Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2747-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-09
Bylos Nr.
e1-2747-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09643-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
S. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2747-1133/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09643-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmė atlikta.

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. G. 2020 m. balandžio 4 d., apie 00.25 val., Vilniuje, Rudaminos gatvėje, ties pastatu Nr. 4, vairavo automobilį „Opel Vectra Station Wagon“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdama neblaivi, kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji S. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. ji buvo su savo pažįstama. Jos norėjo išgerti alkoholio, todėl nuvažiavo į naktinę kavinę, esančią Vilniuje, Panevėžio g. Ten atėjus ji pamatė iš matymo pažįstama vyrą I., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Ji pasiūlė nuvairuoti jo automobilį iki jos (pažįstamos) namų, nes gatvė, kurioje yra naktinė kavinė, nelabai saugi, o jau iš jos namų I. galės išsikviesti taksi. Jie įsėdo į I. automobilį, ji sėdo vairuoti. Važiuojant Vilniuje Rudaminos gatve, turbūt dėl to, jog neįjungė automobilio žibintų, atkreipė policijos pareigūnų dėmesį ir ji buvo sustabdyta. Prie automobilio priėjęs policijos pareigūnas pasiūlė pasitikrinti blaivumą, ji sutiko. Pirmu putimu jai buvo nustatytas 1,80, o antru putimu 1,75 promilių girtumas. Policijos pareigūnas paaiškino, kad ji bus pristatyta į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio labai gailisi (priedo b. l. 60-62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. balandžio 4 d., buvo sustabdytas automobilis „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo neblaivus asmuo, kuriam pirmu pūtimu nustatytas 1,80 promilių, o antru pūtimu 1,75 promilių girtumas, be to asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo (priedo b. l. 14).

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1174800, iš kurių matyti, kad S. G. 2020 m. balandžio 4 d., 00.37 val. buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas, o po 23 minučių, 2020 m. balandžio 4 d., 1 val., nustatytas 1,75 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (priedo b. l. 28-31).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“, pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio D. Č. 2020 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. balandžio 4 d. apie 00.25val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu J. Š., Vilniuje, ties Rudaminos g. 4 namu, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Opel Astra Station Wagon“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Priėjus prie automobilio „Opel“, jį vairavusi S. G. nepateikė jokių dokumentų ir buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, eidama svirduliavo. Patikrinus S. G. alkotesteriu 00.38 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1.80 promilių girtumas, o antru tikrinimu 01.01 val. nustatytas 1.75 promilių girtumas. S. G. paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus apie prieš valandą, apie 0.00 val. Be to, vairuotoja vairavo automobilį neturėdama vairuotojo pažymėjimo. 01.05 val. ji buvo sulaikyta, surašytas neblaivumo aktas ir V1722 ekipažas pristatė ją į operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis „Opel Astra Station Wagon“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę (priedo b. l. 15).

Liudytojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. balandžio 3 d. dirbo naktinėje pamainoje su vyriausiuoju patruliu D. Č.. Patruliuojant, apie 00.30 val. pastebėjo be šviesų iš Panevėžio gatvės į Dzūkų gatvę įsukantį automobilį „Opel Astra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), todėl jam tik išsukus iš Dzūkų gatvės į kitą gatvelę jį sustabdė. Už vairo sėdėjo S. G., šalia jos, priekyje, sėdėjo dar viena moteris, o ant galinės sėdinės, kaip suprato iš žodžių, automobilio savininkas. Nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, paklausus, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė teigiamai. Nusprendė patikrinti jos blaivumą, pirmu pūtimu ji įpūtė 1,80 promiles. Kolegai ji minėjo, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą. Patikrinus vairuotoją per duomenų bazes paaiškėjo, kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo, niekada jo nebuvo įgijusi. Patikrinus po maždaug 20-30 minučių dar kartą alkoholio kiekį, ji įpūtė 1.75 promiles. Iškvietė kolegas, kurie vairuotoją pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių, o jie su kolega likome vietoje, kur laukė tralo automobiliui išgabenti. Kiek pamena, buvo nustatyta, jog automobilis priklauso galinėje sėdynėje buvusiam vyrui, kuris buvo labai neblaivus. Paklausus jo, kodėl davė automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui pastarasis paaiškino, kad neva jam pagrasino, tačiau iš jų tarpusavio bendravimo supratau, kad jie pažįstami, draugiškai bendravo, be jokių pykčių, apie jokius grasinimus tarpusavyje nekalbėjo (priedo b. l. 19-21).

