Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2014 12 22 buvo gautos dvi administracinių teisės pažeidimų bylos, kuriose E. M. patrauktas administracinėn atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d. ir E. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d. ir 85 str. 7 d. Teismo 2015-01-12 nutartimi bylos sujungtos, suteikiant suformuotai bylą Nr. A2.3.-20-670/2015.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 04 29 nutarimu byla E. V. ir E. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d., buvo nutraukta, E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 7 d., jam paskirta administracinė nuobauda 579,00 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu vienerių metų laikotarpiui ir šautuvo IŽ 54 konfiskacija.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo E. V. ir E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,2015 07 01 priėmė nutartį byloje Nr. ATP-584-238/2015 E. V. apeliacinį skundą atmesti, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. V. ir E. M. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, nutraukta, panaikinti beigrąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Be to 2015 08 10 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 106464 dėl to, kad 2014 12 06 15.00 val. patikrinus MB „Skirsnemunė“ medžioklę varant Jurbarko rajone, Šimkaičių seniūnijoje, ties Šapališkės mišku, nustatyta, kad būdamas medžioklės vadovu, A. P. (medžiotojo bilieto Nr. 006180, medžioklės lapas Nr. 30, išduotas 2011 12 06) po trečio varymo elnio patelės sumedžiojimo vietoje prieš pradedant elnio patelės gabenimą nepažymėjo gyvūno specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės užklijuota licencija, ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 p. reikalavimus.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 10 19 nutartimi bylos, kuriose E. V. ir E. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d., ir A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d., buvo sujungtos, administracinės nuobaudos skyrimo ir bylos išnagrinėjimo terminas pratęstas iki 2016 07 01.

2015 10 20 pagal pareikavimą byla buvo išsiųsta į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. LAT Baudžiamųjų bylį skyriaus teisėjų kolegijos 2016 01 12 nutartimi byloje Nr. 2AT-27-139/2016 atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas. Byla 2016 01 14 grąžinta į pirmos instancijos teismą.

Mirus A. P. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 04 06 nutartimi byla dalyje dėl A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d. nutraukta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 9p.

Institucijos, surašiusios protokolą atstovė V.Gagienė paaiškino, kad už plombos panaudojimą ir paženklinimą atsako medžioklės vadovas ir asmuo, sumedžiojęs gyvūną, kadangi sumedžioję asmenys yra du, nustatyta, kad sužalojimus gyvūnui padarė E. V. ir E. M., vadinasi, visi trys- sumedžioję gyvūną asmenys ir medžioklės vadovas A. P. yra atsakingi už gyvūno paženklinimą ir gabenimą iš medžioklės vietos,kadangi šie asmenys nesilaikė medžioklės taisyklių reikalavimų, jiems buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, dėl protokolo surašymo P.- pareigūnas suklydo, protokolą jis surašė pagal 85 str. 1 d. ir 6 d. ir tada protokole padarė taisymą, nors formuluotėje tas straipsnis buvo, buvo įvairūs tyrimai, ir ikiteisminis tyrimas, įtariant baudžiamąjį nusižengimą, tačiau ikiteisminis tyrimas ir jis buvo nutrauktas,tauriojo elnio ir elnio rūšys šiek tiek skiriasi, šiuo atveju sumedžiotas taurusis elnias, bet medžiojimo pobūdžiui sumedžioto gyvūno rūšis neturi reikšmės - visi elniai licenzijuoti gyvūnai, medžioklės klubas turėjo tokią licenziją ir turėjo ją panaudoti, nepaženklinimo ir licenzijos nepanaudojimas tinkamas reiškia, kad sumedžioti gali daugiau gyvūnų nei leista. Automobilis, kuriame buvo rastas nepaženklintas elnias, priklauso klubui ,,Skirsnemunė“, tą dieną medžioklėje dalyvavo ir pats pirmininkas, grankulkės yra draudžiamos ir dėl to V. buvo nubaustas, išnagrinėjus bylą, tapo aišku, kad dviejų asmenų šūviai buvo mirtini gyvūnui,jie abu M. ir