- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- eI3-265-1161/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00570-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- B. N.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Žemės vystymo fondas 2“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotoms atstovėms V. G., A.M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B.N. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žemės vystymo fondas 2“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi priimta pareiškėjos B.N. skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. vasario 9 d. raštą Nr. AD5-285 „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2024 m. sausio 16 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose vykusio teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. eI3-l540-362/2024 metu pareiškėjai tapo žinoma, jog jos atžvilgiu yra priimtas Departamento Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcija) vyr. specialisto 2023 m. gegužės 11 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-394 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriame nurodyta, jog pareiškėja privalo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), surinkti atliekas – 6 kubinius metrus šiferio duženų atliekų ir priduoti jas atliekų tvarkytojui bei Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijai pateikti tai įrodančius dokumentus.
Paaiškina, kad ginčas dėl svetimų šiukšlių pareiškėjos išsinuomotame Žemės sklype išvežimo su Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistu prasidėjo dar 2022 metų vasarą, kai Departamento Šiaulių valdyba 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (14.9)-AD5 informavo pareiškėją, jog Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rado 25,4 kubinius metrus įvairių išardytų automobilių atliekų ir 6 kubinius metrus šiferio duženų atliekų.
Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja nebuvo minėto Žemės sklypo dalies, kur buvo rastos šiukšlės, nuomininkė, pretenzijos dėl šiukšlių kažkodėl buvo pareikštos pareiškėjai, o ne Žemės sklypo savininkui – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Žemės vystymo fondas 2“.
Teigia, kad daug kartų pareiškėjai teko bendrauti su Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnais dėl išardytų automobilių detalių, padangų, šiferio duženų, rastų UAB „Žemės vystymo fondas 2“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnams nuolatos kartojo, jog nėra atsakinga už minėtų atliekų sutvarkymą, nes pagal nuomos sutartį pareiškėja nuomoja tik žemės ūkio paskirties naudmenas, kurios sudaro 7,80 ha. Atliekos yra toje sklypo dalyje, kurios pareiškėja nenuomoja. Tai patvirtina informacija iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro.
Paaiškina, kad pareigūnai pareiškėjai ne kartą minėjo, jog yra nustatę išmėtytų įvairių išardytų automobilių atliekų tikruosius kaltininkus, tačiau jų neįvardijo. Administracinėje byloje Nr. eI3-1540-362/2024 pareiškėja teikė savo darytas fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog išardytų automobilių atliekos nėra surinktos ir sutvarkytos iki šios dienos ir jos yra atvežtos kartu su šiferiu. Mano, jog ir šiferio duženų atliekas paliko tie patys asmenys, kurie tiek laiko nesutvarko išmėtytų išardytų automobilių atliekų.
Pažymi, kad visos atliekos yra paskleistos Žemės sklypo dalyje, kurioje auga miškas. Teigia, kad tos dalies Žemės sklypo nenuomoja, nes pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini), veikloje reikalinga tik žemės ūkio paskirties žemė. Į minėtą bylą yra pateikusi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), planus, iš kurių matyti, kad išmėtytos šiukšlės yra ne pareiškėjos išsinuomotame Žemės sklypo plote, bei „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką“, iš kurios matyti, pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini), dirbamos žemės plotas.
Teigia, kad niekada neužsiėmė tokia veikla, kad turėtų atliekų, kokios yra rastos sklypo miškingoje dalyje. Automobilių neardė, stogų dangų nekeitė, todėl nėra atsakinga už minėtų atliekų išvežimą.
Nurodo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-6361-860/2024 teismas 2024 m. sausio 30 d. priimtoje nutartyje nurodė, jog pareiškėja privalo pasinaudoti neteismine ginčo sprendimo tvarka ir Privalomąjį nurodymą skųsti Departamento vadovui arba įgaliotam asmeniui. Atsižvelgdama į nurodytą teismo nutartį dėl Privalomojo nurodymo, kaip numato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 25 straipsnio 2 dalis, 2024 m. vasario 1 d. pateikė skundą Departamentui (toliau – ir Skundas). Savo Skunde nurodė aplinkybes, susijusias su pareiškėjos nuomojamame Žemės sklype rastomis atliekomis.
