Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant mažamečio nukentėjusiojo P. Z. atstovei pagal įstatymą V. R., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. S., išnagrinėjusi B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išsituokusios, turinčios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbančios, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. 2015 m. gruodžio 4 d. apie 17 val. 16 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo, kad įsitikintų, jog nėra pėsčiojo, kurį turi praleisti ir, nepastebėjusi partrenkė į pėsčiųjų perėją įbėgusį P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), taip eismo įvykio metu pėsčiajam P. Z. padarydama odos nubrozdinimą kairio klubo ir dešinio kelio sąnario srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešusi policijos pareigūnams, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 219.4 p. reikalavimus.

B. S. posėdžio metu pripažino padariusi pažeidimus iš dalies ir paaiškino, kad važiavo Žagarės gatve link miesto centro apie 20 km/h greičiu. Sankryžoje pėsčiųjų perėja buvo tuščia. Būdama jau perėjoje, pažiūrėjo į kairėje esančią Livonijos gatvę ar nėra kliūties, o atsisukusi pamatė prieš automobilį bėgantį vaiką. Mano, kad vaiko nepartrenkė, tik užkliudė. Vaikas dar pabėgo tolyn, po to suklupo ant kelių. Prie pėsčiųjų perėjos nebuvo sustojusi. Jau po įvykio sustojo, buvo išsigandusi. Ant šaligatvio stovėjusi liudytoja sakė, kad matė kaip vaikas iššoko prieš automobilį. Kviesti policiją tuo metu negalvojo, kalbino su liudytoja vaiką, klausė ar reikia pagalbos. Grįžusi į automobilį ieškojo telefono rankinėje, kuri buvo nukritusi, kad paskambinti į policiją. Kol surado telefoną, vaikas nuėjo. Nebekvietė policijos ir dėl to labai gailisi. Po kelių dienų ją išsikvietė policijos pareigūnas. Labai gailisi dėl įvykio, atsiprašo nukentėjusiojo ir jo mamos.

Nukentėjusysis P. Z. posėdžio metu paaiškino, kad buvo susitaręs susitikti su mama parduotuvėje „Jonė“. Labai skubėjo, nes vėlavo. Prieš eidamas per gatvę stabtelėjo, pažiūrėjo į kairę pusę, iš kurios gali būti pavojus. Matė, kad artėja mašina, bet pamanė, kad pristabdys ir jį praleis. Įėjęs į perėją pamatė, kad mašina nestabdo ir, išsigandęs pradėjo bėgti. Mašina jį kliudė kampu aukščiau klubo. Jis nukrito ant žemės truputį toliau nuo mašinos ir nusirito. Pagulėjęs sekundę, pradėjo keltis Automobilis sustojo, vairuotoja išlipo ir paklausė kaip jis jaučiasi ar nereikia parvežti į namus. Pasakęs, kad jaučiasi gerai, atsistojo ir šlubčiodamas ėjo į sutartą vietą. Iš parduotuvės išbėgusi nepažįstama moteris jį palydėjo iki parduotuvės „Jonė“, po to, nuvežė į ligoninę. Atsisakė vairuotojos pagalbos, nes tada skausmo nejuto. Tik vėliau pradėjo reikštis skausmai.

Nukentėjusiojo P. Z. atstovė pagal įstatymą V. R. posėdžio metu paaiškino, kad laukė vaiko parduotuvėje „Jonė“. Sūnus ilgai neatėjo, o kai atėjo, buvo išbalęs. Vaiką atlydėjo gretimos parduotuvės pardavėja, kuri juos nuvežė į priimamąjį. Ėjo pažiūrėti vairuotojos, bet ši jau buvo nuvažiavusi, ant šaligatvio tik stovėjo moteris su vaiko vežimėliu. Sūnui buvo sutrenktas kairysis šonas ir dešinės kojos kelis, patempti riešai, buvo atleistas mėnesiui laiko nuo fizinio lavinimo pamokų. Jos sūnus yra dalyvavęs „Šviesoforo“ konkursuose, žino taisykles. Vairuotoja iš pradžių gailėjosi, atsiprašė, o po to ėmė neigti kaltę. Jos sūnus tikrai nukentėjo eismo įvykio metu, todėl prašo teisingai įvertinti kaltininkės veiksmus.

Liudytoja Ž. J. posėdžio metu paaiškino, kad maisto prekių parduotuvės pagalbinėse patalpose persirenginėjo, kai išgirdo kažkokį garsą. Salėje dirbusi kolegė pasakė, kad mašina partrenkė vaiką. Per langą pamatė vaiką, einantį ties paminklu. Pastarasis šlubavo, susiėmęs už kojos. Išbėgusi į lauką, paklausė ar viskas gerai. Vaikas atsakė, kad gerai. Parduotuvėje „Jonė“ buvo vaiko mama. Matė, kad vaikas buvo visas išpiltas prakaito, pradėjo žiovauti. Ji su vaiko mama išėjo į lauką, bet mašinos įvykio vietoje jau nebebuvo. Ji pasisiūlė pavežti iki ligoninės, kur vaiką apžiūrėjo. Medikai pranešė policijai. Nuo to momento iki išėjo su vaiko mama iš „Jonės“ pažiūrėti mašinos, praėjo ne daugiau kaip 10 minučių.