V. sumedžiojo, V. nuobauda paskirta dar ir už grankulkių naudojimą, nes jas naudoti stambių kanopinių gyvūnų medžiojimui yra draudžiama, veterinarijos gydytojas nustatė, kad sužalota šratais, medžioklė toks procesas - į vieną gyvūną šovė du medžiotojai, tas, kuris šovė į galvą ir į tas, kuris šovė į kūną, pagal šūvio pobūdį jie abu kartu sumedžiojo vieną gyvūną, o kaip medžiotojai paskui dalinasi sumedžiotą gyvūną, tai yra jų susitarimo reikalas, pirmus šūvius padarė M., tačiau gyvūnas ėjo ir į jį šovė V., pašautas gyvūnas dar bėgo ir tada kai jis nukrito priėjęs V. ir su grankulkėmis šovė, iš kokio atstumo tiksliai nėra išaiškinta, pagal gydytojo išvadą iš pakankamai artimo atstumo šauta yra į galvą, pribaigimui, tokios yra išvados ir tokioje situacijoje institucijos pareigūnai kitaip ir negali vertinti – veiksmai padaryti dviejų medžiotojų, nė vienas medžiotojas neprisiima atsakomybės, kad būtent jo šūvis buvo mirtinas, byloje pagal surinktus dokumentus, pagal veterinarijos gydytojų išvadą, pagal šūvio trajektoriją buvo prieita išvada, kad tas šūvis į galvą taip pat turi reikšmės tam gyvūnui, tas medžiotojas, kuris nušovė, privalo užtikrinti, kaip ir medžioklės vadovas, kad tas gyvūnas turi būti paženklintas tinkamai, tai nurodo medžioklės taisyklės, klubas gali turėti kelias plombas, kelias naudoti licenzijas toje medžioklėje, nusprendžia pats klubas. Vienam gyvūnui, viena plomba, plombas gali turėti medžiotojas ir medžioklės vadovas, prieš pradedant medžioklę susitariama kas bus medžiojama, kokias turės licenzijas, susitariama, kad galės sumedžioti tas kuriam tas gyvūnas išeis, tada medžioklės vadovas ir sumedžiojęs asmuo, turi užtikrinti kad gyvūnas būtų paženklintas ir nugabentas į dorojimo vietą, stirna buvo rasta autobusiuke paženklinta tinkamai, o elnias nepaženklintas. Jokio skirtumo kiek jie turėjo licenzijų, bet tinkamai nepaženklino, pagal bylos duomenis buvo nustatyta, kad svarbiausi šūviai buvo M. ir V., todėl nebuvo pagrindo A. rašyti protokolo, jis buvo apklaustas liudytoju, pagal pareigas visi medžiotojai, kurie ginčijasi, kas sumedžiojo, tai visi turi pareigą pažymėti gyvūną. Pirmiau turi pažymėti, paskui ginčytis, P. buvo panaikintas netinkamai surašytas protokolas ir buvo atlikti tyrimai, aukštesnės institucijos skundo pagrindu buvo ištaisytos klaidos, pagal 85 str. 1 d. buvo nubaustas neteisėtai, pagal 6 dalį protokolas nebuvo surašytas, šioje byloje vyko tyrimai ir buvo nustatyta, kad pagal 6 dalį nebuvo surašytas protokolas, kai buvo surašytas tinkamas protokolas, byla perduota teismui, rašant paaiškinimus pirminiai buvo miške, ten įrašų niekas nedarė, institucija nedaro garso įrašo, nes tokios pareigos nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad, kai atbėgo elnias, jam iš dešinėsstovėjo M., pirmas šūvis buvo A, antras šūvis buvo M., nuo jo elnias išlindo už 110 metrų, vilkdamas koją, jis pats šovė į kiaunę, į elnią nešovė ir net nebuvo nuėjęs prie to elnio, grankulkės yra stambūs šratai, jis šovė į mažą žvėrelį, neturėjo jokių grankulkių, dėl elnio ginčijosi A. A. ir M., o jis nesiginčijo, nes nešovė, juos visus apklausinėjo gamtos apsaugos inspekcijoje ir darė garso įrašus, nuvykus į Kauną informavo oficialiai, kad daromas garso įrašas, paskui išjungė ir sakė, kad pakalbam atvirai, apklausinėjo Jurevičius, buvau du sykius nuvažiavęs. Miške jis nieko nerašė, nes buvo išvykęs.ApžiūrėjusI tomo 25 lapą, paiškino, kad paaiškinimą rašė ranka, o protokolą surašė gamtos apsaugos pareigūnas, antrą kartą tik atidavė šautuvą po savaitės laiko, sakė, kad pasikeitė aplinkybės, į apklausą vyko kartu su P., A., P. dejavo, kad neturės iš ko baudą sumokėti, o kai grįžo, bėgo į banką sumokėti baudą, iš medžioklės išvyko anksčiau, nes buvo reikalų, aplinkos apsaugos pareigūnų dar nebuvo, vienas medžiotojas paskambino medžioklės vadovui ir pranešė, kad išvyksta, išvyko po trečio varymo, ketvirtajame varyme nedalyvavo, elnias buvo nušautas trečiu varymu, visi parėjo, parvilko elnią ir išskubėjo į ketvirtą varymą, trečio varymo metu iš dešinės jam stovėjo M., o iš kairės G. A., buvo vienas šūvis ir antras, tada išėjo šlubuodamas elnias, o