- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-555/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00011-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 99.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1174-622/2010 pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. N. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 486 600 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad A. B. 2006 m. birželio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu ieškovei dėl sandorių pripažinimo niekiniais. Teismas A. B. prašymu 2006 m. liepos 3 d. nutartimi pritaikė ieškovei laikinąsias apsaugos priemones. A. B. ieškinys 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu buvo atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė per visą minėtos civilinės bylos nagrinėjimą negalėjo disponuoti areštuotu turtu ir juo naudotis, dėl ko patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti A. B.. Areštavus ieškovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ji nebegalėjo buto parduoti. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2008 m. pabaigoje sumažėjo nekilnojamojo turto kainos. 2007 m. lapkričio mėn. buto kaina buvo 265 000 Lt, o 2009 m. gruodžio mėn. – 145 000 Lt, kainų skirtumas sudaro 120 000 Lt, kuris laikytinas ieškovės nuostoliais. Be to, buvo areštuoti krovininis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba, valst. Nr. RL 269, kurie galėjo būti naudojami krovinių pervežimams. Nuomodama šias transporto priemones, ieškovė kiekvieną dieną būtų galėjusi gauti po 300 Lt. Nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas A. B. netiesioginis ieškinys, praėjo 1 240 dienų. Įvertinus išlaidas transporto priemonių priežiūrai, ieškovės nuostoliai dėl negalėjimo nuomoti transporto priemones sudaro 358 980 Lt. Be to, ieškovė patyrė 7 620 Lt išlaidų, susijusių su areštuotų transporto priemonių saugojimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad CPK 147 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) nustatyta, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, nėra vienintelė sąlyga reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Konstatavus, kad vien kreipimosi į teismą teisės įgyvendinimas savaime preziumuoja pareigą atlyginti suinteresuotam asmeniui dėl to padarytus nuostolius, paneigtų asmens teisę kreiptis į teismą ir neužtikrintų jos veiksmingo įgyvendinimo. Tam, kad būtų pagrindas taikyti CPK 147 straipsnio 3 dalį, taip pat reikia nustatyti asmens, pareiškusio ieškinį, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą ir civilinės atsakomybės sąlygas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, A. B., manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turėjo teisę kreiptis teismą dėl jų gynimo ir prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šias priemones teismas taiko tik esant įstatymo numatytiems pagrindams (CPK 144 straipsnis). Preziumuojama, kad įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra teisėti, visiems privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės ieškovei buvo taikytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl laikytina, kad prašymas taikyti šias priemones buvo pagrįstas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. būtų piktnaudžiavęs savo teise kreiptis į teismą. Ieškovės teiginys, kad A. B. žinojo, jog nepagrįstai teikia ieškinį, yra įrodymais neparemta prielaida. Kadangi A. B. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas nėra įrodytas, jo veiksmai kreipiantis į teismą negali būti traktuojami kaip neteisėti. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl nėra pagrindo aiškintis, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei atsirado žala. Teismas pažymėjo, kad jei ieškovė ketino parduoti turtą ir nuomoti transporto priemones, ji turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl būtinybės įrodyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reiškiant reikalavimą pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį nereikia įrodinėti, jog kreditorius piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, skirtingai nuo atvejo, kai ieškinys reiškiamas pagal CPK 95 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006). Taigi ieškovė šioje byloje neturėjo pareigos įrodinėti, kad A. B. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, reikšdamas netiesioginį ieškinį.
2. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas neatsižvelgė, kad CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytas specialus atvejus, kai gali būti reikalaujama žalos atlyginimo, neįrodinėjant visų civilinės atsakomybės sąlygų. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad turi būti nustatytos dvi sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas; atsakovas, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra patyręs nuostolių. Šioje byloje akivaizdžiai egzistuoja pirmoji sąlyga, todėl teismas turėjo nagrinėti, ar egzistuoja ir antroji sąlyga, tačiau dėl šio esminio klausimo teismas nepasisakė, netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų. Apeliantė neginčija A. B. teisės kreiptis į teismą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena teisė turi būti įgyvendinama atsakingai. Kita vertus, CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymui nėra svarbu, kokiomis aplinkybėmis buvo pateiktas ieškinys ir kokia teisė buvo ginama. Svarbu tai, kad ieškinys buvo atmestas ir ieškovei buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės A. B. prašymu. Skundžiamas sprendimas prieštarauja minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytai pozicijai, kad ieškovė turi teisę prašyti teismo taikyti A. B. deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant kaltės, kadangi įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškovės ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo. A. B. rizikavo prašydamas apsaugoti iki bylos išnaginėjimo, jo manymu, pažeistą teisę ir nepagrįstai suvaržė ieškovės teises, dėl ko ji patyrė nuostolių.
