Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Ministerijoje per Duomenų mainų sistemą (toliau – ir DMS) 2023 m. spalio 23 d. gautas Agentūros pranešimas apie Ministerijos vykdomame projekte „Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, paslaugų prieinamumo gerinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-610-02-0001 (toliau – ir Projektas) nustatytą pažeidimą ir atsakovo priimtą Sprendimą, kuriuo: nustatyta, kad Projekto vykdytojas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ arba Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi tiekėjas UAB „DIAMEDICA“ (toliau – ir Tiekėjas) pateikė, o Perkančioji organizacija nepagrįstai kaip tinkamą priėmė viešojo pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdama esmines viešojo pirkimo dokumentų sąlygas. Už pažeidimą pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, ir sudaro 94 622 Eur. Ministerija nuo 2020 m. vykdo Projektą, kuris vykdomas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.3-CPVA-V-610 „Kraujotakos sistemos ligų gydymo ir diagnostikos paslaugų infrastruktūros gerinimas“ (toliau – ir Priemonė). Projektui skirta suma – 2 767 221 Eur. Projekto metu yra įkuriami ir aprūpinami įranga 29 nauji širdies nepakankamumo (toliau – ir ŠN) kabinetai, aprūpinant juos reikiama infrastruktūra bei sudarant galimybę paslaugas teikiantiems kardiologams ir bendrosios praktikos slaugytojams tobulinti kvalifikaciją, užtikrinant asmens sveikatos priežiūros antrinio ir (ar) tretinio lygio ambulatorinių kardiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą asmenims, sergantiems ŠN. ŠN kabinetai įrengiami tikslinėse teritorijose. Projekto vykdytojas – Ministerija, partneriai – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, UAB „Medicinos namai šeimai“; UAB „Signata“, UAB Kardiologijos ir reabilitacijos klinika, VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinika, UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“, VšĮ „Krikščionių medicinos centras“. Priemonės įgyvendinimą administruoja Ministerija ir CPVA. Projekto trukmė – iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ministerija, kaip perkančioji organizacija, įgyvendindama Projektą, įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Bioimpedanso kardiografijos sistemos pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2022 m. rugpjūčio 28 d., Pirkimo Nr. 620925. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 3 tiekėjai, pasiūlymą Pirkime pateikė tik vienas iš jų. Pirkimas buvo skaidomas į III dalis: I pirkimo dalis – bioimpedanso kardiografijos sistemos (10 vnt.); šiai Pirkimo daliai numatyta 165 517,24 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM); II pirkimo dalis – bioimpedanso kardiografijos sistemos (9 vnt.); šiai Pirkimo daliai numatyta 148 965,51 Eur su PVM; III pirkimo dalis – bioimpedanso kardiografijos sistemos (10 vnt.); šiai Pirkimo daliai numatyta 165 517,24 Eur su PVM. CPVA nustatytas pažeidimas susijęs su visomis Pirkimo dalimis dėl 23 vnt. prekių. Perkančioji organizacija su Pirkime laimėjusiu Tiekėju 2022 m. lapkričio 29 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-294 (toliau – ir Sutartis), kurios vertė – 312 800 Eur be PVM, kaina – 378 488 Eur su PVM, dėl 23 vnt. prekių visose Pirkimo dalyse pagal Sutartyje pateiktą prekių pristatymo į konkrečias asmens sveikatos priežiūros įstaigas sąrašą. Tiekėjas Perkančiajai organizacijai pateikė draudiko ADB „Gjensidige“ (toliau – ir Draudikas) išduotą 2022 m. lapkričio 30 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 3829968 (toliau – ir Laidavimo raštas) kartu su laidavimo draudimo liudijimu Nr. GJELT 3829968 (toliau – ir Liudijimas). 2023 m. spalio 23 d. Ministerijoje gautas pranešimas ir Sprendimas, kuriame nurodoma, kad CPVA nustatytas pažeidimas pasireiškė tuo, jog buvo pažeisti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) 6 straipsnyje ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatos. CPVA Sprendime (IV dalis) nuodyta, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatą, kadangi Tiekėjas pateikė, o Perkančioji organizacija nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas.