jam prabėgo kiaunė ir jis šovė du kartus, po kiek laiko M. vėl šovė į elnią, ir tas nugriuvo tas elnias, griuvimo momento jis nematė, kai elnias nukrito, dar nebuvo pasibaigęs varymas, todėl stovėjo, tuoj po varymo nuėjo linija tiesiai į kelią prie mašinos, matė, kad link elnionuėjo M. ir keli varovai, kas nešė elnią, nematė, kai aš ėjo į kelią matė, kad atvažiuoja autobusiukas paimti elnio, M. rodė A., kad elnias nušautas, pirmiausia parodė A., paskui M. parodė, P., turbūt, buvo prie mašinos, kai grįžo į liniją nematė, kur buvo P., šalia jo stovintis medžiotojas parodė kad elnias nušautas, paskui parvežė elnią ir visi jį matė, visi matė, kad elnias buvo sužeistas į šoną, bet gamtos apsauga tai nuslėpė, visi medžiotojai matė, ir varovai, tas elnias jau atbėgo sužeistas ir jie privalėjo jį nušauti, pirmą šūvį šovė A., paskui M., tada kirtimų krašte išėjo šlubuodamas elnias, tada šovė M, ir tada kitas medžiotojas parodė, kad elnias jau nušautas, P. veiksmų, kai elnias buvo atvežtas, nematė, M. pareidinėjo pakrovęs elnią, krovimo momento nematė, matė, kad S. M., padėjo įkrauti, partempė elnią M., J. ir V. A., varovas, paskui dar pareidinėjo Ž. ir L., skubėjo eiti ketvirtą varymą, todėl neįvėrė plombos,prieš medžioklę vadovas pasakė, kad medžiosime elnius, stirnas šernus ir plėšrūnus-kiaunes, mangutus, buvau su šautuvu Iž 54, 2 kalibro, lygiavamzdis, gali būti užtaisomas grankulkėmis, nežino, kiek licenzijų turėjo, už tai atsako medžioklės vadovas, buvo pasakyta, kad galima sumedžioti mažiausiai tris elnius, licenzijos buvo išdalytos būrelio nariams, ir dar dešimt licenzijų buvo pas klubo pirmininką E. B., medžioklės vadovas turėjo pasiimti licenzijas iš būrelio vadovo, licenzijas paskirsto arba valdybos, arba būrelio narių susirinkime, jis pats medžiotojas selekcininkas, turi teisę medžioti, medžioja aštuoniolika metų, ta dieną planavo medžioti plėšrūnus, neketino šauti šernų ir elnių, turėjo šratų, su kuriais galima nušauti jauną šerną, po medžioklės sėdo M. į mašiną pas P., K. M. jam pasakė, kad P. apie elnią pasakė M., kai elnią parvežė, jį apžiūrėjo, matė visi, kad elnio šonas sužeistas, tik ne viskas nufilmuota.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. kaltės nepripažino visiškai ir paaiškino, kad yra Skiesnemunės būrelio narys, susirinko į medžioklę, medžioklės vadovas viską gražiai paaiškino, kas medžiojama, kuo medžiojama, kiek licenzijų turme, paskui prasidėjo tie nesusipratimai, atbėgus tam elniui šovė A. A., ką jis ir pripažįsta, kad šovė, filmuotoje medžiagoje matosi, kaip jis sako, kaip jis ėjo prie to elnio su visais medžiotojais, kad ten buvo daug žmonių, po apklausų Kaune A. A. pradėjo nebefigūruoti, kokiu būdu išsiaiškino, kad A. A. yra nekaltas, visiškai nesuprantama, jis sugebėjo įtikinti pareigūnus, kad nekaltas, visi buvo įsitikinę, kad elnią nušovė A. A., ginčas buvo tik toks, kad aš sakiau, kad gal ir mano kulka kliudė, P. pasakė, kad kai dorosime išsiaiškinsme, elnias stovėjo krūmuose išsiskėtęs, jeigu stovi priimta, kad reikia šauti kol nukris, aš šoviau tam, kad nenueitų toli. A. sakė, kad kale, kad dulkės surūko, L. yra jaunas, bet patyręs medžiotojas, dažnai vadovauja medžioklėms, jis stovėjo su Žičkum, kai grįžinėjo L. pasakė, kad A. A. yra šūvio autorius, net jokių klausimų nekilo, tada ir jis pasakė, kad gal ir jo kulka kliuvo, mirtinas šūvis buvo A. A., veterinarijos gydytojas Siniauskas sakė, kad buvo sužalojimai į galvą grankulkėmis, ir du pataikymai ar trys į krūtinę iš graižtvinio šautuvo, elnias buvo sužeistas, jis šovė iš graižtvinio šautuvo, ar pataikė, nežino, galbūt pataikė, tikėjo, kad gali pataikyti, kai šovė, nematė, todėl sakė, kad gal ir mano kulka kliuvo, A. pozicija buvo geriausia, jis šovė iš priekio ir pasakė, kad elnias grįžo į mišką, supranta, kad jis pataikė, šovė į stovintį iš šono, pertaisė šautuvą, V. šovė po mano šūvio iš už kokių 60 metrų, matė kaip šovė, šautuvo markė kita, prie elnio buvo G. A., V. šūvis buvo į galvą, šūvį girdėjo, kas tempė, sunku dabar pasakyti, buvo G. A., A. A., V., du varovai, žvėris sunkus, net trys vyrai vilko, medžiotojų buvo apie 20, dažniausiai velka