3. Dėl teisės pažeidimu padarytos žalos arba nuostolių. Teismas visiškai nenagrinėjo ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, tik konstatavo, kad nesant neteisėtų veiksmų nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir nėra tikslinga aiškintis, ar ieškovei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsirado žala. Įstatymas nustato teismo pareigą nagrinėjant bylą išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, įsitikinti vienų ar kitų faktų egzistavimu, surinkti visus susijusius įrodymus, juos ištirti ir vertinti. Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir jo įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2005). Be to, priimtame sprendime turi būti pateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžiant jų įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2004). Skundžiamame sprendime šios įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės buvo pažeistos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog A. B. nepiktnaudžiavo procesu, o tiesiog sąžiningai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl realios žalos padarymo dėl jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsiliepime į ieškinį detaliai nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nepatyrė jokios žalos. Jei teismas ir būtų tyręs aplinkybes dėl galimos žalos ieškovei, ieškinys būtų atmestas. Šias aplinkybes gali ištirti ir apeliacinės instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis konstatavimo sprendžiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.)
Atsakovas 2006 m. birželio 19 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės sudarytą paveldėjimo sandorį ir jo pagrindu išduotą 2005 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą niekiniu. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2006 m. liepos 3 d. nutartimi areštavo ieškovės turtą: butą (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato-parduotuvės (duomenys neskelbtini), automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, 72,08 Lt sumą AB banko „Hansabankas“ esančioje sąskaitoje, uždraudžiant areštuoto turto nuosavybės perleidimą ir bet kokį apsunkinimą prievolėmis. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu atsakovo ieškinį pripažinti ieškovės sudarytą paveldėjimo sandorį ir jo pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą niekiniu atmetė (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-35-370/2008). Ieškovė prašo atlyginti nuotolius (negautas pajamas), kuriuos patyrė dėl jos turtui (automobiliui su priekaba ir butui) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – arešto. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pagrindas atlyginti nuostolius pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) yra asmens piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-50/2010. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas ieškinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė motyvuodamas tuo, kad CPK 147 straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai konstatuojamas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad ieškinys buvo pareikštas be pagrindo. Šis apeliacinio teismo sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka ir kasacinis teismas šį sprendimą paliko galioti, tačiau visiškai kitais motyvais. Kasacinis teismas atsakovą nuo civilinės atsakomybės atleido. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bylose dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartyje dar kartą konstatavo, kad piktnaudžiavimas teise nevertintinas kaip būtina CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga (civilinė byla Nr. 3K-7-411/2010). Taigi pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendime išdėstytais motyvais dėl piktnaudžiavimo teise kaip būtinos sąlygos sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys buvo atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu pritaikytos ieškinio užtikrinimo priemonės (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytų nuostolių atlyginimo instituto paskirtį, yra konstatavęs, kad ieškinio atmetimas kaip nuostolių atlyginimo sąlyga gali būti suprantamas kaip ieškinio nepagrįstumas, nepriklausomai nuo to, ar jis (ieškinys) buvo pareikštas sąžiningai. Ieškinio atmetimas taip pat lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas. Pagal CPK 147 straipsnį pateikus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo kreditoriaus kaltės skolininkui nebereikia įrodinėti, nes tai yra kreditoriaus atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Kreditoriaus rizika reiškiasi tuo suvokimu, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas jokiu būdu nereiškia jam palankaus sprendimo. Tokiu atveju, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, jis veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikė, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies būtina taikymo sąlyga yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, taip pat ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali būti viena iš kreditoriaus veiksmus kvalifikuojančių aplinkybių. Tokiu atveju skolininkas gali prašyti atlyginti nuostolius tiek dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tiek jo nekonstatavus, t. y. dėl to, kad kreditorius, neturėdamas pakankamo pagrindo, rizikavo prašydamas apsaugoti iki bylos išnagrinėjimo jo manymu pažeistą teisę ir suvaržė skolininko teises. Tokiais atvejais skolininkas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, gali remtis tiek CPK 147 straipsnio 3 dalimi, tiek CPK 95 straipsniu, tačiau CPK 95 straipsnis nėra CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga.
Dėl negautų pajamų, kurias ieškovė prarado atsakovo prašymu areštavus automobilį su priekaba
Ieškovė automobilį su priekaba nuosavybės teise įgijo paveldėjimo pagal įstatymą būdu. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei išduotas 2005 m. rugpjūčio 19 d. Minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartimi automobilis Mercedes Benz ir priekaba buvo areštuoti uždraudžiant juos perleisti kitų asmenų nuosavybėn ir bet kokį apsunkinimą prievolėmis. Ieškovė negautų 358 980 Lt pajamų dydį, kurios nebuvo gautos dėl automobilio ir priekabos arešto, apskaičiuoja negauta automobilio ir priekabos nuomos kaina (automobilio 200 Lt, priekabos 100 Lt vieno mėnesio nuomos kaina), kurios buvo galima tikėtis išnuomavus automobilį ir priekabą nuo 2006 m. liepos 3 d. iki Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvertinus išlaidas transporto priemonių priežiūrai. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 16 d. (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-35-370/2008).
Negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Tai yra turtinė nauda, kurios asmuo žalą sukėlusių veiksmų metu dar nebuvo gavęs, tačiau būtų gavęs, jeigu nebūtų žalą sukėlusių veiksmų. CK normos nepateikia negautų pajamų nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant negautų pajamų dydį, pirmiausia reikia įvertinti, kiek pajamų ieškovė būtų gavusi normaliomis, įprastinėmis sąlygomis.
Ieškovei priklausantis automobilis Mercedes Benz yra automobilis, turintis priekabą, skirtas pervežti didelio gabarito kroviniams. Normaliomis įprastinėmis sąlygomis asmuo turintis tokio pobūdžio turtą jį naudotų krovinių pervežimui ir iš to gautų pajamas. Tą gali atlikti asmuo, užsiimantis krovinių pervežimu. Ieškovė krovinių pervežimo verslu neužsiiminėjo ir neužsiima. Tačiau ji, kaip fizinis asmuo, nuosavybės teise turintis krovininį automobilį, normaliomis įprastinėmis sąlygomis galėjo jį nuomoti asmenims, užsiimantiems krovinių pervežimo verslu, kaip faktiškai ir daro fiziniai asmenys, turintys krovininius automobilius, ir iš to gauna pajamas. Ieškovė išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-35-370/2008 teikdama prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nurodė, kad areštavus jos turtą iš jos yra atimta galimybė transporto priemonę išnuomoti ir dėl to ji patiria nuostolius. Be to, pateikė duomenis, kiek kainuoja krovininio automobilio Mercedes Benz ir priekabos nuoma. Pagal UAB ,,Macter Froct“ pasiūlymą minėto automobilio vienos paros nuomos mokestis 200 Lt, V. Fedorenkos individuali įmonė siūlė mokėti automobilio vienos paros 200 Lt nuomos mokestį, priekabos – 100 Lt.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad ieškovės pateikti duomenys apie nuomos kainą yra nerealūs. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų (duomenų), kokia yra kita, atsakovo nuomone, reali nuomos kaina, kurią įmonės, užsiimančios automobilių nuoma, nuomoja tokius ar panašaus tipo automobilius, kaip ieškovės. Taigi mokant paros nuomos mokestį po 200 Lt už automobilį ir po 100 Lt už priekabą ieškovė būtų galėjusi gauti už 1 240 dienų (skaičiuojant nuo arešto dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo) 358 980 Lt, įvertinus išlaidas transporto priemonių priežiūrai. Ieškovė, apskaičiuodama negautų pajamų (nuomos mokesčio) dydį vadovavosi nuostata, kad ji būtų turėjusi galimybę automobilį ir priekabą nuomoti kiekvieną dieną.
Minėta, kad nustatant gautų pajamų dydį, vertinama kiek pajamų būtų gauta normaliomis, įprastinėmis sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, normaliomis įprastinėmis sąlygomis 3 metus ir 4 mėnesius nuomoti automobilį be jokių pertraukų yra neįmanoma dėl daugelio objektyvių priežasčių: automobiliams reikia remonto dėl gedimų ir profilaktikai, nuomos sutartys nutrūksta, vyksta rinkos pokyčiai, sutrinka krovinių pervežimų verslas dėl ekonominių krizių ir kt.
Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tai reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti. Jeigu atlyginama žalos daugiau nei padaryta, šis principas pažeidžiamas ir atvirkščiai – neatlyginus visiškai žalos šis principas taip pat pažeidžiamas. Todėl nukentėjusysis privalo įrodyti jam padarytų nuostolių tikslų dydį. Būna atvejų, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydį. Šiuo atveju dėl jau nurodytų aplinkybių tiksliai nustatyti, kiek laiko ieškovės automobilis ir priekaba būtų buvę nuomojami, objektyviai neįmanoma. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad ieškovė, jeigu jai priklausanti transporto priemonė nebūtų buvusi areštuota, uždraudžiant bet kokį apsunkinimą prievolėmis, t. y. atimta galimybė jas išnuomoti, sprendžia, kad ji turėjo realią galimybę gauti naudą jas nuomojant. Ieškovės galimybę gauti konkrečią naudą teisėjų kolegija vertina atsižvelgdama į tai, kiek ji naudos būtų gavusi normaliomis įprastinėmis sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, normaliomis įprastinėmis sąlygomis ieškovė dėl minėtų objektyvių priežasčių realios galimybės kiekvieną dieną nuomoti transporto priemones ir už kiekvieną dieną gauti nuomos mokestį negalėjo turėti, todėl ieškovės pasirinktas negautų pajamų apskaičiavimo būdas, skaičiuojant po 300 Lt nuomos mokesčio už kiekvieną dieną per visą jos nurodytą laikotarpį, netaikytinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galimybes normaliomis įprastinėmis sąlygomis nuomoti transporto priemones, sprendžia, kad ieškovė per jos nurodytą laikotarpį realiai galėjo gauti 287 184 Lt nuomos mokesčio (t. y. 20 proc. mažiau nei ieškovės apskaičiuotas nuomos mokestis).