2.2. Perkančioji organizacija, formuluodama Pirkimo sąlygas, vadovavosi lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principu. Dokumentuose nebuvo nustatyta jokių sąlygų ir nuostatų, dėl kurių tam tikri potencialūs tiekėjai būtų nepagrįstai eliminuojami iš viešojo pirkimo proceso, nebuvo nustatyta sąlygų, palankių tik tam tikram subjektui. Visi potencialūs tiekėjai žinojo apie perkančiosios organizacijos poreikius, pirkimo dokumentai buvo išviešinti. Siekiant užtikrinti skaidrumo principą, tiekėjai buvo sąžiningai ir atvirai informuojami apie pirkimo procedūras ir Perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad tinkamu Sutarties įvykdymo užtikrinimu Ministerija laiko banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Nors savo prigimtimi šie sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai yra skirtingi, tačiau Ministerija abu šiuos būdus įvertino kaip lygiaverčius, tinkamus ir pakankamus. Tiekėjas pareigą pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą per Ministerijos nurodytą terminą įvykdė tinkamai ir laiku. Tiekėjas Ministerija pateikė Draudiko 2022 m. lapkričio 30 d. Laidavimo raštą ir Liudijimą. Ginčas tarp Ministerijos ir CVPA kilo dėl pateikto Laidavimo rašto turinio, kuriame buvo nurodyta, kad Draudiko „atsakomybė pagal šį laidavimo draudimo raštą yra apribota bendra 18 924,40 Eur draudimo suma. Jeigu Draudėjas neįvykdys prievolės, Draudikas, neviršydamas aukščiau nurodytos sumos, atsakys už tiesioginių nuostolių atlyginimą kaip ir Draudėjas. <...> Draudėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų arba juos įvykdžius netinkamai, Draudikas besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja gavęs Užsakovo vadovo pirmą raštišką reikalavimą registruotu laišku sumokėti jame nurodytas Draudėjo pagal Sutartį priklausančias mokėti sumas, neviršijant bendros 18 924,40 Eur draudimo sumos“. Perkančiosios organizacijos nuomone, įvertinus Sutarties sąlygas, tiesioginių nuostolių atlyginimas nagrinėjamu atveju yra tinkamas, nes netiesioginiai nuostoliai Ministerijai negalėjo susidaryti net hipotetiškai. Nagrinėjamu atveju iš Pirkimo dokumentų visiems potencialiems dalyviams buvo aišku ir žinoma, kad Pirkimą ir ketinimą nupirkti prekes, medicininę įrangą, paskelbė valstybės politiką sveikatos apsaugos srityje formuojanti ir pavestose srityse ją įgyvendinanti institucija – Ministerija. Pirkimo dokumentuose taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyti medicininės įrangos tiesioginiai gavėjai – konkrečios Lietuvoje veikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Medicininė įranga skirta ir gali būti naudojama tik teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Tokių paslaugų Ministerija teikti negali. Todėl akivaizdu, kad jokių pajamų, susijusių su perkama medicinine įranga, Ministerija gauti negali. Negautos pajamos savo prigimtimi yra pajamos, arba tiksliau, negautas pelnas, t. y. tai, kuo neva būtų galėjusi pagerėti Perkančiosios organizacijos padėtis. Tačiau visais atvejais negautos pajamos turi būti realios ir turi būti realios galimybės Perkančiajai organizacijai tokias pajamas gauti. Ministerija Pirkime Sutarties įvykdymo užtikrinimui iškėlė vertės (sumos) reikalavimą savo galimiems nuostoliams atlyginti, todėl įvertinusi visas Sutarties sąlygas ir Tiekėjo įsipareigojimus pagal Sutartį bei pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, priėmė pastarąjį kaip tinkamai užtikrinantį Sutarties įvykdymą. Draudimo bendrovė Laidavimo raštą išdavė ne tik remdamasi šiai draudimo rūšiai patvirtintomis bendromis draudimo sąlygomis, tačiau remdamasi ir jai pateiktos konkrečios Sutarties nuostatomis.

2.3. Sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkte buvo įtvirtintas sąrašas Sutarties šalių teisių gynimo būdų, tarp kurių, įskaitant, bet neapsiribojant buvo numatyta: teisė reikalauti atlyginti nuostolius, reikalauti sumokėti delspinigius, pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, nutraukti Sutartį. Taigi Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra tik vienas iš nukentėjusios šalies pažeistų teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinkti keli Sutarties prievolių užtikinimo būdai. Tuo atveju, jei Sutartis būtų ne(į)vykdoma ir Perkančiosios organizacijos nutraukiama anksčiau termino (Sutarties BS 16.2.4 p.), Perkančiajai organizacijai numatyta teisė tiek reikalauti delspinigių iš kaltos šalies atlyginimo (Sutarties BS 15.2.3 p.), tiek ir pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu (Sutarties BS 15.2.4 p.), priklausomai, kuris Sutarties įvykdymo būdas Perkančiajai organizacijai yra tinkamesnis. Nagrinėjamu atveju pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą Tiekėjas Ministerijai pateikė laiku, o Ministerija, įvertinusi jį pagal Pirkimo dokumentus, jį priėmė kaip tinkamą. Pasiūlymų vertinimo etape, nepriklausomai nuo to, kokių sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių reikalaujama pagal paskelbto pirkimo dokumentus, sutarties įvykdymo užtikrinimo įrodymų banko garantija ar draudimo bendrovės išduotu laidavimo raštu iš dalyvių nėra reikalaujama iki pat pirkimo pabaigos, nes šie dokumentai nėra pasiūlymo dalis. Ši pareiga kyla tik tuo atveju ir tik tam tiekėjui, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu pirkime ir kuriam siūloma sudaryti pirkimo sutartį. Dokumentų vertinimo procese 2023 m. liepos 24 d. Ministerijos buvo prašoma, esant galimybei pateikti patikslintus sutarčių vykdymo užtikrinimu Pirkime, todėl akivaizdu, kad ir CPVA Ministerija veiksmų nevertino kaip pažeidimo pasiūlymų vertinimo procese, ar pažeidimo, kuriam esant pirkimo Sutartis apskritai negalėjo būti sudaryta ir Pirkimas nutrauktas. Iš Ministerijos buvo prašoma pateikti retrospektyviai galiojančius ištaisytus sutarčių įvykdymo užtikrinimo dokumentus. Taigi tokiais Ministerijos veiksmais nebuvo pažeistos VPĮ 86 straipsnio 2 dalies ir atitinkamai 17 straipsnio 1 dalies nuostatos.