varovai, jis pats nekrovė, A. miške sakė, kad jis atėjo prie nušauto elnio, elnią buvo penki šūviai, M. sako, kad buvo paleisti mažiausiai penki šūviai,dažniausiai taikoma į priekį, antra kartą persilaužė šautuvą ir šovė po V., elnias buvo einantis, nesimatė kaip krito, nesimatė miškelyje, kas darėsi, iš medžiotojų priėjo pirmas- V., elniui gerklę perpjovė V., buvo G. A. ir A. A. ir varovai, kurių vardų nežino, elnią įliniją tempė du varovai, kas negali pasakyti, šalia buvo V. ir A., medžioklės vadovas žinojo, kad paženklinti reikia, pats asmeniškai jam neskambino, susirinkimo vieta buvo matoma, ar A. skambino, nežino, buvo diskusija kieno tas elnias, ėjo kartu su V. ir A. ir visi sakė, kad nušovė, ginčo nebuvo, buvo dikutuojama, elnią autobusiuke matė, kadangi medžioklės vadovas žinojo apie tą elnią, autoriai buvo trys medžiotojai, kurie daug metų medžioja, jam nebuvo patogu pirmam apie tai pranešinėti, jo šautuvu galima šauti grankulkėmis, šratais ir šoviniais aš šoviau iš gražtvinio šautuvo, grankulkės buvo vamzdyje, bet jomis nešovė, nepateikė gilzių, gilzės buvo numestos ant žemės, pasielgė nelabai gražiai, kad numetė, sniego daug nebuvo.bandė ieškoti gilzių, bet nerado, medžiotojai dažniausiai stovi kas 40-50 metrų, žvėris nuo jo buvo už 60 metrų, A. A. buvo įsitikinęs, kad jis nušovė, todėl jis nesikišo dėl ženklinimo, iš 110 metrų neįmanoma nušauti elnio, kai buvo nušautas elnias, kur buvo P., nežino, kai elnias buvo parvilktas į liniją P. buvo prie tos linijos susikirtimo su keliu, nežino, kas P. informavo apie nušautą elnią, tą dieną nebuvo pasakyta pas ką yra licenzijos, pas būrelio vadovą arba pas medžioklės vadovą, nė vienas paprastas medžiotojas neturėjo licenzijos.

MB „Skirsnemunė“, kuriam priklauso automobilis UAZ 3962, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atstovas E. B. paaiškino, kad toje medžioklėje jis dalyvavo, tačiau medžioklės vadovas buvo P., susirinko į paskirtą vietą pagal sąrašą, buvo paskirti medžioklės vadovai, padaryti grafikai, P. suregistravo žmones, pravedė instruktažą, supažindino, kokios yra licenzijos, ką galime medžioti, prieš medžioklės pabaigą netoli Šimkaičių girininkijos ėjo varymas per du kvartalus ir matė prabėgant elnio patelę, paskui išgirdo šūvį, jis stovėjo pirmoje linijoje, antroje linijoje buvo daugiau šūvių, kai baigėsi varymas varovai ėjo iš linijos į kelią, P. jam pasakė, kad važiuoja pažiūrėti rezultatų, nes girdėjo šūvius, varovai sulipo į automobilį, priklausantį būreliui, parvažiavo ir skubėjo padaryti ketvirtą varymą, automobilis liko ant kelio šalia girinkijos, o varovus vyrai susivežė į ketvirtą varymą, po to iš linijos parėjoir rado gamtos apsaugą, mus filmavo, ten buvo įkrautas elnias, medžioklės vadovas nepasiėmė licenzijos ir neįvėrė į ausį, tuo metu jos buvo penkios per skubėjimą to nepadarė, tai yra pažeidimas kaip medžioklės vadovo, medžiotojams buvo pasakyta ką medžioti ir jie galėjo sumedžioti ne vieną elnią, buvo medžioklės eiga apie 20 medžiotojų, varovų apie dešimt, medžioklės vadovui tai buvo darbas, gal jis pasimiršo tą licenziją, bet tai tik medžioklės taisyklių pažeidimas, o ne brakonieriavimas, elnio niekur netransportavo, nuo nušovimo vietos nuvežtas 1600 metrų, mašina buvo ant kelio, niekas nieko neslėpė, kas šovė, nematė ir negalėjo matyti, elnio nušovimo vietoje nebuvo, ten buvo nuvažiavęs P., kas davė parėdymą įkrauti, nežino, nušautą elnią pamatė tik pačioje medžioklės pabaigoje, jau automobilyje, kuris priklauso būreliui, automobilis buvo paimtas, licenzijos buvo pas jį prie dokumentų, su P. jie vienoje mašinoje buvo, licenzijas jis galėjo pasiimti, kai reikėjo, medžioklės vadovas neturėjo licenzijų su savimi, jei jis nebūna medžioklėje, medžioklės vadovui duoda licenzijas pasirašytinai, jau po visos medžioklės, kada atvažiavę buvo inspektoriai, neleido prieiti prie automobilio, tada pasakė A. ir M., kad jie šovė, šautuvų kalibrai skirtingi, pagal medžioklės taisykles licenzijuotą žvėrį galima iš nušovimo vietos atsivilkti, tada atvažiuos mašina, ateis vadovas ir medžiotojas, kuris nušovė ir įsegs licenziją, licenzijos buvo portfelyje, prie elnio P. nuvažiavo