Panevėžio apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. V. prašymą dėl teismo sprendimu priteistos skolos išdėstymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja savo prašymą palaikė, nurodė, kad A. L. yra jos buvęs vyras su kuriuo išsituokė 2010 metais. Ji nieko nežinojo apie šias paimtas paskolas ir televizorių išsimokėtinai, nes jau su A. L. gyveno atskirai, tik nebuvo dar išsituokę. Todėl jie yra abu solidariai atsakingi už šią priteistą skolą. Šiuo metu gyvena su antru vyru. Turi tris vaikus, iš kurių vienas jau pilnametis. Pastovių pajamų ir darbo neturi, registruota darbo biržoje, gyvena iš socialinių išmokų. Nekilnojamojo turto ir santaupų neturi. Kaime kartais dirba tik pavienius darbus. A. L. jos žiniomis yra užsienyje. Šią skolą išmokėti žadėjo padėti A. L. motina, sesuo ir brolis, kadangi ji viena, be jokios pagalbos tikrai tokios skolos išmokėti negalės. Nuo teismo sprendimo priėmimo ji nėra įmokėjusi priteistai skolai padengti. Su ieškovu nebandė tartis dėl skolos sumokėjimo dalimis.

Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimą jis informuotas tinkamai viešo paskelbimo būdu, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7787-434/2018 pagal UAB “Kapitalo valda” ieškinį atsakovams R. V., A. L. ieškinys patenkintas pilnai. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Kapitalo valda“ solidariai iš atsakovų R. V. ir A. L., 83,23 Eur skolą, 169,54 Eur delspinigius, 8,32 Eur baudą, 29 Eur už VĮ Registrų centro pažymas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką.

Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, yra aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje ir 1.5 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taigi turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas, sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, kadangi sprendimo įvykdyti ji negali dėl labai sunkios savo finansinės padėties. Šią aplinkybę pareiškėja grindžia tik teismo posėdžiu metu pateikta pažyma apie gaunamas socialines išmokas. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų apie savo šeimyninę padėti, turimus vaikus, turimą turtą, santaupas, bendras gaunamas šeimos pajamas.

Pažymėtina, jog pareiškėjos byloje pateikta pažyma nepakankamai atskleidžia jos turtinę padėtį. Pareiškėja nurodo, kad gyvena šiuo metu su antru vyru. Nėra duomenų apie šeimos sudėtį, sutuoktinį, sutuoktinio pajamas bei jo vardu registruotą turtą, išlaikytinius ir pan., todėl iš esamų duomenų negalima daryti išvadą, jog pareiškėjos turtinė padėtis yra itin sunki. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie turimas sąskaitas bankuose ir jose esančias lėšas, turtines teises, aiškių paaiškinimų, kokias išlaidas ji patiria per mėnesį (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 07 09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Atsižvelgtina į teismo posėdžio metu išsakytas skolininkės nuostatas, kad ji viena nepajėgi išmokėti skolos net ir per išdėstymo laikotarpį ir tikisi, kad skolą jai išmokėti padės kiti asmenys. Taip pat į tai, kad per visą laikotarpį nebandė kreiptis ir tartis su kreditoriumi dėl skolos išmokėjimo dalimis, į tai, kad nuo sprendimo priėmimo nepadengė jokios dalies įsiskolinimo. Todėl ir dėl šios priežasties skolininkei su prašymu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, spręstina, kad nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus pažymėtina, kad vien tik skolininkės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą išieškotojo turtinį interesą. Tenkinant skolininkės prašymą, teismo sprendimo įvykdymas nepagrįstai užsitęstų, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, taip pat pažeisti išieškotojo teisėti lūkesčiai. Teismo vertinimu, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie pareiškėjos turtinę padėtį, priteistos sumos dydį, į suinteresuoto asmens poziciją bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė CPK 284 straipsnyje nurodytų sąlygų sprendimo vykdymo išdėstymui, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas (CPK 185 straipsnis, 284 straipsnis). Pareiškėjai išaiškintina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, nepažeidžiant nei vienos iš šalių interesų. Pareiškėja dėl skolos mokėjimo išdėstymo taip pat gali kreiptis tiesiogiai į suinteresuotą asmenį ir tartis dėl priteistos skolos mokėjimo grafiko sudarymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. V. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.