Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „East West Agro“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis D. B., E. M. ir K. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0035/19/01637duomenimis nustatyta, kad antstolis D. B. vykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 6788,10 Eur skolos, 874,31 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (7662,41) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 837,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojos (pareiškėjos) AB „East West Agro“ naudai (v. b. l. 1 – 6). Atliekant vykdomuosius veiksmus antstolis nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su K. M. ir gali turėti turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog skolininkui E. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių jo sutuoktinės K. M. vardu atidarytose banko sąskaitose – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis sutuoktinės K. M. iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio; ½ dalis (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių; ½ dalis nekilnojamojo turto: žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

5. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui E. M. ir jo sutuoktinei K. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2014 m. gruodžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau ši informacija registre išviešinta tik 2022 m. lapkričio 8 d. Vykdymo proceso metu antstolis 2023 m. sausio 9 d. turto arešto aktu Nr. S-23-35-632 areštavo nurodytus žemės sklypus (v. b. l. 934 – 935). Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. sausio 19 d. pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto surašymo datos, pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimą, patvirtintą notarine tvarka (e. b. l. 944 – 945). Skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo (susitarimo), todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-23-35-7883 pasiūlė išieškotojai per trisdešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nustatymo (e. b. l. 952 – 953). Duomenų apie tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė būtų sudarę vedybinę ar povedybinę sutartis, ar būtų nutraukę santuoką, byloje nėra (CPK 178, 179 straipsniai).

6. Vykdymo procesą reglamentuojančios įstatymo normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

7. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

8. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

9. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkei pateikti sutikimą (susitarimą) dėl turto dalies nustatymo. Skolininkei sutikimo nepateikus, antstolis išsiuntė išieškotojai siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotoja per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Iš vedybų sutarčių registro duomenų nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.

11. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

13. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

14. Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnio nuostatas skolininkui priklausanti dalis nustatoma tik antstolio areštuotame bendrame turte.

15. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos AB „East West Agro“ pareiškimas dėl skolininko E. M. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas. Pareiškimas tenkintinas – nustatytina, kad skolininkui E. M. priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Išsiųsti nutartį byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.