, kurio steigėjas ir savininkas – Lietuvos Respublikos valstybė, įgyvendinanti savo teises ir pareigas per Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją. Tokio subjekto teisės disponuoti valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos įstatymų. Ši aplinkybė, sprendžiant dėl tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo ieškiniui užtikrinti, vertintina kaip mažinanti grėsmę, kad atsakovo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržytas.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant byloje duomenų, rodančių, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė, laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo turto areštas) pagrįstai buvo netaikytos. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytas Milius