Pareiškėjos vertinimu, atsakovo Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, visiškai formalus, nes nevertintos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime
pažymi, kad 2022 m. kovo 2 d. Departamento Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos (nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Pakruojo aplinkos apsaugos skyrius) pareigūnams, dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnui, apžiūrint vietovę (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS)), randasi dvi krūvos išardytų automobilių atliekų ir viena krūva šiferio atliekų – 6 kubiniai metrai. Nustačius asmenis, kurie atvežė ir išmetė išardytų automobilių atliekas, jiems buvo duoti privalomieji nurodymai šias atliekas surinkti ir priduoti atliekų tvarkytojams (Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1535-621/2024).
Teigia, kad kas atsikratė šiferio atliekomis, nustatyti nepavyko. Žemės sklypas, ant kurio buvo rastos šiferio atliekos, priklauso UAB „Žemės vystymo fondas 2“, kuri informavo, kad Žemės sklypas yra valdomas (duomenys neskelbtini) B. N. nuomos sutarties Nr. ZVF2-2018/05, sudarytos 2019 m. sausio 20 d., pagrindu. Todėl atsakomybė už atliekų sutvarkymą tenka (duomenys neskelbtini) B. N.
Paaiškina, kad 2023 m. gegužės 11 d. B. N. buvo duotas Privalomasis nurodymas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodyta: žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), esančias 6 kubinių metrų šiferio duženų atliekas (atliekos kodas 17 09 04) surinkti ir priduoti atliekų tvarkytojui bei Pakruojo aplinkos inspekcijai pateikti tai įrodančius dokumentus. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2023 m. birželio 11 d.
Teigia, kad 2023 m. gegužės 11 d. Pakruojo inspekcijos vyriausiasis specialistas nuvyko į namus pas B. N., norėdamas jai įteikti Privalomąjį nurodymą, tačiau B. N. atsisakius pasirašyti ant Privalomojo nurodymo, Privalomasis nurodymas, kaip numatyta AAVKĮ 20 straipsnyje, buvo išsiųstas registruotu laišku jos gyvenamosios vietos adresu. Pažymi, kad iš Lietuvos pašto pažymos matyti, kad siunta gavėjai neįteikta. Taip pat 2023 m. gegužės 24 d. pareigūnas Privalomąjį nurodymą bandė įteikti B. N.pakartotinai, nuvykus pas ją į namus, tačiau Privalomasis nurodymas nebuvo priimtas. Teigia, kad pagal nuosekliai suformuotą teismų praktiką, atsisakymas pasirašyti dėl administracinio akto gavimo prilygsta šio akto įteikimui, o taip pat atsisakymas priimti dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, prilygsta dokumento įteikimui. Iš akcinės bendrovės Lietuvos paštas atsakymo dėl registruotos pašto siuntos įteikimo, matyti, kad siunta grąžinta siuntėjui, o praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nėra galimybės sekti siuntų kelio.
Atkreipia dėmesį, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų išsiųsti procesiniai dokumentai atsakovei B. N. administracinėje byloje eI3-1540-362/2024 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01789-2023-8) pagal pareiškėjo Departamento prašymą atsakovei B. N. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, buvo įteikti, o prie prašymo priedų buvo ir Privalomasis nurodymas. Atsakovė 2023 m. liepos 27 d. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą. Atsiliepime nebuvo net užsiminta apie tai, kad jai nebūtų žinomi Privalomojo nurodymo reikalavimai ar, kad Privalomasis nurodymas nebūtų jai įteiktas. 2024 m. sausio 16 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose vykusio teisminio posėdžio, administracinėje byloje Nr. eI3-1540-362/2024, metu B. N. ir jos atstovė susipažino su teismui pareiškėjo papildomai pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Radviliškio skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. 30SD-3931-(14.30.137 E.) raštu „Dėl informacijos pateikimo“ ir jo priedu, iš kurių buvo akivaizdžiai matyti, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančios 6 kubinių metrų šiferio duženų atliekos (koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS)) yra žemės ūkio naudmenų plote, t. y. tame plote, kurį ir nuomojasi B. N. Teigia, kad tik susipažinus su šiuo dokumentu, buvo iškelta nauja versija, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įteiktas ir jai nebuvo žinomi Privalomojo nurodymo reikalavimai.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodomi motyvai, kad Privalomasis nurodymas jai nebuvo įteiktas, apie jį pareiškėja sužinojo tik 2024 m. sausio 16 d. ir pasinaudoti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka negalėjo dėl to, kad negavo minėto privalomojo nurodymo, laikytini tik kaip nauja gynybinė versija, siekiant išvengti pareigos įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėja skunde nurodo, kad „Daug kartų jai teko bendrauti su Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnais dėl išardytų automobilių dalių, padangų, šiferio duženų <...>“. Pareiškėja žinojo apie Privalomojo nurodymo reikalavimus, tačiau atsisakė priimti jai teikiamą Privalomąjį nurodymą, be to, Privalomasis nurodymas pareiškėjai dar kartą buvo įteiktas su teismo siunčiamais procesiniais dokumentais administracinėje byloje Nr. eI3-1540-362/2024.
