- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 2-6968-934/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01380-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „Antakalnio būstas“
- Atsakovas
- S. V. P.
- Kategorijos
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ atstovei D. O., A. D., atsakovui S. V. P., jo atstovui advokatui Z. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovui S. V. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2238,64 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas yra paskirtas daugiabučio namo, esančio Smėlio g. 29, Vilniuje administratoriumi. Atsakovas yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Smėlio g. 29, Vilniuje, savininkas, tačiau nevykdo pareigos proporcingai savo nuosavybės daliai priklausančius mokėti mėnesinius mokesčius ir įmokas už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes su UAB „Antakalnio būstas“ nėra sudaręs jokios sutarties, todėl nėra atsakingas už suteiktas paslaugas, kurios teikiamos jam nežinant ir su juo nederinant (b. l. 40-41).
Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, sutiko dėl langų koridoriuje keitimo ir pan., kur yra atlikti darbai, su administracinėmis išlaidomis, bet nesutinka dėl šiukšlių išvežimo sumos, nes Smėlio g. 29, Vilniuje, gyvena nuo 2011 m. gegužės mėnesio, prieš tai gyveno Fabijoniškių rajone ir mokėjo visus mokesčius, analogiškus UAB „Antakalnio būstas“, todėl vienu metu neturi mokėti už šiukšlių išvežimą du kartus, nesutinka dėl šilumos ūkio priežiūros, eksploatacijos. Nurodė, kad suma yra per didelė, nėra atskaičiuotos tam tikros jo sumokėtos sumos, viso 150 Lt, prašė skolą išdėstyti 24 mėnesiams, nes jo pajamos yra 302 Lt, pagal kitą 3000 Lt įsiskolinimą iš jo antstolis kiekvieną mėnesį išieško po 120 Lt (b. l. 156-161).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Prašė tenkinti ieškinį ir netenkinti atsakovo prašymo dėl skolos išdėstymo. Nurodė, kad atsakovo mokėjimai buvo įskaičiuoti už ankstesnę skolą, dėl kurios jau priimtas sprendimas, kurį vykdo antstolis (b. l. 156-161).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1999-02-13 priklauso atsakovui S. V. P. (b. l. 10). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 30-1654 (prieš tai galiojusi redakcija 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-38) pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ administruoja pastatą, esantį Smėlio g. 29, Vilniuje, be to, teikia namui eksploatavimo ir kitas bendro naudojimo objektų priežiūros paslaugas (b. l. 2-4, 84-86, 132-134). Iš skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovas mokesčio už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas nemokėjo, todėl per laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2012-11-30 susidarė 2238,64 Lt įsiskolinimas (b. l. 13).
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų. Pastarojo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050, 3.6. punktas). Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.82 straipsnio 3 numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi šioje normoje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga saistoma objektyvių aplinkybių. Vadinasi, įstatymo nustatyta pareiga neišnyksta, nepaisant to, ar butų ir kitų patalpų savininkai gera valia susitarė, kaip ir kokiu principu dalysis išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ar nesusitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Plėtodamas praktiką bylose dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų kasacinis teismas akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovas gyvena ieškovo administruojamame pastate Smėlio g. 29, Vilniuje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovo teikiamomis paslaugomis, tačiau įsipareigojimų nevykdo – nemoka mokesčių už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, todėl nuo 2010-02-01 iki 2012-11-30 susidarė 2238,64 Lt įsiskolinimas. Tą patvirtina į bylą pateikta skolų valdymo ataskaita (b. l. 13), suteiktų paslaugų ataskaitos (b.l. 87-122), statinio apžiūros aktas (b.l. 135-136), atliktų darbų priėmimo aktai (b.l. 137-140), laiptinės langų keitimo paskaičiavimai (b.l. 146-148). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas.
Nors atsakovas teigia, kad su UAB „Antakalnio būstas“ nėra sudaręs jokios sutarties, todėl nėra atsakingas už suteiktas paslaugas, tačiau pažymėtina, kad ieškovas minėto gyvenamojo namo būtų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę administruoja ne sutarčių su butų ir kitų patalpų savininkais, o įstatymo pagrindu (CK 4.82, 4.83, 4.84 straipsniai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymas Nr. 30-1654 (prieš tai galiojusi redakcija 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-38)).
Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neturėtų mokėti už telefonspynę, nes jos jo bute nėra, tačiau toks atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir yra paneigtas paties atsakovo ir liudytojo V. S. parodymais, duotais teismo posėdyje. Remiantis šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais, nustatyta, kad ieškovo administruojamame name yra skaitmeninis durų užraktas bendrose duryse. Nors atsakovo bute nėra atskiro kanalo su telefonspyne, pagal kurį galima būtų susisiekti su lauke esančiu asmeniu, tačiau liudytojas V. S. ir atsakovas teismo posėdyje parodė, kad jie naudojasi telefonspyne – įeina į namo Smėlio g. 29, Vilniuje, laiptinę per bendras duris, kuriose įrengta elektroninė spyna, kuri atidaro duris. Ieškovas pagrindė remonto išlaidas, todėl atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad sumokėjo dalį sumos ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 124-147), tačiau remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, jog sumokėta suma buvo įskaityta į ankstesnę skolą, dėl kurios šiuo metu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas (b. l. 156-161). Aplinkybės jog atsakovas yra skolingas už ankstesnį laikotarpį neginčijo ir pats atsakovas.
