- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2-1063-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00196-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolinės nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei J. B., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 115 000 Eur skolos ir 335,85 Eur tiesioginių išlaidų pavedimui vykdyti.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo patikslino ieškinio reikalavimo 1 punktą ir prašė priteisti iš atsakovės 115 000 Eur skolą arba 1/2 teisės gauti pinigų sumą, gautiną pardavus paveldėtą žemę, esančią Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokoline nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo. Teismas atsisakė priimti pareiškimą konstatavęs, kad ieškovo nurodomos aplinkybės buvo žinomos nuo bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios; be to, pasirinktas iš esmės naujas teisių gynimo būdas, kuris susijęs su įvairiomis naujomis aplinkybėmis, naujų šalių įtraukimu į bylą, šis būdas neekonomiškas, byla jau pažengusi gerokai į priekį, ieškovas tokį teisių gynimo būdą gali panaudoti vėliau kitoje byloje.
4. Ieškovas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolinės nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolinę nutartį ir skundą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo reikalavimo patikslinimą.
Šalies argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs teisinio reglamentavimo dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo bei pažeisdamas civilinio proceso normas, nesurašė rašytinės nutarties, nenurodė teisės apskųsti nutartį, taip užkirsdamas kelią ieškovui pasinaudoti procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolinės nutarties.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas I. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį neduoti eigos atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolinės nutarties; priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolinės nutarties bei klausimą spręsti iš esmės – priimti ieškovo reikalavimo patikslinimą – teisme nagrinėti patikslintą ieškinį priteisti iš atsakovės 115 000 Eur skolą arba priteisti 1/2 teisės į pinigų sumą, gautiną pardavus žemės sklypą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu priimtos protokolinės nutarties negali būti paduotas atskirasis skundas. Dėl šios protokolinės nutarties apeliacinis procesas galimas. Nors teismas skundžiamos nutarties nesurašė, remiantis procesiniame įstatyme numatyta teise bei teismų suformuota praktika, šis atskirasis skundas priimtinas nagrinėjimui.
8.2. Pagal CPK skundžiamos yra tos teismo nutartys, kuriomis priimti sprendimai, dėl kurių bylos nagrinėjimas nėra galimas. Šiuo atveju ieškovas pasinaudojo teise, numatyta CPK 42 straipsnyje bei padidino ieškinio reikalavimą nauju, nekeičiant pareikšto su pradiniu ieškiniu, tačiau nebuvo keičiamos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės. Kaip ir anksčiau, ieškovas remiasi teise gauti atlyginimą už paslaugas pagal sudarytą sutartį bei teikia tą patį materialųjį reikalavimą priteisti konkrečią pinigų sumą, o, jeigu šią nustatyti būtų neįmanoma, priteisti 1/2 dalį atsakovės teisės į piniginį atlyginimą, gautą pardavus nurodomą žemės sklypą.
8.3. Teismas negalėjo palikti pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo nenagrinėto, o turėjo jį priimti arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Pagal suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio teismo nutartys (ribojančios ieškinio patikslinimą/ reikalavimų padidinimą nesikeičiant faktiniam pagrindui) yra skundžiamos CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
8.4. Reikalavimo patikslinimo būtinybė siejama su atsakovės ir jos atstovo A. N. atliktais veiksmais po ieškinio priėmimo teisme bei su nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių atsiradimu. Kaip minėta, ieškinys pareikštas remiantis tuo, jog ieškovas turi teisę pagal su atsakove sudarytą sutartį gauti pusę sumos už parduotą žemės sklypą, dėl kurio nuosavybės teisių atkūrimo ieškovas dėjo pastangas. Tuo tarpu atsakovė ir jos atstovas A. N. nei atsiliepime, nei triplike, nei pagal teismo nurodymą surašytame galutinės pozicijos pareiškime nenurodė, ar 2021 m. rugsėjo 6 d. jos su pirkėjais sudaryta sutartis įvykdyta, ar ji yra vykdoma, ar jos galiojimas nenutrauktas.
8.5. Ieškinio reikalavimas susietas su 2021 m. rugsėjo 6 d. žemės pardavimo sutartyje nustatyta sąlyga “jį parduoti už 230 000 eurų“, o pagal minėtos sutarties 7.5 punktą “maksimalus terminas, per kurį turi būti išpildytos visos sutarties 3 punkte nurodytos prielaidos dėl galimybės įsigyti turtą, yra 6 mėn. nuo sutarties sudarymo dienos”, t. y. iki 2022 m. kovo 6 d. Kadangi sutarties įvykdymo terminas yra pasibaigęs, o atsakovė neteikia informacijos apie šios sutarties vykdymą, konstatuotina, jog bylos faktinės aplinkybės pasikeitė ir ginčui išspręsti iš esmės iškilo būtinybė ieškovui tikslinti reikalavimą.
8.6. Šiuo atveju tapo nežinoma, ar nurodyta sutartyje mokėtina pinigų suma atsakovei bus sumokėta. Paminėtina, kad ieškovas dar iki 2013 metų pabaigos atliko visus darbus ir suteikė visas paslaugas, reikalingas pasiekti sutartą rezultatą, o atsakovė už atlygintinas paslaugas turėjo sumokėti per protingą laiką. Tačiau atsakovė tikslingai turto nepardavinėjo, kitais būdais neatsiskaitė, elgėsi nesąžiningai, neteikia jokių duomenų apie sutarties, kurios pagrindu buvo apskaičiuotas ieškinio reikalavimas, vykdymą.