2.4. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 311 punktas buvo pritaikytas nepagrįstai. PAFT 7 priedo 10 punktu pažeidimo tyrimą atliekantis subjektas, šiuo atveju CPVA, yra įpareigojamas įvertinti ne tik pažeidimo pobūdį, bet ir šiame punkte išdėstytas aplinkybes. CPVA Sprendime dedama nuoroda į visą PAFT 7 priedo 10 punktą, todėl darytina išvada, kad Sprendimas grindžiamas visų šiame punkte nurodytų aplinkybių vertinimu. Tačiau, Ministerijos nuomone, CPVA dalies aplinkybių nevertino arba įvertino jas netinkamai. Nagrinėjamu atveju viešojo Pirkimo objektas nebuvo aktualus visai ES rinkai. Nors kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 3 tiekėjai, pasiūlymą Pirkime pateikė tik 1 iš jų - UAB ,,Diamedica“. Kiti du kvietimą priėmę, tačiau pasiūlymų neteikę tiekėjai, buvo ūkio subjektai, veikiantys ne užsienio valstybėse, o Lietuvoje. Pirkimai iš vienintelio reikalavimus atitinkančio tiekėjo nėra nei ribojami, nei draudžiami, todėl CPVA išvada dėl nesukurtos „minimalios konkurencijos“, kai abejonių ar ginčo dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo ir nėra, yra nepagrįsta.

2.5. Pažeidimo tyrimo metu nebuvo nustatyta „diskriminuojančių reikalavimų“, dėl kurių būtų buvę atmesti tiekėjų pasiūlymai arba tokie diskriminaciniai reikalavimai CPVA nebuvo įvardinti, todėl Ministerijai jie nežinomi. Pasiūlymai pirkimuose teikiami ir vertinami iki tol, kol nustatomas laimėtojas arba pirkimas gali būti baigiamas kitais VPĮ numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju Sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas ir Perkančiosios organizacijos buvo priimtas kaip užtikrinantis Sutarties įvykdymą.

2.6. Ministerija Pirkimą ir jo sąlygas skelbė viešai ir jų nei Pirkimo metu, nei po Pirkimo nekoregavo. Ministerija tiek Pirkimo paskelbimo metu, tiek pasiūlymų vertinimo metu su Pirkimo dalyviais, šiuo atveju Tiekėju, nesiderėjo. Tiekėjas pateikė Pirkimo reikalavimus atitinkantį pasiūlymą ir buvo paskelbtas laimėtoju. Sutarties projektas buvo paskelbtas kartu su Pirkimo sąlygomis ir pakeistas nebuvo. Tik pasirašius Sutartį Tiekėjas įgijo teisę, o kartu ir įvykdė pareigą pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurį pateikė tinkamai: laikydamasis nustatyto pateikimo termino, Pirkimo sąlygose reikalaujamos rūšies (draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas) ir Pirkimo sąlygas atitinkančios vertės. Finansinė korekcija buvo pritaikyta netinkamai ir neteisėtai. Be to, finansinė korekcija nėra būtina ir kiekvienu atveju privaloma kiekvieno pažeidimo tyrimo dalis. PAFT 315 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas netgi nėra nustatomas. Nagrinėjamu atveju nebuvo patirtos papildomos išlaidos ir nebuvo padaryta jokia žala Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžetui, o visos prekės, įgytos Projekto metu, pasiekė asmens sveikatos priežiūros įstaigas, buvo nustatytu laiku instaliuotos ir naudojamos.

2.7. Sprendime nepateikti motyvai ir argumentai, kuriais remiantis CPVA nustatė konkrečiai šios normos pažeidimą, todėl vien šiuo aspektu Sprendimas vertintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui. Sprendime CPVA apsiribojo tik formalia nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnį, nepateikdama nei tokio sprendimo motyvų, nei argumentų.

II.

8. Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 3.1 punkte apibrėžta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir Tiekėjo pateikimo tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo. Jog Sutartis įsigaliotų būtinos dvi kumuliatyvios (taikomos kartu) sąlygos: pirma, šalys turi pasirašyti Sutartį; antra, Pirkimą laimėjęs dalyvis turi pateikti tinkamą, Pirkimo sąlygas atitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Remiantis VPĮ 86 straipsnio 2 dalimi ir Sutarties projekto specialiųjų sąlygų (atitinkamai ir Sutarties) 3.1 punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju Pirkimą laimėjusiam dalyviui nepateikus Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 5.2 p., 6.3 p.), Perkančioji organizacija privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį ir Sutartis neįsigaliojo, ir turėjo siūlyti sudaryti Sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymą Pirkimui pateikė vienas dalyvis, todėl, esant poreikiui, pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai. Tiekėjui nepateikus tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo, jis turėjo būti laikomas atsisakiusiu sudaryti Sutartį ir atsižvelgiant į tai, kad daugiau pasiūlymų nebuvo gauta, Pirkimo procedūros turėjo būti laikomos pasibaigusiomis (VPĮ 29 str. 2 d. 6 p.). Vykdant naują pirkimą, laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas tiekėjas, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas Sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas, yra laikomas esminiu. Siekiant, jog Sutartis įsigaliotų, nebuvo įgyvendinta viena iš dviejų būtinų sąlygų – nepateiktas tinkamas Sutarties įvykdymo užtikrinimas, taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad Sutartis įsigaliojo. Nagrinėjamu atveju nors Sutartis ir buvo pasirašyta, tačiau de jure (pagal teisę) ji neįsigaliojo, nes nebuvo išpildyta jos įsigaliojimui būtina sąlyga, todėl Ministerija privalėjo laikyti, kad UAB „DIAMEDICA“ atsisakė sudaryti Sutartį ir siūlyti kitam dalyviui sudaryti Pirkimo sutartį, taip, kaip numatyta VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamo Pirkimo atveju, kadangi pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis, todėl esant poreikiui Ministerija turėjo organizuoti naują Pirkimą. Taigi pareiškėjas pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principus. CPVA, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai atlikto pažeidimo tyrimą bei priėmė Sprendimą.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas atspindi Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo rūšį. Finansinė korekcija buvo taikoma vadovaujantis Gairėmis. Ministerija, sudarant Sutartį, leido Pirkimą laimėjusiam dalyviui pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kas prilyginama deryboms su vienu iš Pirkimo dalyvių, kurių metu buvo pakeistos Pirkimo sąlygos ir sudaryta Sutartis pagal pakeistas Pirkimo sąlygas, todėl, vadovaujantis Gairių reguliavimu, finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra arčiausias nustatytam CPVA pažeidimui, t. y. Gairių 2.2 lentelės 17 punkte, kuriame numatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Kitų, panašaus pobūdžio, pažeidimų Gairėse nenumatyta.

10. Byloje nustatyta, kad CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Kaip nurodyta Sprendime, Pirkimą laimėjusiam dalyviui pateikus Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, Ministerija privalėjo reikalauti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis pateiktų Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, o pastarajam to nepadarius pasirašyta Sutartis neįsigaliojo. Tuo tarpu Ministerija tokį dokumentą priėmus, pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, pakeitė savo paties patvirtintas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas. Kaip nustatyta, remiantis Pirkimo faktinėmis aplinkybėmis, esant poreikiui, Pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują Pirkimą. Pareiškėjas, priimdamas iš Pirkimą laimėjusio dalyvio netinkamą, t. y. Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį, Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, pakeitė savo paties nustatytas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas, tokiu būdu pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad yra pažeistas nacionalinis teisės aktas, kuris įgyvendina ES reguliavimą. Pažeidimas buvo padarytas netinkamu pareiškėjo veikimu, t. y. jis, priimdamas Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, sudarė išskirtines sąlygas Pirkimą laimėjusiam dalyviui ir tokiu būdu pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas. Pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais.

11. Teismo vertinimu, nustatytas pažeidimas atitiko Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatytą pažeidimo apibrėžimą. Gairių 2.2 lentelės 15 punkte apibrėžtas pažeidimas neatitinka Sprendime nustatyto pažeidimo. Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas – atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos arba jų dalis atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas (PAFT 7 priedo 2 p.). Taigi atsakovas pareiškėjui taikė teisiškai pagrįstą ir proporcingą finansinę korekciją.

12. CPVA, spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. Taikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. CPVA pagrįstai nustatė VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą ir šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos.

III.