Liudytoja I. B. posėdžio metu paaiškino, kad būdama parduotuvės salėje, išgirdo dunkstelėjimą. Pažvelgusi per langą, pamatė ant perėjos berniuką ir stovintį baltą automobilį, iš kurio išlipo moteris. Apie tai, ką matė, pasakė kolegei Ž. J. Ši apsivilko striukę ir išėjo į lauką. Vaikas stovėjo priekyje automobilio.

Liudytoja R. Š. posėdžio metu paaiškino, kad matė eismo įvykį, buvo su vaiko vežimėliu. Matė kaip prieš tai tas pats berniukas net neapsidairęs perbėgo perėjoje per kitą gatvę, pralenkė ją ir nubėgo link perėjos, kur įvyko įvykis. Automobilis, kliudęs berniuką, važiavo negreitai. Ji stovėjo ir laukė, kol automobilis pravažiuos. Automobilio ir berniuko kontaktas įvyko perėjoje. Po to, berniukas atsistojo ir ėmė bėgti. Ji porą kartų klausė kur bėga, ar reikia pagalbos. Vaikas atsakė, kad viskas gerai ir nubėgo. Iš automobilio išlipo moteris, siūlė berniukui pagalbą, bet šis atsisakė. Vairuotoja paprašė jos telefono numerio, po to, nuvažiavo. Lauke jau buvo tamsu, ar berniukas turėjo atšvaitą, nepamena. Praėjus gal 7 minutėms po įvykio matė iš parduotuvės išėjusias moteris.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

B. S. kaltė padarius pažeidimus be pačios dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų teismui duotų paaiškinimų įrodyta ir byloje surinktais dokumentais:

Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūnės J. N. 2015-12-04 tarnybiniu pranešimu, kad 2016-12-04 buvo gautas Joniškio ligoninės slaugytojos pranešimas, jog į priėmimo skyrių pristatytas P. Z., kurį apie 17 val. gatvėje partrenkė nenustatytos markės automobilis (3 b. l.);

2015-12-04 V. R. pareiškimu policijai dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2015-12-04 apie 17 val. jos sūnų P. Z. perėjoje kliudė automobilis (4 b. l.);

2015-12-04 V. R. rašytiniu paaiškinimu policijai, kuriame nurodyta, kad 2015-12-04 apie 17 val. parduotuvėje „Jonė“ laukė sūnaus P. Z. Sūnus atėjo su nepažįstama moterimi, kuri pasakė, kad vaiką pėsčiųjų perėjoje partrenkė lengvasis automobilis. Sūnus buvo išblyškęs, šlubavo, todėl nuvežė į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių. Vaikui buvo diagnozuotas dešinės kojos ir kairio šono sumušimas. Sūnus sakė, kad prieš bėgdamas per perėją matė atvažiuojantį automobilį, bet manė, jog spės perbėgti. Iš baltos spalvos automobilio išlipusi moteris vaiko klausė ar parvežti į namus, ar paskambinti tėvams. Sūnui atsakius neigiamai, moteris nuvažiavo link Šiaulių (5 b. l.);

2016-02-08 P. Z. rašytiniu paaiškinimu policijai, kuriame nurodyta, kad 2015-12-04 apie 17 val. 15 min. bėgo nuo miesto centro link Nepriklausomybės paminklo. Prieš bėgdamas per gatvę, matė iš kairės pusės atvažiuojantį baltos spalvos automobilį, tačiau pagalvojo, kad vairuotojas jį mato ir praleis. Įbėgęs į pėsčiųjų perėją, pastebėjo, kad automobilis nestabdo, todėl paspartino bėgimą, tačiau pajuto smūgį kairiuoju automobilio priekiniu kampu. Nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Vairuotoja tuoj pat sustojo ir išlipusi paklausė ar nesusižalojo, ar nereikia parvežti į namus. Jis atsakė, kad yra sveikas ir nuėjo link parduotuvės „Jonė“. Jį pašaukusi moteris palydėjo iki parduotuvės. Po to, pajuto, kad svaigsta galva, skauda koją ir šoną (6 b. l.);