su savo asmeniniu automobiliu, kuriame buvo jo portfelis su licenzijomis, jie važiavo viena mašina, jei nuvažiavo pasižiūrėti, tai turėjo žinoti, kas nušauta, nušautą žvėrį pakrauna šūvio autorius ir varovai, po varymo pabaigos, visi išeina į kelią ir yra aptarimas, visada vadovui pasakai ką šovei ir nušovei ir vadovas duoda komandą, kas ten buvo iš tų vyrų ir kas kam sakė, nežino, kai inspektoriai pradėjo apklausinėti kas nušovė elnią, ir A. ir M. nuėjo pas inspektorius, ten rašė paaiškinimus, nebuvo jokios šnekos apie V., vienas šūvis buvo neaiškus, kas ką šovė, pabaigoje pranešė, kad V. kažkas paskambino ir jis išvyko namo, kada išvyko vadovas turėjo žinoti, nes be vadovo žinios nieko nevyksta, supranta, kad automobilis gali būti konfiskuotas, būrelis negauna jokių pajamų, susideda savo pinigus, medžioklės vadovas tiesiogiai atsakingas ir sumedžiojęs žvėrį medžiotojas atsakingi už gyvūno pažymėjimą, turėjo eiti abu medžiotojai ir vadovas ir aiškintis situaciją, elnias yra labai gyvybingas žvėris, gali nubėgti dar du šimtus metrų pašautas.

Liudytojas A. M. parodė, jog dirba Kauno RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspektoriumi, paties įvykio aš netyrė, 2014-12-06 buvo organizuotas reidas Jurbarko rajone dėl medžioklės taisyklių laikymosi, dalyvavo jis, A. S., ir Jurevičius, apie 15 val. sutiko medžiotojus, jie baiginėjo ketvirtą varymą, pradėjus patikrinimą, paaiškėjo, kad sumedžiota stirna ir tauriojo elnio patelė, stirna pažymėta specialios paskirties plomba, o tauriojo elnio patelė nebuvo paženklinta, medžioklės vadovas nesugebėjo paaiškinti, kas nušovė tauriojo elnio patelę, tai galėjo būti trys medžiotojai- A., M. ir V., kadangi tuo metu nepavyko nustatyti kas sumedžiojo, medžioklės vadovui buvo surašytas protokolas vietoje, kad neužtikrino, kad būtų pažymėta patelė specialios paskirties plomba, o medžiotojai iškviesti į apklausą, jis surašė protokolą, kad netinkamai vykdė medžioklės vadovo pareigas ir neužtikrino tinkamo gyvūno pažymėjimo, tuo metu jis sakė, kad galimai nušovė trys –A., M. ir V., paaiškinimą rašė miške prie automobilio, tyrimą toliau atliko J., buvo surašytas administracinis nurodymas sumokėti pusę baudos, P. pripažino savo kaltę dėl pirmos dalies, o dėl šeštos dalies netaikomas administracinis nurodymas,jam buvo surašyta tik dėl pirmos dalies, dėl šeštos dalies nebuvo surašyta, kad nesumedžiojo, kad nežinojo, kad elnias patrauktas iš vietos, kur nušauna, ten turi pažymėti, patelė jau buvo automobilyje, automobilis buvo uždarytas, jame buvo vairuotojas. P. ateidinėjo iš ketvirto varymo. Jis tuo metu taip nurodė, kad nežino kas yra automobilyje, iš karto nesiaiškino, kieno automobilis, paskui išsiaiškinome, kad būreliui, jis davė parodymus, kad jam nebuvo žinoma apie nušautą elnią, iš paaiškinimo galima suprasti, kad plombą įvers po ketvirto varymo, tuo metu nebuvo priimto sprendimo pagal šeštą dalį, vėliau buvo surašytas, tyrimo eigoje paaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kitų medžiotojų sprendimus priiminėjo kitas pareigūnas, jis M. ir A. neapklausė, buvo tik pokalbis, kad neaišku kas sumedžiojo, su Jurevičiumi tikrino, kur kuris medžiotojas stovėjo, nuvykus į įvykio vietą kur buvo sumedžiota, buvo nurodyta, kad stovėjo A., kairiau M., dar kairiau V., sakė, kad matė elnio patelę, šovė, bet neužtikrintas, kad pataikė, A. šovė iš graižtvinio, naudojo kulką, M. nurodė, kad taip pat šovė iš graižtvinio, naudojo kulką, nė vienas nenurodė, kad nušovė elnią, su medžiotojais daugiau bendravo D. J., tuo metu aš elnio neapžiūrėjau, licenzija nebuvo įverta tikrai, A. turėjo, turbūt, nekombinuotą šautuvą, tiksliai nepamenu, tuo metu P. buvo pirma dalis, per apsirikimą buvo parašytas ne tas straipsnis, tuo metu aš surašė protokolą vietoje, turėjo būti surašyta pagal85 str. 1 d.,nepamenu, kas pateikė gilzes, V. apklausinėjo J., aš paaiškinimus ėmiau iš P. ir vairuotojo, agentūroje nebuvo garso įrašo, filmavo įvykio vietoje Jurevičius, aš buvau greta, tuo metu dėl autorystės ginčijosi M. ir A, V buvo išvykęs, iš lygiavamzdžio rekomenduojama šauti iki 45metrų, nes nepakanka galios nušauti žvėrį.