15.1. Ministerija, formuluodama Pirkimo sąlygas, vadovavosi lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principu. Dokumentuose nebuvo nustatyta jokių sąlygų ir nuostatų, dėl kurių tam tikri potencialūs tiekėjai, iš esmės pajėgūs ir kompetentingi įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, būtų nepagrįstai eliminuojami iš viešojo pirkimo proceso, nebuvo nustatyta sąlygų palankių tik tam tikram subjektui. Visi potencialūs tiekėjai žinojo apie perkančiosios organizacijos poreikius, pirkimo dokumentai buvo išviešinti. Siekiant užtikrinti skaidrumo principą, tiekėjai buvo sąžiningai ir atvirai informuojami apie pirkimo procedūras ir Ministerija priimtus sprendimus. Nepriklausomai nuo Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo, bendras reikalavimas visiems tiekėjams Pirkime buvo sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė - tai (5) proc. bendros Sutarties kainos su PVM, ir tai, kad įstaiga, išdavusi sutarties įvykdymo užtikrinimą, privalo atlyginti Pirkėjo nuostolius pagal pareikalavimą (neviršijant garanto (ar laidavimo) sumos). Sutarties įvykdymo užtikrinimą teikėjas turi pateikti jau pasirašius sutartį, todėl Pirkimo dalyvių teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame net teoriškai negalėjo būti pažeistas. Į bylą buvo pateikti duomenys, kad Tiekėjas pareigą pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą per Ministerija nurodytą terminą įvykdė laiku. Sutartis tarp šalių pasirašyta ir Ministerijoje užregistruota 2022 m. lapkričio 29 d. Sutarties kaina su PVM 378 488 Eur. Tiekėjas Ministerija pateikė Draudiko Laidavimo raštą ir Liudijimą. Įvertinus Sutarties sąlygas, tiesioginių nuostolių atlyginimas nagrinėjamu atveju buvo tinkamas, nes netiesioginiai nuostoliai Ministerijai negalėjo susidaryti. Sutarties įvykdymo užtikrinimo instituto tikslas ir paskirtis - užtikrinti tinkamą viešo pirkimo sutarties vykdymą bei kompensuoti galimus nuostolius. Nagrinėjamu atveju iš Pirkimo dokumentų visiems potencialiems dalyviams buvo aišku ir žinoma, kad Pirkimą ir ketinimą nupirkti prekes, medicininę įrangą, paskelbė valstybės politiką sveikatos apsaugos srityje formuojanti ir pavestose srityse ją įgyvendinanti institucija – Ministerija. Pirkimo dokumentuose taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyti medicininės įrangos tiesioginiai gavėjai – konkrečios Lietuvoje veikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Pirkimą Ministerija atliko įgyvendindama nuo 2020 m. vykdomo Projekto veiklas. Medicininė įranga skirta ir gali būti naudojama tik teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Tokių paslaugų Ministerija teikti negali. Todėl akivaizdu, kad jokių pajamų, susijusių su perkama medicinine įranga, Ministerija gauti negali.

15.2. Sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkte buvo įtvirtintas sąrašas Sutarties šalių teisių gynimo būdų, tarp kurių, įskaitant, bet neapsiribojant buvo numatyta: teisė reikalauti atlyginti nuostolius, reikalauti sumokėti delspinigius, pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, nutraukti Sutartį. Taigi Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra tik vienas iš nukentėjusios šalies pažeistų teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinkti keli Sutarties prievolių užtikrinimo būdai: Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1–5.2 punktuose buvo numatytas Sutarties įvykdymo užtikrinimas banko garantija ir draudimo bendrovės laidavimu, o Sutarties Specialiųjų sąlygų 6.2 ir 6.3 punktuose buvo nurodytos sąlygos, kai tiekėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų laiku, gali būti pradedami skaičiuoti delspinigiai. Šiuo atveju pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą Tiekėjas patikė ir laiku. Ministerijai įvertinus, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis nepateikė Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 5.2, 6.3 p.), ji privalėtų pirmiausia prašyti jį patikslinti, o ne laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį.

15.3. Pasiūlymų vertinimo etape, nepriklausomai nuo to, kokių sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių reikalaujama pagal paskelbto pirkimo dokumentus, sutarties įvykdymo užtikrinimo įrodymų (banko garantija ar draudimo bendrovės išduotu laidavimo raštu) iš dalyvių nėra reikalaujama, nes šie dokumentai nėra pasiūlymo dalis. Ši pareiga kyla tik tuo atveju ir tik tam tiekėjui, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu pirkime ir kuriam siūloma sudaryti pirkimo sutartį. Dokumentų vertinimo procese 2023 m. liepos 24 d. Ministerijos buvo prašoma pateikti patikslintus sutarčių vykdymo užtikrinimu Pirkime, todėl akivaizdu, kad ir CPVA Ministerijos veiksmų nevertino kaip pažeidimo pasiūlymų vertinimo procese, ar pažeidimo, kuriam esant pirkimo Sutartis apskritai negalėjo būti sudaryta ir Pirkimas nutrauktas.

15.4. Finansinė korekcija Sprendime, o vėliau teismo sprendime, pritaikyta netinkamai ir neteisėtai, neįvertinus individualių tariamai nustatyto pažeidimo savybių ir skunde pateiktų Ministerijos argumentų. Pirma, Pirkimo, kaip ir daugelio kitų viešųjų pirkimų, priskyrimas tarptautiniam pirkimui, nepriklausomai ar tas pirkimas gali būti aktualus visai ES rinkai ar ne, yra nulemtas ne pirkimo objekto, o pirkimo vertės. Tai, kad šiuo atveju Pirkimo objektas nebuvo aktualus visai ES rinkai, pagrindžia pateikta informacija apie potencialių rinkos dalyvių domėjimąsi dalyvavimu šiame pirkime pastaruosius kelis metus. Antra, 25 proc. finansinė korekcija taikyta tik remiantis Gairėse nustatyta analogija, taigi tiesiogiai Gairėse konkrečiu atveju finansinė korekcija neįvardinta. Trečia, nagrinėjamu atveju Sutarties įvykdymo užtikrinimas visgi buvo pateiktas ir Ministerijos buvo priimtas kaip užtikrinantis Sutarties įvykdymą Sutartyje nurodytomis sąlygomis. Ketvirta, CPVA pažeidimo tyrimo metu ir vėliau Sprendime nebuvo nustatyta „diskriminuojančių reikalavimų“, dėl kurių būtų buvę atmesti tiekėjų pasiūlymai. Nebuvo pripažinta ir tai, kad Ministerija būtų akivaizdžiai ir tyčia piktnaudžiavusi situacija, kad Sutartis būtų sudaryta. Penkta, CPVA parengtą aprašą „Sutarties įvykdymo užtikrinimas“, kuriame buvo įtvirtintos CPVA pateiktos rekomendacijos dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų rengimo ir vertinimo, Perkančioji organizacija gavo tik pažeidimo tyrimo metu.