2016-02-09 I. B. rašytiniu paaiškinimu policijai, kuriame nurodyta, kad 2015-12-04 apie 17 val. 30 min., būdama parduotuvės prekybos salėje, išgirdo duslų dundesį ir pamatė pėsčiųjų perėjoje besikeliantį berniuką bei baltos spalvos automobilį, kurio vairuotoja buvo prijusi prie berniuko. Jos kolegė Ž. J. išbėgo į gatvę pažiūrėti kas nutiko (7 b. l.);

2016-02-09 Ž. J. rašytiniu paaiškinimu policijai, kuriame nurodyta, kad 2015-12-04 apie 17 val. 20 min. ją pašaukė kolegė ir pasakė, kad partrenkė vaiką. Ji per langą pamatė berniuką, kuris ėjo link parduotuvės „Jonė“ šlubuodamas, suėmęs rankomis už kojos. Išbėgusi į lauką sustabdė berniuką ir paklausė ar viskas gerai. Vaikas buvo pasimetęs, šoko būsenoje, sakė, kad viskas gerai. Tuo metu automobilis dar stovėjo pėsčiųjų perėjos ribose įjungta avarine signalizacija. Iš berniuko eisenos ir elgsenos suprato, kad vaikas sužalotas (8 b. l.);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G14/2016(04), kurioje nurodyta, kad P. Z. kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais, padaryti odos nubrozdinimai kairio klubo ir dešinio kelio sąnario srityje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (13 b. l.);

B. S. vairuotojo pažymėjimo Nr. R0445249 kopija, iš kurios matyti, kad B. S. B kategorijos vairuotojo pažymėjimą įgijo 1992-01-01;

CD esančiu vaizdo įrašu iš Joniškio miesto centro vaizdo kamerų, kuriame užfiksuota kaip B. S. vairuojamas automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkia nukentėjusįjį P. Z. (29 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės. ATPK 127 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Formuluojant kaltinimą B. S., jai inkriminuoti KET 30 ir 219.4 punktų pažeidimai. KET 30 p. numato, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį; transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Bylos duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad B. S., vairuodamas automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė KET reikalavimų, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo, neįsitikino, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį privalo praleisti, dėl to nepastebėjo ir partrenkė per pėsčiųjų perėją bėgusį P. Z. ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. B. S. pripažino, kad žiūrėdama ar nėra iš kairės kliūties įvažiuoti į sankryžą, nematė kas vyksta pėsčiųjų perėjoje iš dešinės pusės, todėl per vėlai pastebėjo į perėją įbėgusį vaiką. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad B. S. vairuojamas automobilis nesustojo prie pėsčiųjų perėjos, kad galėtų įvertinti ar nėra kliūčių įvažiuoti į sankryžą, ir to rezultate įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta P. Z. sveikata. Todėl teismas sprendžia, kad B. S. padarė ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti padarytą žalą ar paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, jog pasišalinant iš eismo įvykio vietos, buvo pažeistos KET taisyklės. KET 219 p. numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

B. S. pripažino, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai, nes nukentėjusysis nurodė, kad jam viskas gerai, sveikatos būkle nesiskundė ir nuėjo iš įvykio vietos. Nukentėjusysis ir liudytoja R. Š. teisme patvirtino šias aplinkybes. Tokios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad B. S. suprato sukėlusi eismo įvykį. Nors nukentėjusysis ir nesiskundė sužalojimais, tačiau B. S. galėjo ir privalėjo suprasti, kad nukentėjęs asmuo yra mažametis vaikas, kuris iš baimės ir patirto streso gali ir neįvertinti situacijos rimtumo bei patirtų sužalojimų masto. B. S., nepranešdama apie eismo įvykį policijai ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasitraukdama, nebuvo rūpestinga ir atsakinga vairuotoja ir taip pažeidė KET reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

B. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimus, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į B. S. asmenybę.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-21-2014).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 30¹ straipsnį mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba tokios nuobaudos neskyrimas galimas atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs visumą bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-10-2014, 2AT-21-2014, 2AT-53-2014, 2AT-54-2014, 2AT-66-2014, 2AT-73-2014 ir kt.).

B. S. iš esmės pripažino padariusi pažeidimus, davė paaiškinimą apie įvykio aplinkybes. B. S., turėdama teisę vairuoti transporto priemones nuo 1992 m., nėra bausta už šiurkščius KET pažeidimus ar didesnio pavojingumo administracinius teisės pažeidimus, yra dirbanti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad B. S. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris numatytas ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, B. S. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas B. S. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str. 1 d., 30² str., 31 str., 124¹ str. 1 d., 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

pripažinti B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kalta padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 1 d., 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., ir skirti:

už LR ATPK 124¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą – 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;

už LR ATPK 127 str. 1 d. numatytą pažeidimą – 144,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 00 ct) baudą;

už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taikant LR ATPK 33 str. nuostatas, paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnes nuobaudas ir skirti B. S. galutinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.