Liudytojas D. J. parodė, kad dirba Kauno RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspektoriumi, buvo vykdomas reidas Jurbarko rajone dėl medžioklės kontrolės, prie Šapališkės miško radopaliktus automobilius, palaukė, kol pasibaigs ir pradėjome tikrinimą, tikrino automobilius dokumentus, pirmiausia iš P. paėmė medžioklės lapą, nustatė, kad vežama elnio patelė, kuri nebuvo pažymėta, surašė aktą, protokolą medžioklės vadovui, kadangi nebuvo aišku, kas sumedžiojo, buvo sulaikyti ginklai ir bilietai, taip pat automiblis taip pat, jis laikomas aikštelėje, kai privažiavo, P. buvo ketvirtame varyme, automobilis stovėjo, buvo vairuotojas, vėliau priėjo varovai, grįžus P., paklausė, kur yra sumedžioti gyvūnai, jis pasakė, kad automobilyje, rado stirną ir elnią, P. žinojo, kad yra sumedžiotas elnias, gal nustebimas buvo tik dėl to, kad nepažymėtas, jis parašė paaiškinime, kad ta aplinkybė jam yra žinoma, jis aiškino, kad skubėjo daryti ketvirtą varymą ir pamiršo per skubėjimą tą licenziją, be to nebuvo aišku, kas nušovė, tą dieną aiškino, kad šovė du- vienas iš jų M., vėliau paaškėjo, kad V. buvo, tik išvyko iš medžioklės, P. nuo mūsų nuslėpė, trečias asmuo buvo A. A., kuris atlikus tyrimą nebuvo baudžiamas, nes buvo nuspręsta, kad M. ir V. šūviai buvo mirtini, pradžioje patikrinimo bandėatkurti situaciją, kur kas stovėjo, kaip paleido šuvius, kai nuvežė atlikti skrodimą iš veterinarijos gydytojų išvadosnustatė, kad graižtvinio kulkos yra mentės srityje ir lygiavamzdžio grankulkėmis galvoje, kitų sužalojimų nebuvo, ką rado aprašė veterinarai, ir jie taip pat nematė kitų sužalojimų, gyvūnas buvo sužalotas dviejose vietose, M. šaudė iš graižtvinio- rado sprogusią skelveldrą, tarp A. ir V. buvo 150-200 metrų, tiksiau, vienas liudytojas pasakė, kad po M. šūvio gyvūnas klupo, A. pasakė, kad nuėjo iki tos vietos, kur buvo elnias, bet ten kraujo nebuvo, A. sakė, kad po M. šūvio elnias suklupo, dar šiek tiek paėjo apie 40-50 metrų ir krito, vėliau buvo V. šūviai, nes elnias buvo gyvybingas medžiotojai sakė, kad jis dar kėlė galvą, M. teigė, kad V. šovė, V. teigė, kad medžiojo iš lygiavamzdžio su šratais, tą dieną mes nenustatėme, kokiais šratais nušautas, nuvežė gyvūną į zoologijos sodą, ir ten buvo atliekamas skrodimas, grankulkės priklauso nuo šratų storio,tai nėra kaip kulka, ji skleidžiasi, tiksliai nustatyti atstumo negalima, nes yra įvairi modifikacija, taip pat buvo nustatyta, kad elnio gerklė buvo perpjauta peiliu, iš sumedžiojimo vietos tempė du varovai- J. ir dar vienas, taip pat tempė M. ir dar vienas medžiotojas, P. nenurodė kas pranešė apie elnią, jis sakė, kad po trečio varymo buvo kalba, kad sumedžiotas elnias, jis pats tą elnią matė, pagal P. licenzijos buvo pas B., bet jie atvažiavo vienu automobiliu, medžiotojai nesiėmė jokių priemonių dėl paženklinimo, iš vairuotojo buvo paimtas paaiškinimas ir sakė, kad vežė tą elnią. Važiavo ieškoti pasiklydusio šuns ir atvažiavo į ketvirto varymo vietą, kiek šūvių buvo į elnią, neatsimena, A. vienas, M. du, o V. irgi du lyg tai, atstumas nuo A. iki žvėries buvo gal 50 metrų, tarp medžiotojų buvo 50-60 metrų atstumas, elnias negalėjo nueiti didelio atstumo su tokiais sužalojimais, penkiasdešimt metrų nėra didelis atstumas, V. šovė iš arti, yra ginklų paėmimo protokolas, krūtinės srityje buvo vienas pataikymas, yra nuotraukos kas yra kūne surasta, ai yra viena grankulkė ir skeveldros, fotografavo jis pats tik tas vietas, kur buvo sužalojimai, yra nufilmuota vieta kur elnias krito, pagal parodymus kėlė galvą, M. gilzių tikrai nepateikė, sakė, išmetė, A. pateikė, apklausinėjo, garso įrašas nebuvo daromas, pagal medžioklės taisykles licenzija turi būti įverta į gyvūno ausį, tai buvo svarbiausia užfiksuoti, dėl autorystės ginčijosi du, buvo apklausti ir nurodė, kad naudojo graižtvinius užtaisus, M. ir A. ginčijosi, neprisimena, po kokių parodymų atsirado V., o įvykio man skambino A., P., B., M., ir sakė, kad buvo ir V., iš bendrų surinktų parodymų nustačiau, kad grankulkės iš V. šautuvo, V. sakė, kad medžioja tik šratais, elnias krito prieš jį, neįmanoma nustatyti iš kokio ginklo paleista grankulkė, P. buvo surašytas protokolas dėl to, kad netinkamai vykdė pareigas, nepaaiškino ir nesiėmė veiksmų pažymėti licencija, pagal pirmą dalį, surašymo metu, inspektorius įrašė ir šeštą dalį, bet buvo neseniai pasikeitęs kodeksas ir praktikos nebuvo, todėl ta dalis išbraukta.