Liudytojo V. M. (V. M.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. balandžio 3 d., apie 23 val., jo automobiliu „Opel Vectra Station Wagon“ draugas jį nuvežė prie stoties Vilniuje ir ten paliko jį bei automobilį. Jis buvo išgėręs alkoholio, prie stoties susipažino su mergina, jie sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholį. Tada atėjo prie jų minėtos merginos dvi draugės. Merginos jam pasiūlė važiuoti pas jas į svečius ir jis sutiko. Viena mergina pasakė, kad ji gali vairuoti automobilį ir turi vairuotojo pažymėjimą, ji jam pasirodė blaivi. Jis sutiko važiuoti pas jas į svečius, davė merginai savo automobilio raktelius ir su ja išvažiavo. Bevažiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai. Tada jis suprato, kad mergina neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra neblaivi. Pareigūnai jo automobilį paėmė ir nuvežė į saugomą aikštelę, merginą, kuri vairavo automobilį, sulaikė, o jį su dar dviem merginom paleido (priedo b. l. 23-24).

VĮ „Regitra“ duomenys, kuriuose nurodyta, jog transporto priemonės „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkas ir valdytojas yra V. M. (priedo b. l. 41).

VšĮ „Emprekis“ informacija, iš kurios matyti, kad 2020 m. balandžio mėnesio duomenimis automobilio „Opel Vectra Caravan DTI“ (pasirinkti metai 2005) kaina su PVM yra 2 080 Eur (priedo b. l. 38).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina S. G. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog ji 2020 m. balandžio 4 d., apie 00.25 val., Vilniuje, Rudaminos gatvėje, ties pastatu Nr. 4, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra Station Wagon“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdama neblaivi, kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamosios visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: pareigūno D. Č. tarnybiniu pranešimu, liudytojų J. Š. ir V. M. parodymais, Bendrajame pagalbos centre gautu pranešimu, 2020 m. balandžio 4 d. neblaivumo nustatymo aktu ir byloje esančiais alkotesterių kvitais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad S. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,75 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti. Todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. G. pareiškė sutinkanti su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau leisti konfiskuotiną pinigų sumą išmokėti per 12 mėnesių (priedo b. l. 80-81.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

S. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininkės kaltės formą, asmenybę bei kitas ją charakterizuojančias aplinkybes.

S. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teista, teistumas išnykęs (b. l. 33-41), per paskutinius 1 metus 1 kartą bausta administracine tvarka už viešojo maitinimo įstaigoje įsigyto alkoholio išsinešimą už įmonės veikimo ribų draudžiamu laiku (2020 m. vasario 20 d. nutarimas), informacijos apie baudos sumokėjimą (priedo b. l. 77), „Sodros“ niekur nedirbanti (priedo b. l. 78), Užimtumo tarnyboje neregistruota (priedo b. l. 79). Byloje nėra surinkta duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. G. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, tačiau jo vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidedant 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei S. G. asmenybei, tačiau mano, jog papildomai turi būti paskirtos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose numatytos pareigos – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. balandžio 4 d., 1.05 val. iki 2020 m. balandžio 4 d., 16.14 val. (viena para) (priedo b. l. 63-64). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti turi būti S. G. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę S. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,75 promilių girtumas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog S. G. vairavo ir neturėdama tam teisės, kadangi niekada nebuvo jos įgijusi (priedo b. l. 53). Ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytinas artimas minimaliam – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 4 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigusi nuo alkoholio vairavo S. G. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajai, o V. M.. Nors V. M. ir važiavo kartu automobilyje, tačiau pareigūnai nurodė, kad jis buvo labai neblaivus, pats V. M. taip pat teigia nežinojęs, jog S. G. yra neblaivi ir negali vairuoti, duomenų, paneigiančių šią V. M. versiją, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo versija, jog jis suprato, kad duoda automobilį vairuoti blaiviam asmeniui. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis šiuo atveju yra 2 080 Eur (skaičiuojant su PVM).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota nakties metu, kuomet ne toks intensyvus eismas), nustatytą neblaivumą (1,75 promilės), konfiskuotino turto vertę (2 080 Eur), į kaltininkės turtinę padėtį (niekur nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota), paskirtą bausmę ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios proporcinga (adekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei, todėl iš S. G. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 080 Eur.