17.2. Sprendime nustatytas pažeidimas yra dėl to, kad Laidavimo raštas, t. y. konkretus Sutarties įvykdymo užtikrinimas, neatitiko visų Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžtų reikalavimų, keliamų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Sutarties įvykdymo užtikrinime privalėjo būti numatyta, kad jeigu laimėtojas nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį arba juos vykdo netinkamai, Sutarties įvykdymo užtikrinimu bus atlyginami nuostoliai, kurie nebus apribojami tik tiesioginiais nuostoliais (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 5.2 p.). Taip pat, Sutarties įvykdymo užtikrinime turėjo būti apibrėžta nuostata, jog tuo atveju, jei Pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 proc. bendros Sutarties kainos, pareiškėjas gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 6.3 p.). Laidavimo rašte apibrėžta nuostata, jog Draudikas yra atsakingas už tiesioginių nuostolių atlyginimą, neatitinka Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 5.2 punkte aiškiai ir konkrečiai apibrėžto įpareigojimo atlyginti nuostolius, neapsiribojant vien tik tiesioginiais nuostoliais. Taip pat Laidavimo rašte apibrėžta nuostata, jog Draudikas neatsako už netesybų (nagrinėjamo Pirkimo atveju delspinigių), mokėjimą, neatitinka Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 6.3 punkto, aiškiai ir konkrečiai apibrėžiančio, jog, jei Pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 proc. bendros Sutarties kainos, pareiškėjas, gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu. VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus įpareigojimas, taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, perkančioji organizacija neturi diskrecijos teisės laisvai spręsti, ar reikalauti iš pirkimą laimėjusio dalyvio sutarties įvykdymo užtikrinimo, ar ne. Tuo tarpu VPĮ nedraudžia perkančiajai organizacijai reikalauti, kad sutartis būtų užtikrinta jai priimtina prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. Perkančioji organizacija, Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustačiusi visiems tiekėjams reikalavimus būsimos pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, vėliau privalėjo pati jais vadovautis, kitaip būtų paneigtas vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principas. Pareiškėjas, Pirkimą laimėjusio dalyvio naudai pakeisdamas aiškiai ir konkrečiai Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, keliamus Sutarties įvykdymo užtikrinimui, neabejotinai pažeidė kitų potencialių tiekėjų ir Pirkimo dalyvių teisėtą lūkestį į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame.

17.3. Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 3.1 punkte apibrėžta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir Tiekėjo pateikimo tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo (kartu su apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais). Taigi tam, jog Sutartis įsigaliotų būtinos dvi kumuliatyvios (taikomos kartu) sąlygos: pirma, šalys turi pasirašyti Sutartį; antra, Pirkimą laimėjęs dalyvis turi pateikti tinkamą, Pirkimo sąlygas atitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Remiantis VPĮ 86 straipsnio 2 dalies ir Sutarties projekto specialiųjų sąlygų (atitinkamai ir Sutarties) 3.1 punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju, Pirkimą laimėjusiam dalyviui nepateikus Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 5.2 p., 6.3 p.), Ministerija privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį ir Sutartis neįsigaliojo, ir turėjo siūlyti sudaryti Sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymą Pirkimui pateikė vienas dalyvis, todėl, esant poreikiui, pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai.

17.4. Nustatytas pažeidimas yra susijęs su tuo, jog Ministerija, sudarant Sutartį, leido Pirkimą laimėjusiam dalyviui pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kas prilyginama deryboms su vienu iš Pirkimo dalyvių, kurių metu buvo pakeistos Pirkimo sąlygos ir sudaryta Sutartis pagal pakeistas Pirkimo sąlygas, todėl vadovaujantis Gairių reguliavimu, finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra arčiausias nustatytam CPVA pažeidimui, t. y. Gairių 2.2 lentelės 17 punktui.

17.5. CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Pirma, pareiškėjas, priimdamas iš Pirkimą laimėjusio dalyvio netinkamą, t. y. Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį, Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, pakeitė savo paties nustatytas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas, tokiu būdu pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Taigi buvo pažeistas nacionalinis teisės aktas, kuris įgyvendina ES reguliavimą. Antra, pažeidimas buvo padarytas netinkamu pareiškėjo veikimu, t. y. pareiškėjas, priimdamas Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, sudarė išskirtines sąlygas Pirkimą laimėjusiam dalyviui ir tokiu būdu pažeidė imperatyvias VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Sudarant Sutartį buvo pakeistos Pirkimo sąlygos. Trečia, pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui.