Liudytojas V. A. parodė, kad medžiotojas yra porą metų, o tuo metu buvo varovas, girdėjo tik šūvius, buvo sumedžiota stirna ir elnias, einant link medžiotojų linijos buvo šūvis ir R. J. sušuko, kad yra sumedžiotas gyvūnas, matė, kad elnias, jis gulėjo, truputėlį kėlė galvą, R. jam perpjovė gerklę peiliu, kad gyvūnas nesikankintų, matė, kad buvo vienas medžiotojas – M., gal kas iš varovų, elnią tempė jis, M. ir J., atvažiavo paimti vairuotojas, prie linijos stovėjo dar vienas žmogus, padėjo įkelti- S., A. A. man yra pažįstamas tik iš matymo, prie elnio nematė jo, visi sakė, kad tempiam ir tempė, kodėl licenzija nebuvo įverta, nežino, paskui nuėjo ieškoti šuniukų, gyvūną matė vėliau, kai buvo sustabdyta, pareigūnams nieko neaiškino, M. šautuvo nematė, V. medžioklėje matė, prieš važiuojant į naują varymo vietą medžiotojai važiuoja į vieną miško kraštą, varovai į kitą, kai buvo ketvirtas varymas nepamena prie kokio medžiotojo išėjo, A. nematė prie elnio, V. irgi nematė, kas ką konkrečiai sakė, negali atsakyti, nežino, kieno iniciatyva buvo nuspręsta elnią išnešti, negirdėjo, kad prie elnio kas nors sakytų medžioklės vadovui, girdėjo ne vieną šūvį, daugiau buvo, elnias buvo sužalotas krūtinėje, matėsi, kad kruvinas šonas, į kojas nekreipė dėmesio, tempėme už galvos, ragų nebuvo, J. buvo varovas, nežino, kas jam leido perpjauti gyvūnui gerklę.

Liudytojas M. L. parodė, kad tą dieną aš buvo paskutinis toje linijoje, kur buvo sumedžiota elnio patelė, matė prie elnio patelės būrį medžiotojų ir varovų, diskutavo, kieno šūvis, nes buvo trys žymės- M., A., Ž., mašina buvo privažiavusi prie elnio patelės, bet nebuvo pakrauta, varovai su Mockum pasiliko pakrauti, kas ištempė iš sumedžiojimo vietos nematė. Krovė varovai ir kažkas iš medžiotojų, elnio mentyje buvo trys skylės ir šonas kruvinas, girdėjo tris šūvius, galvos neapžiūrinėjo, nebuvo matyti jokio kraujo ant galvos, licenzijos turėjo būti pas medžioklės vadovą Pikčiūną, jis turėjo pažymėti turėjo, taip pat M. ir A., elnias stiprus gyvūnas iš patirties žino, kad gali nueiti ir 100-200 metrų,mano,kad su gyvūnu nuvažiavo varovai, V. nematė, kažkas sakė, kad jis išvyks, mano, kad krovė S, J.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis yra samdomas vairuotojas, vairavo automobilį ir vežiojo varovus, kai varovai išėjo į pagrindinį kelią, kažkuris sušuko, kad nuvažiuotų į mišką, nes yra gyvūnas, matė keturis asmenis, nešančius gyvūną, sustojo, tą gyvūną įkėlė, ir jis nuvažiavo į pagrindinį kelią, nešė, vienas buvo aukštas -Redas, kitų neatsimena.