Nurodo, kad 2024 m. vasario 2 d. Departamentas gavo B. N. atstovės advokatės R. R. Skundą, kuriuo buvo prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Privalomąjį nurodymą. Paaiškina, kad AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, tačiau AAVKĮ nenumato galimybės Departamentui atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Todėl šis Skundas buvo paliktas nenagrinėtu, nes buvo praleistas jo padavimo terminas. Teigia, jog Skundą palikus nenagrinėtą, negalėjo būti įvertintos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama administracinio sprendimo sąvoka – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad administraciniame sprendime turi būti sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, sprendimo data, sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, sprendimo motyvai, apskundimo tvarka, sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad iš Rašto turinio matyti, jog jame yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės normos, todėl šis Raštas yra pakankamai teisiškai pagrįstas ir, kaip administracinis sprendimas, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovės su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žemės vystymo fondas 2“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nustatyta tvarka ir terminu nepateikė, teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Departamento Rašto teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žemės vystymo fondas 2“ 2019 m. sausio 20 d. sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis Nr. ZVF2-2018/05 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Žemės vystymo fondas 2“ išnuomojo, t. y. už mokestį perdavė (duomenys neskelbtini) B. N. laikinai Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis žemės sklypu, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirtis: 7,80 ha žemės ūkio naudmenų ploto žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 3 punktą Žemės sklypo nuomos terminas – 5 (penki) metai nuo Sutarties pasirašymo dienos ir įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. 2023 m. rugsėjo 12 d. pranešimas „Dėl pirmumo teisės naudotis žemės sklypą (-us) atsisakymo“ patvirtina, kad pareiškėja pranešė UAB „Žemės vystymo fondas 2“, kad nesutinka pratęsti Sutarties, todėl atsisako pirmumo teisės naudotis žeme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.566 straipsnį.
Departamento Šiaulių valdyba 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. AD5-14720 „Dėl atliekų sutvarkymo termino“ informavo pareiškėją, kad 2022 m. kovo 2 d. Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai Žemės sklype rado 25,4 kubinius metrus įvairių išardytų automobilių atliekų ir 6 kubinius metrus šiferio duženų atliekų. Nurodė, kad tyrimo metu minėtomis atliekomis atsikratę asmenys nenustatyti; turimais duomenimis, Žemės sklypas išnuomotas (duomenys neskelbtini) B. N. Prašė iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. informuoti Departamentą raštu ar el. paštu, kokių imsis (ėmėsi) priemonių dėl rastų atliekų sutvarkymo ir perdavimo atliekų turėtojams.
2023 m. gegužės 11 d. pareiškėjai surašytas Privalomasis nurodymas Nr. PN-394, kuriame nurodyta, kad Žemės sklype 2022 m. kovo 2 d. Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai apžiūros metu rado 6 kubinius metrus šiferio duženų atliekas (atliekos kodas 17 09 04), kurių savininkas nenustatytas. Privalomajame nurodyme nustatyta, kad atliekomis yra užteršta aplinka ir pažeistas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Privalomuoju nurodymu, vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėjai nurodyta: Žemės sklype esančias 6 kubinių metrų šiferio duženų atliekas (atliekos kodas 17 09 04) surinkti ir priduoti atliekų tvarkytojui bei Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijai pateikti tai įrodančius dokumentus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas: 2023 m. birželio 11 d.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo (po reorganizacijos – Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų teisėjo 2023 m. liepos 14 d. rezoliucija teisme priimtas nagrinėti Departamento prašymas atsakovei B. N.dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą (administracinė byla Nr. eI3-175-1066/2026; teisminio proceso Nr. 3-64-3-01789-2023-8). Nurodyta administracinė byla teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi sustabdyta iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei šioje administracinėje byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. sausio 23 d. skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą. Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-6361-860/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00043-2024-1) pareiškėjos skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo atsisakyta priimti ir pareiškėjai išaiškinta, kad ji Privalomąjį nurodymą pirmiausia turėtų skųsti Departamento vadovui arba jo įgaliotam asmeniui.
Pareiškėja 2024 m. vasario 1 d. skundu „Dėl 2023-05-11 privalomojo nurodymo Nr. PN-394 panaikinimo ir praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo“ kreipėsi į Departamentą, nurodydama, kad 2024 m. sausio 16 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose vykusio teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. eI3-1540-362/2024 metu pareiškėjai tapo žinoma, jog jos atžvilgiu yra priimtas Privalomasis nurodymas. Teigė, jog kadangi minėtas Privalomasis nurodymas pareiškėjai nebuvo įteiktas ir apie jį sužinojo tik 2024 m. sausio 16 d., laikytina, jog terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pareiškėja negalėjo dėl tos pačios priežasties, jog negavo minėto Privalomojo nurodymo ir apie jį sužinojo jau ginčui persikėlus į teismą. Nurodė, kad 2024 m. sausio 16 d. minėto teismo posėdžio metu Departamento atstovas pareiškėjai paaiškino, jog Privalomasis nurodymas jai buvo registruotu laišku išsiųstas dar 2023 m. gegužės 15 d., o 2023 m. gegužės 24 d. netgi buvo įteiktas pareiškėjai į rankas, atvežus jį į pareiškėjos namus.
Departamento direktoriaus pavaduotojas 2024 m. vasario 9 d. priėmė ginčijamą Raštą, kuriuo paliko nenagrinėtu Skundą, nes praleistas jo padavimo terminas. Rašte nurodoma, kad Privalomasis nurodymas B. N. du kartus buvo teiktas asmeniškai, t. y. 2023 m. gegužės 11 d. ir 2023 m. gegužės 25 d. Įteikimo metu B.N. buvo žodžiu informuota apie Privalomajame nurodyme išdėstytus reikalavimus, įvykdymo terminą. Abiem atvejais B. N. atsisakė pasirašyti ir priimti jai teikiamą Privalomąjį nurodymą. Vadovaujantis AAVKĮ 20 straipsniu, Privalomasis nurodymas B.N. buvo siunčiamas registruotu paštu. Dėl nenustatytų priežasčių gavėjai neatvykus atsiimti registruoto laiško, jis buvo grąžintas siuntėjui. Atsisakymas priimti administracinį aktą ir pasirašyti dėl administracinio akto gavimo prilygsta šio administracinio akto įteikimui, taip pat atsisakymas priimti dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, prilygsta dokumento įteikimui. Departamento nuomone, Privalomasis nurodymas B. N. buvo įteiktas tinkamai. Rašte pažymėta, kad vadovaujantis AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalimi, privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. AAVKĮ nenumato galimybės atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, kreipėsi į teismą.
AAVKĮ (akto redakcija, galiojusi Privalomojo nurodymo priėmimo metu ir Rašto priėmimo metu) nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančią instituciją ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą (AAVKĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Remiantis AAVKĮ 25 straipsnio 1 dalimi privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Aptariamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, nustatydamas kitus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 21 straipsnio nuostatomis; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina.
Taigi, ginčijant privalomąjį nurodymą, kurį priėmė ne aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, AAVKĮ 25 straipsnis nustato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, pagal kurią tokie skundai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui (jo įgaliotam asmeniui) turi būti paduoti per 10 darbo dienų nuo privalomojo nurodymo įteikimo. AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalis iš esmės reiškia, kad skundai dėl privalomojo nurodymo panaikinimo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (jo įgalioto asmens) yra nagrinėjami tik tada, kai yra pateikti nustatytu terminu. Priešingu atveju, skundai dėl privalomojo nurodymo panaikinimo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (jo įgalioto asmens) nėra nagrinėjami.
Iš Skundo turinio matyti, kad pareiškėja atsakovui nurodė, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjai nebuvo įteiktas ir apie jį sužinojo tik 2024 m. sausio 16 d., todėl terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovas Rašte laikėsi pozicijos, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai, todėl Skundą, vadovaujantis AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalimi, paliko nenagrinėtą.
Pagal AAVKĮ 20 straipsnį privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu).
Iš šios nuostatos daroma išvada, kad surašius privalomąjį nurodymą, jis už nustatytus pažeidimus atsakingam asmeniui (jo atstovui) įteikiamas pasirašytinai. Jeigu fizinis asmuo (jo atstovas) atsisako pasirašyti ar nėra galimybės privalomojo nurodymo jam įteikti pasirašytinai, tai privalomasis nurodymas išsiunčiamas jam registruotu laišku.
Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas Privalomąjį nurodymą pareiškėjai įteikė AAVKĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš administracinėje byloje esančio 2023 m. gegužės 15 d. tarnybinio pranešimo Nr. BDR-1688 matyti, kad Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas informavo Departamento Šiaulių valdybos viršininką apie tai, kad 2023 m. gegužės 11 d. nuvyko pas B.N., norėdamas jai įteikti Privalomąjį nurodymą. 2023 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. BDR-1688 pažymėta, kad B. N. kategoriškai atsisakė pasirašyti ant Privalomojo nurodymo, todėl Privalomasis nurodymas B. N. išsiųstas registruotu paštu (2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. AD5-9475). Departamento 2024 m. sausio 25 d. raštas Nr. AD5-1563 su priedais patvirtina 2023 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. BDR-1688 nurodyta aplinkybę, kad Departamentas 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. AD5-9475 Privalomąjį nurodymą išsiuntė pareiškėjai jos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) registruotu paštu, tačiau pareiškėja jo pašte neatsiėmė. Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, bei tai, kad bylos duomenys, kurių pareiškėja nepaneigė, patvirtina, jog Privalomąjį nurodymą pareiškėja 2023 m. gegužės 11 d. atsisakė priimti, todėl jis 2023 m. gegužės 15 d buvo išsiųstas pareiškėjai jos gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku, kurio ji dėl jai vienai žinomų priežasčių pašte neatsiėmė, sutinka su Rašte išdėstyta pozicija, kad kreipimosi Skundu į Departamentą metu (2024 m. vasario 1 d.) terminas, numatytas AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalyje, buvo praleistas.
Papildomai pažymėtina, kad Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto 2023 m. gegužės 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-1822 patvirtina, jog Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistai pakartotinai nuvyko pas B. N. jai įteikti Privalomąjį nurodymą. 2023 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. BDR-1822 nurodoma, kad vyr. specialistas supažindino su tuo, kad atvežė Privalomąjį nurodymą su reikalavimu sutvarkyti šiferio atliekas, taip pat nurodė, kad Privalomąjį nurodymą reikia įvykdyti iki 2023 m. birželio 11 d., ir paaiškino, kad Privalomojo nurodymo neįvykdžius gresia administracinė bauda ir bus kreiptasi į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą, taip pat nurodė, kad Privalomąjį nurodymą galima apskųsti Departamentui, tačiau B. N. kategoriškai atsisakė pasirašyti ant Privalomojo nurodymo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas aktyviai siekė pareiškėją supažindinti su Privalomuoju nurodymu, taip pat žodžiu išaiškino jai su Privalomuoju nurodymu susijusias teisines pasekmes, jo apskundimo tvarką, tačiau pareiškėja, dėl jai vienai žinomų priežasčių, atsisakė priimti Privalomąjį nurodymą bei jo neskundė AAVKĮ nustatyta tvarka ir terminu.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ir byloje apklaustas liudytoju jos sutuoktinis neneigia, kad pareigūnai du kartus lankėsi pas pareiškėją ir bandė įteikti dokumentus (pareiškėja ir jos sutuoktinis teigia, kad jie neskaitė šių dokumentų, nepažiūrėjo, kas tai per dokumentai, dokumentų turinys jiems nebuvo pristatytas), taip pat neneigia ir to, kad dokumentą, kurį pareigūnai paliko ant stalo, o paskui bandė palikti ant gyvatvorės, grąžino pareigūnams, šio dokumento nepasirašė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta į bylą pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose, taip pat į teismo posėdžio metu šalių bei liudytojo teiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad labai tikėtina, kad pareigūnai iš tikrųjų bandė įteikti Privalomąjį nurodymą du kartus, tačiau to padaryti jiems nepavyko, nes pareiškėja atsisakė jį priimti.