S. G. supažindinus su galimybe kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įstatymu, pastaroji nurodė, jog prašo konfiskuotinos pinigų sumos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Teismas pažymi, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas konfiskuotinos turto vertės atitinkančios pinigų sumos termino nustatymas nėra suderinamas su BK IX skyriaus, reglamentuojančio baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimą, nuostatomis. Turto konfiskavimas (kaip ir išplėstinis turto konfiskavimas) iš visų kitų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių išsiskiria būtent tuo, kad nėra numatyta galimybė teismui nustatyti terminą, per kurį ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta. To taip pat nenumato nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato, kad įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui/nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui. BPK 357 straipsnio 6 dalis numato, jog teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamąjį įsakymą/nuosprendį paskelbęs teismas baudžiamojo įsakymo/nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, kuris ir vykdo išieškojimą. Taigi S. G. dėl savanoriško konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo gali tartis su šią poveikio priemonę vykdančiu antstoliu. Taip pat pažymėtina, jog S. G. skirtina arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, todėl šios poveikio priemonės savanoriškas vykdymas gali turėti įtakos sprendžiant, kaip yra vykdoma bausmė. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti S. G. prašymą išdėstyti konfiskuotinos pinigų sumos mokėjimo terminą 12 mėnesių.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio 2020 m. rugsėjo 14 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Opel Vectra Station Wagon“ 2020 m. balandžio 4 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. balandžio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje yra 35,09 Eur (priedo b. l. 52). Šios išlaidos, atsižvelgiant į jų taikymo trukmę, yra pagrįstos ir proporcingos, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. balandžio 4 d. transporto priemonė „Opel Vectra Station Wagon“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo priverstinai nuvežta į aikštelę (priedo b. l. 39), tačiau 2020 m. balandžio 6 d. ji buvo grąžinta V. M. (priedo b. l. 49), todėl teismas šiuo klausimui papildomai nepasisako.

2020 m. balandžio 6 d. nutarimu V. M. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant automobilį valdyti ir juo disponuoti, tačiau paliekant teisę juo naudotis (priedo b. l. 43-44). Atsižvelgiant į tai, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas baigėsi 2020 m. spalio 6 d., automobilis yra grąžintas jo savininkui ir jis nėra konfiskuojamas, todėl nebėra pagrindo iš naujo taikyti šią procesinę prievartos priemonę.

S. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios (priedo b. l. 65-66).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, S. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą adresu Vilnius, Pelesos g. 5-513, nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji turi būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi bei įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020 m. balandžio 4 d., 1.05 val. iki 2020 m. balandžio 4 d., 16.14 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. G. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 080 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. balandžio 4 d.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš S. G. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 35,09 Eur (trisdešimt penkis eurus 9 ct) patirtas išlaidas dėl transporto priemonės „Opel Vectra Station Wagon“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. balandžio 4 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. balandžio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę.

Išaiškinti S. G., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė