- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2-269-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01962-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grangeras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Grangeras“ pareikštame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 182 696,65 Eur kaip be teisinio pagrindo išmokėtą sumą tuo metu, kai atsakovė buvo vienintelė ieškovės akcininkė. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, o jei sąskaitose pinigų nebūtų – pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos. Pažymėjo, kad apie galimai nesąžiningą atsakovės ir su ja susijusių asmenų veiklą informacijos nesunkiai galima rasti viešai prieinamuose šaltiniuose. Atsakovė nebendradarbiauja su ieškove ir be jokios pateisinamos priežasties vengia padengti ieškovei labai didelę skolą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – nutarė areštuoti atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, bendrai neviršijant 182 696,65 Eur sumos; tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
Pasak teismo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal teismų formuojamą praktiką, ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai ieškinio suma yra didelė, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti iš atsakovės suma – 182 696,65 Eur – laikytina didele, taip pat tai, kad ieškovė, ieškinį atsakovei, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo turimus įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, teismas darė išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Nustatydamas areštuojamo turto eiliškumą, teismas pirmiausia taikė mažiausiai atsakovės veiklą ar interesus varžančias priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmė – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio suma, t. y. 182 696,65 Eur, negali būti laikoma didele atsakovei, kadangi jos turimo turto vertė gerokai didesnė. Pagal 2015 m. birželio 30 d. balansą atsakovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso sudaro 73 816 603 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 27 010 865 Eur, todėl atsakovė realiai turto turi už 46 805 738 Eur (73 816 603 Eur - 27 010 865 Eur). Atsakovei priklausančio ilgalaikio materialaus turto (žemės ir pastatų bei statinių) bendra vertė siekia 62 922 760 Eur. Be to, iš 2015 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė per minėtą ataskaitinį laikotarpį gavo net 1 050 291 Eur grynojo pelno. Tai patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai gera tam, kad ji galėtų įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą.
Atsiliepimas
2. Teismas nepagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo skubos tvarka, t. y. nepranešęs atsakovei apie tokio klausimo svarstymą. Teismas nesuteikė atsakovei galimybės pateikti savo atsiliepimą. Dėl to nutartis buvo priimta remiantis išimtinai tik ieškovės pateiktais teiginiais.
3. Teismas pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus bei interesų pusiausvyros principą, nes pritaikė laikinąsias apsaugos priemones prieš tai neįvertinęs atsakovės turtinės padėties. Atsakovės įsitikinimu, teismas, patenkindamas ieškovės prašymą, iš esmės nesivadovavo teisingumo principu ir suteikė vienai iš šalių – ieškovei, perdėtą pranašumą, t. y. išimtinai gindamas tik ieškovės interesus.
Ieškovė BUAB „Grangeras“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, paskutinį kartą VĮ Registrų centrui pateikti tik už 2007 metus, todėl nėra jokių galimybių patikrinti atsakovės direktoriaus pasirašytų 2015 m. birželio 30 d. finansinių dokumentų turinio atitikimo tikrovei. Byloje nesant jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės finansinę būklę, negalima vadovautis abejotinais atsakovės 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenimis. Atsakovės sąžiningumu, teikiant teismui duomenis apie bendrovės finansinę būklę, papildomai abejoti verčia ir internete viešai prieinama informacija apie atsakovės ir su ja susijusių asmenų veiklą. Abejones dėl atsakovės finansinės padėties ir 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenų patikimumo / atitikimo tikrovei patvirtinai tai, kad pateikiamo balanso duomenys akivaizdžiai skiriasi nuo Lietuvos Respublikos hipotekos registro išraše nurodytų duomenų apie atsakovės prievoles kredito įstaigoms. 2015 m. birželio 30 d. balanse nurodyta, kad įmonės skolos kredito įstaigoms sudaro 22 296 383 Eur, tuo tarpu vadovaujantis hipotekos registro duomenimis galima spręsti, kad realūs atsakovės įsipareigojimai kredito įstaigoms galimai viršija 50 mln. Eur. Ši suma yra didesnė nei pačios atsakovės deklaruota reali 46 805 738 Eur turto masė. Atsakovė nesąžiningai nutylėjo, kad beveik visas jos turtas yra įkeistas. Hipoteka neapsunkinto atsakovei priklausančio turto, kuris nebuvo areštuotas, vidutinė rinkos yra tik 126 621 Eur. Pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ 2015 m. spalio 26 d. duomenis, atsakovės atžvilgiu yra įregistruoti 5 areštai, bendrovė turi 13 įsiskolinimų kreditoriams ir yra vertinama aukščiausios rizikos reitingu (bankroto tikimybė 71 proc.). Atsakovė taip pat turi įvairių teisminių ginčų dėl skolų priteisimo, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kas papildomai leidžia abejoti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu.