Pastebėtina ir tai, kad nors Skunde Departamentui pareiškėja nurodė, kad apie Privalomąjį nurodymą sužinojo tik 2024 m. sausio 16 d. posėdžio metu, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys administracinėje byloje Nr. eI3-175-1066/2026 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01789-2023-8) patvirtina, kad pareiškėjai teismo procesiniai dokumentai (kartu su Departamento prašymu įpareigoti įvykdyti Privalomąjį nurodymą) išsiųsti 2023 m. liepos 14 d.; pareiškėja nurodytoje byloje teismui 2023 m. liepos 27 d. pateikė atsiliepimą (2023 m. rugpjūčio 2 d. užregistruotas teisme), kuriame nėra užsimenama apie tai, kad ji nėra susipažinusi su Privalomuoju nurodymu ar kad Privalomasis nurodymas jai neįteiktas. Teismo vertinimu, iš Departamento prašymo teismui įpareigoti įvykdyti Privalomąjį nurodymą turinio pareiškėja turėjo suprasti, kad Departamentas priėmė Privalomąjį nurodymą, Departamento prašyme aiškiai nurodytas ir Privalomojo nurodymo turinys, jo įvykdymo terminas. Taigi, pareiškėja, gavusi teismo 2023 m. liepos 14 d. siųstus procesinius dokumentus administracinėje byloje Nr. eI3-175-1066/2026, būdama sąžininga, atidi bei rūpestinga, objektyviai turėjo galimybę kreiptis į Departamento direktorių su skundu dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo dar 2024 m. liepos – rugpjūčio mėnesį, tačiau to nepadarė. Teismas, įvertinęs pareiškėjos veiksmus (neveikimą), gavus teismo procesinius dokumentus administracinėje byloje Nr. eI3-175-1066/2026, sutinka su atsakovo atsiliepime nurodyta pozicija, jog Skunde Departamentui nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja apie Privalomąjį nurodymą sužinojo tik 2024 m. sausio 16 d., yra tik pareiškėjos gynybinė pozicija, kurią iš esmės paneigia šios administracinės bylos medžiaga (2023 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. gegužės 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-1822, administracinės bylos Nr. eI3-175-1066/2026 duomenys).
Teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog nors pareiškėja ir nurodo, kad apie Privalomąjį nurodymą sužinojo 2024 m. sausio 16 d. posėdžio metu, tačiau į Departamentą kreipėsi tik 2024 m. vasario 1 d. raštu, taigi taip pat praleidusi 10 darbo dienų terminą. Privalomojo nurodymo 9 punkte aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, be to pareiškėja 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdyje buvo atstovaujama advokatės, todėl tai, kad pareiškėja 2024 m. sausio 23 d. skundu, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą, pirmiausia kreipėsi į Regionų administracinį teismą (kuris 2024 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-6361-860/2024 skundą atsisakė priimti, nes pareiškėja nepasinaudojo privaloma ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka), nėra laikytina aplinkybe, kuri objektyviai trukdė pareiškėjai pateikti skundą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui (jo įgaliotam asmeniui) AAVKĮ nustatytu terminu.
Nurodytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja praleido AAVKĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui (jo įgaliotam asmeniui) dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo pateikti, todėl Rašte pagrįstai Skundas paliktas nenagrinėtu, nes praleistas jo padavimo terminas. Taigi, Rašto naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Raštą. Skundžiamas Raštas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamo Rašto naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Papildomai pažymėtina, kad pareiškėja skunde taip pat dėsto nesutikimo su Privalomuoju nurodymu argumentus. Kadangi teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos skundo reikalavimai dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo ir termino skundui paduoti, kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, atnaujinimo atsisakyti priimti, teismas plačiau dėl skundo argumentų, susijusių su Privalomojo nurodymo teisėtumu ir pagrįstumu, nepasisako. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.