Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra J. M. ir S. M. sūnus (b. l. 8-9). J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). 1997 m. spalio 28 d. pareiškėjas ir J. M. Kauno miesto 4-ojo notarų biure sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (b. l. 12). 2021 m. balandžio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso mirusiajam J. M. (b. l. 13). 2021 m. gegužės 18 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo J. M. prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmestas (b. l. 14).

8. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso normas nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis ir šį terminą teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų Civilinio kodekso įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nuostatų tikslais. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai. Spręsdamas, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys).

10. Vertinant bylos duomenis matyti, kad nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris buvo sudarytas realiai tarp artimų asmenų, t.y. tėvo bei sūnaus, jis nebuvo apsimestinis, dovanojimo sutartis patvirtinta notaro. Minėtas turtas buvo perduotas pareiškėjui J. M. nuo sandorio sudarymo momento. Pareiškime nurodoma, kad dovanotu turtu pareiškėjas naudojosi ir iki šiol naudojasi bei juo disponuoja kaip savo, t. y. rūpinasi žemės sklypu, šienauja žolę, moka visus su šio turto išlaikymu susijusius mokesčius ir atlieka kitus darbus, kurie reikalingi tinkamam žemės sklypo naudojimui ir jo priežiūrai. Teismas neturi pagrindo nesiremti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodė priežastis dėl sudaryto sandorio neįregistravimo sutartyje nurodytoje turto registravimo įstaigoje, teigė, kad sandoris nebuvo įregistruotas dėl turto įgijėjo J. M. teisinio neišprusimo. Iš tiesų byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turi atitinkamą išsilavinimą, o pareiškėjui neturint teisinių žinių, spręstina, kad jis galėjo nesuprasti sutarties įregistravimo svarbos – teisinių pasekmių. Dovanojimo sutartis nebuvo įregistruota per tris mėnesius, tačiau nekyla abejonių, kad sandoris atitiko šalių valią, pareiškėjas priėmė dovanojamą turtą ir juo rūpinosi bei rūpinasi iki šiol. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, sutarties stabilumo principą, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principus lemiančius, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, o kaip jau teismo minėta šalių valiai, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas minėto nekilnojamojo turto 1997 m. spalio 28 d. dovanojimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas dovanojimo sutarčiai įregistruoti, yra subjektyvaus pobūdžio, terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan ilgas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas J. M. sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžiningas jo įgijėjas. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjo prašomo termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, kuriems minėtas turtas galėtų priklausyti.

11. Remiantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys, suinteresuotiems asmenims pareiškimo neginčijant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintinos svarbiomis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui J. M. savalaikiai atlikti veiksmus, numatytus iki 2001-07-01d. galiojusio CK 255 straipsniui, todėl pareiškimas tenkintinas, terminas atnaujintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 177, 178, 185, 578 straipsniai).

12. Nagrinėjamojoje byloje susidarė 0,65 Eur teismo turėtos pašto išlaidos, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą įregistruoti Valstybinėje įmonėje „Registrų centras“ 1997 m. spalio 28 d. privačios žemės sklypo dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) bei patvirtintą Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės Virginijos Jarienės.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.