2. CPK 147 straipsnyje nustatyta, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
3. Paprastai įmonėms yra itin skausmingas jų lėšų areštas, todėl teismų praktikoje nurodoma, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas (kuris ir buvo nustatytas skundžiama teismo nutartimi) nepažeidžia ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Apeliantė neginčija teismo išvados, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau nesutinka, kad egzistuoja antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
Pirmosios instancijos teismas atsakovės turtą areštavo vadovaudamasis prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantė, kartu su atskiruoju skundu pateikdama savo 2015 m. birželio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, įrodinėja, kad ieškinio suma jai nėra didelė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, svarbu yra ne pareikšto reikalavimo dydis, o tai, jog ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad BUAB „Grangeras“ valdymo organai bankroto administratoriui nėra perdavę jokių įmonės dokumentų ir kad atsakovė neatsakė į administratoriaus prašymą pateikti informaciją ir dokumentus, kokiu pagrindu prašoma priteisti lėšų suma buvo pervesta atsakovei, kuri tuo metu buvo vienintelė ieškovės akcininkė. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Abejonių dėl atsakovės sąžiningumo kyla ir dėl to, kad atsakovė, įrodinėdama savo gerą finansinę padėtį, remiasi vien tik 2015 m. birželio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis apie turimą turtą ir gautą grynąjį pelną, nors ieškovės pateikta informacija iš juridinių asmenų registro patvirtina, kad paskutiniai atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui yra pateikti tik už 2007 metus. Pagal teisės aktų reikalavimus, metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 1 d.); bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d.). Atsakovė šių teisės aktų reikalavimų ilgą laiką nesilaikė, todėl sutiktina su ieškovės argumentu, kad ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų patikimumo. Atsakovės pateiktame 2015 m. birželio 30 d. balanse įrašyta, kad bendrovė iš viso turi turto už 73 816 603 Eur (ilgalaikio materialiojo nekilnojamojo turto vertė sudaro 62 922 760 Eur), mokėtinos sumos ir įpareigojimai – 27 010 865 Eur. Tačiau ieškovės pateiktas hipotekos registro išrašas patvirtina, kad beveik visas atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas, užtikrinant daugiau nei 50 mln. Eur dydžio įsipareigojimus kredito įstaigoms. Byloje nėra duomenų, kokia dalis šių įsipareigojimų yra įvykdyta, todėl abejonės dėl apeliantės pateikto 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenų teisingumo lieka nepašalintos (CPK 185 str.).
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui, kai mano, kad tai būtina. Taigi vien nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma kelia pagrįstų abejonių dėl galimo atsakovės nesąžiningumo, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra reali grėsmė, jog teismo sprendimas, jei jis būtų palankus ieškovei, gali būti neįvykdytas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės teiginiais ir teismo priimta nutartimi, savo atsikirtimus ir argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, galėjo pateikti ir pateikė atskirajame skunde. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės veiksmai, kai teismui pateikiami neišsamūs duomenys apie savo finansinę padėtį, leidžia manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti atsakovės turto areštą, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas. Tuo pačiu pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantei, pasikeitus aplinkybėms ar pateikus naujus įrodymus, kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.