Teisėjų kolegija, nustatydama negautų pajamų dydį, taip pat atsižvelgia į pačios ieškovės veiksmus – ieškovė nepasinaudojo teise apskųsti procesinį teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neprašė teismo pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, draudžiančią areštuotą turtą apsunkinti prievolėmis ir prašyti teismą leisti sudaryti nuomos sutartį. Taigi pati ieškovė nesirūpino, kad jos negaunamos pajamos būtų kuo mažesnės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 287 184 Lt nustatytų negautų pajamų dydis mažinamas trečdaliu ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 191 456 Lt negautų pajamų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo priteisti tiesioginius (realius) 7 620 Lt nuostolius, kuriuos ji patyrė sumokėdama už areštuotų transporto priemonių saugojimą. Ieškovės patirtus nuostolius patvirtina ieškovei išduotas mokėjimo kvitas, pagal kurį ji UAB „Savita“ už transporto priemonių saugojimą sumokėjo 7 620 Lt sumą. Šie ieškovės patirti nuostoliai, susiję su transporto priemonių saugojimu, priteistini iš atsakovo, tačiau dėl pirmiau aptartų argumentų taip pat mažinami trečdaliu ir iš atsakovo priteisiama 5 080 Lt išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu (CK 6.248 straipsnis, 2.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl negautų pajamų, kurias ieškovė prarado atsakovo prašymu areštavus butą
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35-370/2008 taip pat areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), uždraudžiant butą perleisti kitų asmenų nuosavybėn ir bet kokį apsunkinimą prievolėmis. Ieškovė nuostolių (negautų pajamų) atsiradimą kildina iš to, kad ji dėl buto arešto negalėjo buto nei išnuomoti, nei parduoti. Nuostolių dydį ieškovė apskaičiuoja kaip negautas pajamas sumažėjus buto rinkos pardavimo kainoms. Buto pardavimo kaina 2007 m. buvo 265 000 Lt, o 2009 m. – 145 000 Lt. Buto kainų pardavimo skirtumas – 120 000 Lt, ieškovės teigimu, sudaro jos negautas pajamas.
Nors ieškovė teigia, kad dėl buto arešto ji negalėjo įgyvendinti sumanymo parduoti butą, byloje esantys įrodymai, pateikti pačios ieškovės, paneigia jos paaiškinimus apie ketinimą parduoti butą. Iš SIA „Salacas terminals“, UAB „Vitaja“ ir UAB „Agency vestus“ pasiūlymų ieškovei turinio matyti, kad ieškovė norėjo butą išnuomoti (t. 1, b. l. 69-71). Prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina ieškovės ketinimus butą išnuomoti (t. 1, b. l. 75). Taigi ieškovės veiksmai siekiant butą išnuomoti paneigia jos pačios paaiškinimus apie ketinimą butą parduoti. Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji grindžia reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, kurias ji būtų gavusi pardavus butą, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 120 000 Lt negautų pajamų, kaip buto pardavimo kainų skirtumą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje. Nusprendus patenkinti ieškovės reikalavimą dėl 196 536 Lt nuostolių priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taip pat taikomos priteisiant bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 3 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą 40,4 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina: 600 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 100 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1 212 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 404 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, o atsakovui iš ieškovo – 298 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Kadangi ieškovė iš dalies buvo atleistaa nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, o dalies žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą ieškovei buvo atidėtas, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį ir ieškovės sumokėtas žyminio mokesčio dalis, valstybei iš atsakovo priteistinas 4 331 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinį, ir 4 831 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą.
Sudėjus priteistinas sumas ir atlikus sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistinos 2 018 Lt bylinėjimosi išlaidos, o valstybei – 9 162 Lt.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 13 d. nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 486 600 Lt sumai areštavo atsakovui priklausantį turtą. Ieškinio reikalavimus patenkinus tik iš dalies, atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas iki priteistos sumos – 196 536 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 196 536 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis litus) nuostolių, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 018 Lt (du tūkstančius aštuoniolika litų) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. 9 162 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovui A. B. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 196 536 Lt sumos.
Išsiųsti sprendimo kopiją Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.