17.6. Aplinkybė, jog kitų valstybių narių tiekėjai nepateikė pasiūlymų, nereiškia, jog pareiškėjas turi teisę nesivadovauti VPĮ ir Pirkimo sąlygose apibrėžtais reikalavimais.

17.7. CPVA prašymas pateikti galiojančius tinkamus, Pirkimo sąlygas atitinkančius, Sutarties įvykdymo užtikrinimus reiškia, jog, įtarusi galimą pažeidimą, CPVA suteikė galimybę jį išsitaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2023 m. spalio 23 d. sprendimo „Dėl nustatyto pažeidimo“ Nr. IT01, kuriuo nuspręsta dėl Ministerijos vykdant Pirkimą padaryto viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir todėl taikytinos 25 proc. finansinės korekcijos, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Ministerija skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad Tiekėjas laiku pateikė pirkimo dokumentuose nustatytą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą ir tuo įvykdė pirkimo sutartyje nustatytą jos įsigaliojimo sąlygą. Perkančioji organizacija neprivalėjo nustatyti Pirkimą laimėjusio dalyvio atsisakymą sudaryti Sutartį, jam pateikus Agentūros nustatytą Pirkimo sąlygas neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Todėl perkančiosios organizacijos veiksmais nebuvo pažeistos Agentūros nurodytų teisės aktų nuostatos.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

24. Iš dvylikos puslapių sudarytas ir Ministerijos ginčijamas Agentūros 2023 m. spalio 23 d. sprendimas „Dėl nustatyto pažeidimo“ Nr. IT01, taip pat kiti byloje esantys duomenys leidžia nustatyti, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose, t. y. Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 5.1 punkte, reikalaujamas konkretaus Sutarties įvykdymo užtikrinimo, t. y. banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto, pateikimas buvo įgyvendintas Laimėtojui pateikiant draudimo bendrovės laidavimo raštą. Tik vienas iš trijų tiekėjų, priėmusių Ministerijos, kaip perkančiosios organizacijos, kvietimą dalyvauti jos atviro konkurso būdu vykdytame tarptautiniame pirkime, pateikė pasiūlymą Pirkime. Ministerija, kaip projekto vykdytoja ir perkančioji organizacija, įgyvendindama Bendrai finansuojamą iš ES Fondų lėšų projektą, 2022 m. lapkričio 29 d. pasirašė su Pirkime laimėjusiu tiekėju UAB „DIAMEDICA“ 312 800 Eur be PVM, (378 488 Eur su PVM) vertės sutartį Nr. S-294 dėl 23 vnt. prekių visose Pirkimo dalyse pagal Sutartyje išvardytą prekių pristatymo sąrašą. Ministerijai 2023 m. gegužės 9 d. pateikus Agentūrai Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai, tokioje Pirkimo patikroje nustatytas Laimėtojo (draudėjo) perkančiajai organizacijai pateiktas draudiko ADB „Gjensidige“ 2022 m. lapkričio 30 d. laidavimo draudimo raštas Nr. 3829968 (taip pat laidavimo draudimo liudijimas Nr. GJELT 3829968), kuriame draudiko atsakomybė apribota tiesioginių nuostolių atlyginimu: „Jeigu Draudėjas neįvykdys prievolės, Draudikas, neviršydamas aukščiau nurodytos sumos, atsakys už tiesioginių nuostolių atlyginimą kaip ir Draudėjas. Draudikas neatsako už netesybų, palūkanų mokėjimą bei Sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“. Toks apribojimas Agentūros vertinimu reiškia, kad: a) pateikto Laidavimo rašto turinys neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes Pirkimo sąlygose nenumatyta išimtis, kad sutarties įvykdymo užtikrinime gali būti numatytas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas; b) pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo apimti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimą. Atsižvelgiant į Ministerijos 2023 m. liepos 4 ir 28 d. pateiktus paaiškinimus, Agentūroje įtarta, kad Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo dokumentų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriame nustatytos palankesnės sąlygos Laimėtojui, galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies (reguliuojančios situaciją, kai tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento) nuostatą. Todėl Projekte įregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas jo tyrimas. Jo rezultatas lėmė minėto pareiškėjo ginčijamo Agentūros 2023 m. spalio 23 d. sprendimo nuostatas, kuriomis nuspręsta, kad: 1) Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes Tiekėjas pateikė, o Perkančioji organizacija nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas; 2) įvertinus tai, kad Perkančioji organizacija Sutartį sudarė su Tiekėju, kuris pateikė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nors turėjo Laimėtojo pasiūlymą atmesti, o atmetus Tiekėjo pasiūlymą, Pirkimas turėjo būti organizuojamas naujai, ir kad vykdytas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, kuris buvo aktualus visai ES rinkai, taip pat kad kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 3 tiekėjai, pasiūlymą Pirkime pateikė tik 1 iš jų, todėl minimali konkurencija Pirkime nebuvo užtikrinta; 3) už pažeidimą taikytina 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 378 488 Eur.