Nors atsakovas nesutinka dėl šilumos ūkio priežiūros, tačiau nepateikė nesutikimo motyvų. Priešingai, remiantis ieškovo paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog mokesčiai apskaičiuoti laikantis Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 (2011-04-18 įsakymo Nr. 30-637 redakcija) (toliau – Nuostatai) nustatytos tvarkos bei nepažeidžiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1344 patvirtintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų.
Atsakovas taip pat nurodė, jog nesutinka dėl šiukšlių išvežimo sumos, tačiau taip pat nenurodė nesutikimo motyvų. Pagal Nuostatų 9 punktą administratorius mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuoja ir atliekų turėtojams (butų ir kitų patalpų savininkams bei nuomininkams) paskirsto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei tarifais ir vadovaudamasis su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Ieškovas pateikė duomenis, kokio dydžio mokesčiai už buitinių atliekų išvežimą buvo apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2012-11-30 (b.l. 13), t.y. laikotarpiu, už kurį ieškovas prašo priteisti skolą. Be to, atsakovas neginčijo aplinkybės, jog yra teikiamos šiukšlių išvežimo paslaugos. Atsakovo argumentas, jog (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2011 m. gegužės mėnesio, anksčiau gyveno Fabijoniškių rajone ir mokėjo tenai mokesčius už šiukšlių išvežimą, nepaneigia jo pareigos mokėti mokesčius už šiukšlių išvežimą, o ir įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes, atsakovas nepateikė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 1999-02-13 (b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovui, kaip buto savininkui, tenka pareiga mokėti mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą, eksploatavimą, o taip pat ir šiukšlių išvežimą.
Nagrinėjant skolų valdymo ataskaitą (b. l. 13) nustatyta, kad už 2011-04 periodą atsakovui nebuvo minusuota 160,20 Lt (b. l. 86), todėl ji minusuotina iš bendros ieškinio sumos. Šios aplinkybės negalėjo paaiškinti ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu (b. l. 158), todėl šioje ieškinio dalyje reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2238,64 Lt įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 2078,44 Lt skolos (2238,64 - 160,20) (CPK 178 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2078,44 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą.
Atsakovas prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui.
CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Atsakovo prašymas išdėstyti mokėjimą iš esmės grindžiamas sunkia turtine padėtimi, o būtent tuo, jog atsakovo pajamos yra 302 Lt per mėnesį, turi kitų skolinių įsipareigojimų (b. l. 68-69, 161). Teismo vertinimu, vien šios atsakovo nurodytos aplinkybės, negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką vengė mokėti įsiskolinimą, net prasidėjus teisminiam procesui, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant padengti bent dalį įsiskolinimo, nemoka mokesčių už šiuo metu teikiamas paslaugas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sumokėjo 150 Lt, tačiau ši suma, lyginant su visa įsiskolinimo suma, yra per maža, be to, ieškovo paaiškinimu ši suma buvo įskaityta už ankstesnį įsiskolinimą. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog išdėsčius sprendimu priteistą sumą jo finansinė padėtis pagerės ir jis galės sprendimą įvykdyti pilnai per nurodytą terminą, nesudarydama naujo įsiskolinimo ir bendro įsiskolinimo ieškovui didėjimą, dengti ankstesnį įsiskolinimą. Šios aplinkybės parodo, kad atsakovas nesistengė grąžinti įsiskolinimą, neatsakingai žiūrėjo į savo įsipareigojimų įvykdymą, nesugebėjo kiekvieną mėnesį mokėti apie 50 Lt įmokų už ieškovo teiktas paslaugas, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų išdėstytas skolos grąžinimas 24 mėnesiams, įpareigojant atsakovą kiekvieną mėnesį mokėti po 87 Lt, atsakovas nevykdytų teismo sprendimo išdėstymo, tuo sudarydamas prielaidas pažeisti ieškovo teisėtus lūkesčius. Be to, ieškovo prašomas sprendimo įvykdymo laikotarpis yra pakankamai ilgas – 24 mėnesiai. Toks ilgas laiko tarpas, teismo vertinimu, pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą ir ieškovo teisėtus lūkesčius per kuo trumpesnį laiką atgauti teismo priteistą skolą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas negali daryti išvados, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas užtikrins tokio sprendimo tinkamą įvykdymą ir nepažeis ieškovo interesų.
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo, išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių principais, daro išvadą, kad atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nepagrįstas, todėl teismas jo netenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 72,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5), 3,00 Lt – už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane (b. l. 10-11), 2,90 Lt už Gyventojų registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane (b. l. 12), 181,50 Lt už suteiktas teisines paslaugas, iš viso – 259,40 Lt (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2078,44 Lt skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2078,44 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, juridinio asmens kodas 121449152, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovo S. V. P. prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.