8.7. Remiantis tuo, jog ieškovo teisės kildinamos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.75 straipsnyje numatytos materialiosios teisės atsakovei, kaip negalinčiai turėti nuosavybės teisės į žemę, gauti pinigų sumą pardavus paveldėtą žemę – alternatyviu ieškinio dalyku gali būti taip pat ir atsakovės teisės gauti pinigų sumą dalis, atitinkanti susitarimą dėl atlygintinų paslaugų atlikimo, bei šios teisės dalies pripažinimas ieškovui.
8.8. Patenkinus bet kurį iš patikslinto ieškinio alternatyvių reikalavimų ginčas būtų išsprendžiamas iš esmės. Ieškovui siekiant apginti savo teises bei realizuoti iš sutarties kylančius teisėtus lūkesčius ginčo su atsakove išsprendimui būtent ir buvo pasinaudota procesiniame įstatyme numatyta teise padidinti ieškinio reikalavimą bei materialiajame įstatyme numatyta teise prašyti pripažinti ieškovui teisę į 1/2 gautinos pinigų sumos pardavus žemės sklypą.
8.9. Teismas, neatsižvelgdamas į naujas aplinkybes (sutarties parduoti žemės sklypą termino pasibaigimą bei atsakovės vengimą teikti informaciją apie sutarties su potencialiais žemės pirkėjais vykdymą), apribojo galimybes ieškovui galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir spręsdamas dėl pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo priėmimo nesilaikė įstatymo reikalavimų, pažeidė proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolinės teismo nutarties, kuria savo ruožtu atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta; byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatė, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Apeliantas nesutinka, kad pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo jis keitė ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, o nutartis, kuria atsisakoma priimti patikslintą ieškinį, pagal įstatymą ir teismų praktiką yra skundžiama atskiruoju skundu, todėl ieškovo atskirasis skundas turėjo būti priimtas.
12. Pasak ieškovo, jis nekeitė ieškinio dalyko ar pagrindo, o tik tikslino ieškinio reikalavimą, kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės, jog atsakovė nesuteikia informacijos apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio vykdymą, o nuo šio sandorio rezultato (atsakovės gautos už žemės sklypą pinigų sumos) tiesiogiai priklauso ieškinio reikalavimas, kuriuo ieškovas prašo jam priteisti pusę sumos, gautos pardavus žemės sklypą. Nežinant tikrosios sandorio vertės ir apskritai, ar jis buvo įvykdytas, ieškovas pareiškė alternatyvų prašymą prašydamas priteisti 1/2 teisės gauti pinigų sumą, gautiną atsakovei pardavus paveldėtą žemę.
13. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylos proceso šalių teisės. Viena iš ieškovo teisių civiliniame procese yra teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą; dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020 ir joje nurodytą praktiką).
15. Pasak apelianto, šiuo atveju ieškinio pagrindas nebuvo keičiamas, o reikalavimas tik patikslintas, todėl teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolinė nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, neturėjo būti vertinta kaip priimta CPK 141 straipsnio pagrindu.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas pateiktu procesiniu dokumentu – pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo – patikslino reikalavimą (pridėjo alternatyvų reikalavimą tuo atveju, jeigu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebūtų įvykdyta) ir šiuo atveju ieškinio dalykas – atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimams priteisti tam tikrą pinigų sumą – savo turiniu liko iš esmės nepakitęs. Patikslintame ieškinyje atsiradęs alternatyvus reikalavimas nelaikytinas ieškinio dalyko ar pagrindo keitimu, kadangi iš esmės yra siekiama to paties teisinio rezultato – pusės už žemės sklypą gautos pinigų sumos, todėl sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo vadovautis CPK 141 straipsniu.
17. Nepaisant to, atskirąjį skundą ieškovas padavė dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą, kuriuo jis skundė protokolinę nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas priimti patikslintą ieškinį. Šiuo atveju pažymėtina, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio įstatymo numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK tiesiogiai neįtvirtina ieškovo teisės atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, kuriuo tik padidintas ar sumažintas ieškinio reikalavimas, nekeičiant ieškinio dalyko ar pagrindo. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo spręsti, kad teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinio tikslinimą CPK 42 straipsnio prasme, užkerta kelią bylos eigai, kas sudarytų pagrindą atskirajam skundui paduoti (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-407-516/2022). Faktiškai bylos nagrinėjimas gali vykti toliau pagal ieškovo pareikštą pradinį ieškinį, o motyvai dėl patikslinto ieškinio nepriėmimo nepagrįstumo galės būti įtraukti į apeliacinį skundą. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą, nes nutartis, kuria atsisakoma priimti patikslintą ieškinį, kuriuo buvo patikslintas reikalavimas (įterpiant alternatyvų reikalavimą), nekeičiant ieškinio dalyko ar pagrindo, negali būti apeliacijos objektu.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas, nors ir ne tuo teisiniu pagrindu, bet iš esmės teisingai išsprendė apelianto atskirojo skundo (ne) priėmimo klausimą, todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.