25. Byloje nėra ginčo, kad valstybės politiką sveikatos apsaugos srityje formuojanti Ministerija nagrinėjamu atveju siekė jos valdymo sričiai priskirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslų ir su jais susijusių prioritetų įgyvendinimo, tačiau nesutariama, ar valstybės politiką viešuose pirkimuose atitinkama dalimi įgyvendinanti Agentūra veikė pagrįstai ir teisėtai, nustatydama viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą, kuris priskirtinas Ministerijai dėl jos, kaip perkančiosios organizacijos, priimto Tiekėjo pateikto Draudiko 2022 m. lapkričio 30 d. išduoto Atlikimo laidavimo draudimo rašto, kurio turinys galimai neatitinka Pirkimo sąlygų.

26. Teisėjų kolegija vertina, kad esmine ginčo aplinkybe yra ne pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad Tiekėjas laiku pateikė Pirkimo dokumentuose nustatytą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą ir įvykdė Pirkimo sutartyje nustatytą jos įsigaliojimo sąlygą, bet atsakovo pabrėžiama aplinkybė, kad perkančioji organizaciją pagal jos vykdyto tarptautinio Pirkimo sąlygas negalėjo priimti Tiekėjo pateiktą pirkimo dokumentuose reikalaujamą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuris neatitinka Pirkimo sąlygų.

27. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju Ministerija savo pasirinkimu ir rizika įgijo specifinį perkančiosios organizacijos statusą ir dalyvavo atsakovo prižiūrimuose viešųjų pirkimų santykiuose su pelno siekiančiu ir privataus asmens statusą turinčiu Tiekėju. Todėl Ministerija, kuri skunde pirmosios instancijos teismui akcentavo jai Vyriausybės suteiktos kompetencijos specifiką ir negalėjimą gauti jokių su perkama medicinine įranga susijusių pajamų, turėjo rūpestingai ir atsakingai įvertinti savo prisiimtus įsipareigojimus ir iškeltus reikalavimus dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo, kurie susieti su negautomis pajamomis. Atsakovas neabejotinai turėjo faktinį ir teisinį pagrindą kritiškai vertinti ir neteisėtais kvalifikuoti į jo vykdomos administracinės priežiūros sritį patenkančios Ministerijos veiksmus, kuriais buvo priimtas ir palankiai įvertintas Tiekėjo pateiktas Draudiko 2022 m. lapkričio 30 d. išduotas Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 3826668.

28. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertinta, kad nagrinėjamu atveju net teoriškai negalėjo būti pažeistas Pirkimo dalyvių teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame, pažymėtina, kad teorinio ar neteorinio Pirkimo dalyvių teisėtų lūkesčių pažeidimo galimybė ir regimybė nagrinėjamu atveju negali būti tinkamai vertinama vien pagal trijų Pirkimo dalyvių gausą ar vieno iš jų atlikto Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo datą (terminą), nes Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta ir suponuojama Perkančiosios organizacijos teisė ir diskrecija taikyti nenumatytą išimtį, pagal kurią sutarties įvykdymo užtikrinime esą gali būti numatytas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas ir neturi būti apimamas netiesioginių nuostolių atlyginimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime neabejotinai pagrįstai įvertinta, kad potencialūs tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertino visus perkančiosios organizacijos viešai paskelbtus reikalavimus, tarp jų – sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus (užtikrinimo vertei, galimas rizikas ir iš jų išplaukiančius neigiamus padarinius, jų poveikį pasiūlymo kainai), todėl pakeičiant tokius reikalavimus Pirkimą laimėjusio dalyvio naudai neabejotinai pažeistas teisės aktų ginamas kitų potencialių tiekėjų ir Pirkimo dalyvių teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertinta, kad Tiekėjo Perkančiajai organizacijai pateiktame draudiko ADB „Gjensidige“ 2022 m. lapkričio 30 d. Laidavimo rašte nurodytas tiesioginių nuostolių atlyginimas nagrinėjamu atveju buvo tinkamas pagal Sutarties sąlygas dėl netiesioginių nuostolių Perkančiajai organizacijai susidarymo negalimumo, pažymėtina, kad esminėms ginčo aplinkybėms priskirtas ne apelianto akcentuojamas netiesioginių nuostolių perkančiajai organizacijai susidarymo negalimumas, bet tokių nuostolių apėmimas Pirkimo sutarties sąlygose ir jų nulemtuose reikalavimuose sutarties įvykdymo užtikrinimui. Tikslas, kurio siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas argumentuotai paneigiant iš Pirkimo sutarties sąlygų kildintinus reikalavimus sutarties įvykdymo užtikrinimui netiesioginių nuostolių atlyginimo aspektu. Pareiškėjui to argumentuotai nepaneigus, nėra pakankamo pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

30. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. spalio 23 d. sprendimo „Dėl nustatyto pažeidimo“ Nr. IT01 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

31. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.