Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl kelių neįvykdytų teismo sprendimų vykdymo nuteistojo E. L. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nuteistajam nustatant galutinės vykdytinos bausmės rūšį ir dydį.

6. Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kuri padaryta vėliau nei nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžiu (2016 m. gegužės 23 d. – 2024 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. vasario 14 d. – 2024 m. birželio 3 d.), t. y. 2025 m. vasario 2 d., spręstina, kad nuteistajam paskirtos bausmės šiuo atveju bendrinamos vadovaujantis ir BK 63 straipsnio 9 dalimi. Minėta straipsnio dalis numato tai, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles yra skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

7. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamu atveju nenustatyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1-3 punktuose numatyti bausmių apėmimo taikymo pagrindai, taigi spręstina dėl bausmių visiško ar dalinio sudėjimo.

8. Kai bausmės yra visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės bei nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis).

9. Vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, E. L. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir E. L. skirtina galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Pridedamos bausmės dalis nustatyta atsižvelgus į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą – šiuo metu nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas, pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų bei nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nustatyti papildomi įpareigojimai nuteistajam buvo paskirti paties E. L. prašymu. Dėl to vertintina, kad nurodyta pridedamos bausmės dalis yra proporcinga ir adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir nuteistojo E. L. asmenybei.

10. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžiu taip pat nuspręsta, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam E. L. atidėti 3 (trijų) metų terminui, paskiriant papildomus įpareigojimus.

11. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-697/2024). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, taip pat ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, paties nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, taip pat nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, ar asmuo savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie, taip pat ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

13. Taip pat yra pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui arba ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, tačiau ir bendrąją prevenciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-697/2024).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. L. yra teistas du kartus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 ir 3 dalis. Abiem atvejais nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistasis ir nėra dirbantis, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog jis registruojasi Užimtumo tarnyboje, taip pat jis ėmėsi priemonių kovoti su priklausomybė lošimams ir alkoholiui – kreipėsi pagalbos dėl savo problemų su lošimu, galimybė lošti apribota paties nuteistojo prašymu, dėl to sutiktina su tuo, kad nuteistasis yra suinteresuotas keisti savo gyvenimo būdą bei suvokia savo nusikalstamo elgesio motyvus. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių manytina, kad aptariamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 75 straipsniu dar kartą atidėti nuteistajam E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams. Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, E. L. paliekami visi pirmiau nurodytais sprendimais jam paskirti papildomi įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonės.

15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinos bausmės dalys, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendį bei minėtais procesiniais sprendimais įskaityti laikotarpiai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžiu E. L. paskirtas bausmes, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, prieš tai ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir E. L. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmės dalis, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendį bei jais įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, nuteistajam nustatant šiuos įpareigojimus bei draudimus: 1) visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį); 2) per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; 4) gydytis nuo turimos priklausomybės azartiniams lošimams, nesilankyti azartinių lošimų vietose bei nežaisti azartinių žaidimų; 5) per bausmės vykdymo atidėjo laikotarpį atlyginti 10 proc. turtinės žalos, neįskaitant sumų, kurios buvo nukreiptos civilinio ieškinio patenkinimui po laikino nuosavybės teisės apribojimo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72² straipsniais, E. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 (vienerius) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Subendrintos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.