Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-11-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 5 d. galutine viešųjų darbų bausme 4 (keturiems) mėnesiams.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-12-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. galutine laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-21 nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-11-29 ir 2023-12-13 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-07-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams netaikant intensyvios priežiūros. Ši bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 7 (septyniems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-09-23 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 12 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bausmė subendrinta su 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams pakeista į areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms (bausmė atlikta);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 21 d. apie 15.29 val. iki 2025 m. birželio 24 d. apie 08.23 val., veikdamas vieninga tyčia pagrobti svetimą turtą iš kaltinime nurodytų dviejų parduotuvių, pagrobė svetimą turtą bendros 328,69 eurų vertės, o būtent:

jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2025 m. birželio 21 d. apie 15.29 val. iš parduotuvės ,,IKI“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB ,,IKI Lietuva“ priklausantį bendros 160,75 eurų vertės turtą: 3 vnt. viskio ,,Jack Daniel“ 1 l talpos, kurio vieneto kaina 32,95 Eur, bendros 98,85 eurų vertės ir 2 vnt. viskio ,,Jim Beam Bourbon“, 1 l talpos, kurio vieneto kaina 30,95 Eur, bendros 61,90 eurų vertės;

po ko jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2025 m. birželio 24 d. apie 08.23 val. iš parduotuvės ,,Norfa“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB ,,Norfos mažmena“ priklausantį nedidelės 167,94 eurų vertės turtą: 4 vnt. viskio ,,Tullamore Dew“ 1 l talpos, kurio vieneto kaina 29,99 Eur, bendros 119,96 eurų vertės ir 2 vnt. viskio ,,Jack Daniel’s“, 0,7 l talpos, kurio vieneto kaina 23,99 Eur, bendros 47,98 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl vagystės iš parduotuvės „Iki“

Dėl vagystės iš parduotuvės „Norfa“

Iš 2025-07-25 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta parduotuvės „Norfa“, (duomenys neskelbtini) apsauginių vaizdo kamerų apžiūra. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Matyti, kad vaizdo įrašo trukmė yra 45 sek. Kairėje pusėje, viršuje, matyti, kad kameros pavadinimas (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje, viršuje, matyti vaizdo įrašo data 2025/06/24, įrašo pradžios laikas 08:19:50. Matyti, kad vaizdo įraše filmuojami prekybos centro įėjimo į prekybinę salę automatiniai varteliai (jie atsidaro žmogui ateinant iš lauko). 08:19:53 pro automatines lauko duris ateina du jaunuoliai. Pirmasis – aukštesnis už antrąjį, yra šviesių trumpai kirptų plaukų, vilki tamsios spalvos striukę su gobtuvu, mūvi pilkos spalvos sportines kelnes su juostomis ant šonų, avi sportinius batus baltais padais, rankoje nešasi mobilų telefoną. Antrasis – yra šviesių trumpai kirptų plaukų, vilki tamsios spalvos striukę su gobtuvu su baltos spalvos užrašu ant kairės krūtinės pusės, mūvi pilkos spalvos sportines kelnes, avi sportinius batus baltais padais. Varteliai prasiveria, jaunuoliai įeina į prekybinę salę. Vaizdo įrašas baigiasi 08:20:52. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo pradžios laikas 08:23:18. Filmuojamas prekybos centro alkoholinių gėrimų skyriaus dalis. Vaizdo kamera yra alkoholinių gėrimų skyriaus nišos priekyje. Prie sienų, U formos kampais, stovi lentynos (toliau – iš kairės pusės - lentyna Nr. 1, galinė lentyna – lentyna Nr. 2, dešinės pusės lentyna - lentyna Nr. 3) su alkoholiniais gėrimais. Lentynos suskirstytos vertikaliais ir horizontaliais skyriais. Per vidurį stovi dvi lentynos užapvalintais kampais su alkoholiniais gėrimais: viena jų lygiagreti lentynai, stovinčiai prie galinės sienos (toliau – lentyna Nr. 4), kita statmena lentynai, stovinčiai prie galinės sienos (toliau – lentyna Nr. 5). Prie lentynos Nr. 1 šono stovi dėžės su alkoholiniais gėrimais. Laiku 08:23:23 šalia lentynos Nr. 5 prie lentynos Nr.1 ateina pirmasis aukščiau aprašytas jaunuolis. Iš lentynos Nr. 1, antros lentynos nuo viršaus, ima du butelius ir išeina iš skyriaus į kairę pusę. Laiku 08:23:43 jaunuolis grįžta iš kairės pusės ir iš tos pačios lentynos ima dar du butelius ir išeina į kairę pusę. Laiku 08:24:06 jaunuolis grįžta iš kairės pusės ir iš tos pačios lentynos ima dar du butelius ir išeina į kairę pusę. Viso paima šešis butelius. Vaizdo įrašas baigiasi 08:24:20. Vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įrašo pradžios laikas 08:22:57. Filmuojama prekybos centro vaisvandenių ir alaus skyriaus dalis. Statmenai kamerai stovi dvi lentynos su prekėmis, praėjime tarp jų paletės su dėžėmis su skardinėmis, priekyje priešais lentynas yra praėjimas tolyn į prekybos centrą. 08:22:57 praėjimu po kamera ateina aukščiau aprašyti du jaunuoliai. Jie eina į dešinę, netrukus grįžta ir pirmasis jaunuolis nueina praėjimu į kairę pusę, o antrasis jaunuolis lieka stovėti prie kairėje pusėje stovinčios lentynos. Antrasis jaunuolis ant pečių turi juodos spalvos kuprinę. Laiku 08:23:25 jis nusiima kuprinę nuo pečių, atsisega, laiku 08:23:34 pirmasis jaunuolis atneša du butelius ir deda į atsegtą kuprinę. Antrasis jaunuolis užsideda ją ant peties ir toliau stovi prie lentynos. Laiku 08:23:53 vėl nusiima kuprinę, atsega, o atėjęs pirmasis jaunuolis vėl įdeda du butelius į kuprinę. Antrasis jaunuolis toliau stovi. Laiku 08:24:16 pirmasis jaunuolis atneša dar du butelius ir sudeda į kuprinę. Pirmasis jaunuolis išeina į kairę pusę, antrasis jaunuolis užsideda kuprinę ir taip pat išeina į kairę pusę. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Filmuojama prekybos centro kasų zona: priekyje matyti tabako išdavimo aparatai, savitarnos kasų zona, tolumoje – dvi kasos, priešais kasas platus praėjimas. Matyti kaip l08:23:24 pro kasas praeina pirmasis jaunuolis, o laiku 08:23:31 pro kasas su kuprine ant pečių praeina antrasis jaunuolis su telefonu rankoje. Vaizdo įrašas baigiasi 08:24:16 (1 t., b. l. 86-92).

Iš tyrėjos R. P. 2025-07-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus LR BK 178 str. 5 d., gauta duomenų, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93-94).

Įrodymų vertinimas ir veiksmų kvalifikavimas

Kaip matyti iš kaltinamojo A. V. parodymų analizės, jis pripažįsta kaltinime nurodytomis datomis, iš nurodytų dviejų parduotuvių pagrobęs išvardintus daiktus. Tokie jo parodymai sutampa su pareiškimų, įvykio vietų bei vaizdo įrašų apžiūrų protokolų duomenimis, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę iš kaltinime nurodytų parduotuvių pagrobus kaltinime išvardintus daiktus, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi aukščiau nurodyti įrodymai įrodo, jog A. V. iš kaltinime nurodytų dviejų parduotuvių pagrobė visus išvardintus daiktus.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame prokuroras kaltinamojo A. V. veikas dėl jam inkriminuojamų vagysčių kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip atskiras, pavienes dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamiesiems nusižengimams. Teismas gi mato pagrindą pakeisti kaltinimą ir minėtas A. V. veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę vagystę pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tokiais atvejais tęstinės nusikalstamos veikos negali paneigti vien tik tai, kad padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl, jei realizuojami alternatyvūs veikos požymiai nustatyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nustatančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai). Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022).

Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamo veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2023 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. keturių dienų bėgyje per du kartus iš dviejų parduotuvių, esančių Panevėžyje, iš viso pagrobė prekių už 328,69 Eur. Kaip jau minėta, šias esminės faktines aplinkybes pripažįsta pats kaltinamasis, jas pagrindžia ir byloje surinktų įrodymų visuma.

Bylos duomenys liudija ir tai, ką beje patvirtino ir pats A. V., kad aukščiau paminėtu laikotarpiu, kuriuo jis vykdė minėtas vagystes iš parduotuvių, jis pats nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, neturėjo nuolatinių pajamų, jo turtinė padėtis buvo pakankamai bloga. Pats kaltinamasis, apklausiamas teisme parodė, kad vogė, nes reikėjo pinigų pragyvenimui, savo poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš jo paties parodymų, pagrobtus daiktus jis pardavė, o gautas lėšas panaudojo savo poreikiams. Taigi, kaltinamojo veiksmai kaltinimuose nurodytu laikotarpiu buvo nuoseklūs ir kryptingi – jis vogė prekes iš parduotuvių bei jas parduodamas, iškeitė į pinigus pragyvenimui. Byloje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu A. V. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų užsiimti kokia nors visuomenei naudinga veikla ir pragyvenimui lėšų gauti teisėtais būdais bei priemonėmis (pavyzdžiui, dirbęs, naudojęsis Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis ar kita). Pastebėtina ir tai, kad bylos duomenimis, be inkriminuojamų turto pagrobimo iš parduotuvių faktų, A. V. vien 2025 metais buvo 4 kartus baustas administracine tvarka už smulkių vagysčių įvykdymą iš parduotuvių (dar dėl dviejų galimų smulkių vagysčių nėra priimi sprendimai).

Taigi, visos aplinkybės, tame tarpe ir kaltinamojo veiksmų, kaltinime nurodytu laikotarpiu grobiant iš parduotuvių turtą, intensyvumas, nedidelis laiko tarpas tarp jų, būdas, teistumo duomenys, administracinis baustumas už smulkias vagystes, rodo, kad A. V. sistemingai vogė iš parduotuvių, taip prasimanydamas lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti, ir tos kaltinamojo vykdytos vagystės buvo tapusios jo pragyvenimo šaltiniu bei gan sisteminga A. V. neteisėta veikla siekiant pasipelnyti. Teismas pastebi, kad nors kaltinamojo sumanymas vykdant atskirus nusikalstamos veikos epizodus galėjo būti ne visiškai konkretus, jo veiksmai buvo kryptingi. Nustatytos aplinkybės nepalieka teismui abejonių, kad kaltinamojo A. V. tyčia vogti iš parduotuvių ir taip prasimanyti lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti jau buvo susiformavusi iš anksto, nes po vienos vagystės, išleidęs pinigus ar pritrūkęs jų, jis jau žinojo, kad eis vogti tokiu pat būdu toliau.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad A. V. turėjo vieningą tyčią neapibrėžtą laikotarpį daryti turto pagrobimus ir iš to turėti turtinės naudos. Tokios praktikos vertinant vieningą asmens tyčią laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-143-879/2023). Todėl apibendrindamas teismas daro išvadą, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad A. V., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 21 d. apie 15.29 val. iki 2025 m. birželio 24 d. apie 08.23 val., veikdamas vieninga tyčia pagrobti svetimą turtą iš kaltinime nurodytų dviejų parduotuvių, pagrobė svetimą turtą bendros 328,69 eurų vertės. Tokie A. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors kaltinamasis A. V. teisme pripažino savo kaltę ir teigė besigailintis dėl savo veiksmų, teismo nuomone, pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Nors kaltinamasis kaltę dėl inkriminuojamų veiksmų pripažino, teigė besigailintis dėl savo veiksmų, bylos duomenys rodo, kad A. V. jau ne kartą buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką ir šiuo nuosprendžiu inkriminuojamą nusikaltimą padarė dar neatlikęs bausmės už ankstesnę nusikalstamą veiką. Taipogi kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkių vagysčių padarymą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų ėmęsis priemonių atlyginti padarytai turtinei žalai ar panašiai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nepadarė išvadų iš savo ankstesnio teistumo, vėl vykdė svetimo turto pagrobimus, kas paneigia kaltinamojo nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo veiksmų. Taigi, teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltinamojo veiksmuose, t.y. pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, šiuo atveju nėra.

Nors bylos duomenys liudija kaltinamąjį veikus ne vienam, o bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, byloje nėra pakankamų duomenų, leidžiančių tvirtinti apie pastarojo nenustatyto asmens atitikimą subjekto baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme reikalavimams. Todėl teismas sprendžia, kad konstatuoti kaltinamąjį A. V. veikus bendrininkų grupėje, nėra pagrindo.

A. V. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Jis yra jauno amžiaus, nevedęs, administracine tvarka baustas, jo atžvilgiu yra priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, nesimokė, nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys apie kaltinamojo administracinį baustumą bei teistumą rodo, ko neneigia ir pats kaltinamasis, kad jis iki arešto bausmės atlikimo gan sistemingai darė nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kas neigiamai jį charakterizuoja ir rodo jo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Be to, jam ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bet jos, kaip matyti, buvo nepakankamai veiksmingos, nes kaltinamasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas, ko pasekoje paskutiniuoju nuosprendžiu skirtoji laisvės apribojimo bausmė, jos A. V. nevykdant, buvo pakeista areštu.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, įvertinęs visas byloje esančias ir aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. V. už nusikalstamos veikos padarymą skiriant arešto bausmę, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Teismo nuomone, visi aukščiau nurodyti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad švelnesne bausme pasiekti bausmės tikslų neįmanoma.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pagrindo taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas nenustatė, todėl galutinė bausmė skirtina atlikti realiai.

Šioje byloje UAB „Norfos mažmena“ pareiškė 167,94 Eur civilinį ieškinį dėl 2025 m. birželio 24 d. vagystės metu padarytos turtinės žalos (1 t., b.l. 60-63). Pateiktąjį civilinį ieškinį pagrindžia pareiškimo duomenys, paties kaltinamojo parodymai, apžiūrų protokolai, kiti rašytiniai dokumentai, minėtą civilinį ieškinį visiškai pripažįsta ir pats kaltinamasis, todėl teismas sprendžia, kad UAB „Norfos mažmena“ civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant šiai civilinei ieškovei prašomą turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo A. V..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Išaiškinti A. V., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba susisiekti su šia įstaiga telefonu (duomenys neskelbtini). Su savimi turėti asmens dokumentą ir šį teismo nuosprendį. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. V., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23-29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Civilinės ieškovės – UAB „Norfos mažmena“ 167,94 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinės ieškovės naudai 167,94 eurų (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 94 centų) iš kaltinamojo A. V. turtinės žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.