Liudytojas G. Ž. parodė, kad buvo medžioklėje, kai buvo nušauta tauriojo elnio patelė, keli medžiotojai diskutavo, kas nušovė, jis pats toje linijoje stovėjo paskutinis, už A. A., L. krašte nuo jo, žvėris atėjo tiesiai į A., jis matė, kaip taikosi ir girdėjo šūvį, pačio gyvūno nematė, kiek buvo šūvių iš viso, nepamena, matė, kad šovė M. ir dar buvo du šūviai, nuėjo pažiūrėti, matė, kad nešė su varovais, atvažiavo automoblis, kilo diskusija kas nušovė, tarp A. ir M., prie galinės elnio kojos kumpio buvo matyti šūvio žymė, matė, kad elniui buvo perpjauta gerklė, kas perpjovė, nežino, elnią vilko R., A. V., M., V. sakė, kad šovė į kiaunę, bet nepataikė, prie automobilio buvo M., A. A., V. A., R., A. atėjo gal kai jau buvo parvilktas prie kelio, gal jis atėjo iš miško.

Liudytojas A. A. parodė, kad priklauso Skirsnemunės medžiotojų būreliui, dalyvavo medžioklėje, jam iš dešinės man buvo flangas ir šalia nieko nebuvo, iš kairės stovėjo M., toliau už jo V., ir toliau A., jis pirmas pamatė elnią ir iššovė, elnias išėjo jam iš dešinės, jis buvo už 60-70 metrų, ėjo greita žingine, buvo tankūs krūmai, taikė į sprandą iš karabino, ir, kiek suprato, nepataikė, nes elnio elgsena nepasikeitė, jis paspartino žingsnį ir nubėgo toliau, po keliolikos sekundžių buvo kitas šūvis, matė, kas šovė – E. M., persilaužė ginką ir vėl šovė, per krūmus to elnio nebematė, pagal garsą suprato, kad pataikė, kai šovė, elnio nematė, pasiliko ant linijos, nes buvo nepasibaigęs varymas, girdėjo, kad šovė V. nuo linijos, bet lyg tai į kiaunę, po to elnią pamatė, kai jis buvo išvilktas, nušovimo vietoje nebuvo, kiti nuėjo pasižiūrėti, o jis pasilikau toje pačioje vietoje, nušautą elnią jis pamatė jau prie mašinos, kas krovė, vilko nematė, nepretendavo į elnią, nes autorius buvo E., inspektorius pamatė jau po kito varymo,medžioklės pabaigoje, inspektoriai klausė, kas nušovė elnią, sakė, kad aš šovė jis ir M., juos apklausė, patikrino ginklus, jis sakė, kad šovė, bet pagal visus požymius nepataikė, buvome toje vietoje, filmavo, aiškinosi aplinkybes, ant linijos buvo atvažiavęs automobilis, prie jo buvo daug žmonių, neatsimena, kas konkrečiai, R. tikrai buvo, M., ar buvo V., neprisimena, matė, kad automoblilisišvažinėjo, bet nekreipėdėmesio, įsėdo į savo mašiną ir išvažiavo, rytą prieš medžioklę būrelio pirmininkas pasakė, kad galime sumedžioti elnią, stirną, medžioklės vadovas paminėjo, ką galima medžioti, pas ką licenzijos nė vienas nepasakė, medžiotojas atsakingas už licenzijuoto žvėries pažymėjimą, mano, kad negalima krauti nepažymėto gyvūno, kai M. šovė ir persitaisė, pakėlė ranką, kad sumedžiojo, jis taip suprato, jo ginklas buvo paimtas, kai atėjo prie mašinos, parodė ginklą, iš jo šautuvo galima šauti ir lygiavamzdžiu, ir graižtviniu, jis turėjo gilzes, atidavėir pilną šovinį, jo ginklas buvo užterštas tik graižtvinis, M. šautuvo vamzdžiai buvo abu užteršti, gilzių neturėjo.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2016 12 06 dalyvavo medžioklėje kaip varovas, jam atrodo, buvo trečias varymas, varė per du kvartalus, pirmame kvartale buvo šūvių, kiek neatsimena, perėjo į antrą kvartalą, šunys nubėgo ir jie nuėjo iš paskos, elnias buvo negyvas, gulėjo ant šono,jis su V.A. ir M. buvo prie elnio, M. jau buvo, kai jie priėjo, daugiau medžiotojų nebuvo, M. nieko nesakė, M. skambino lyg telefonu, o jis perpjovė elniui gerklę, taip yra priimta, kad kraujas nubėgtų, kad mėsa geresnė būtų, elnias buvo negyvas, tada nutempė elnią į liniją, tempė jis, A. ir M., prie elnio V. nematė, atvažiavoautomoblio vairuotojas ir S. M., padėjo įkrauti, šunys nubėgo į kitą kvartalą ir jie su Adomaičiu nuėjo jų ieškoti, elnias buvo sužalotas gale prie kumpio, galvos neapžiūrėjo, bet lyg nebuvo, krūtinėje buvo žaizda, sukruvinta, elnią sumedžiojo M., prie jo nebuvo jokio ginčo dėl autorystės, miške jo niekas neapklausė, medžioklės vadovas visada turi licenziją ir ją įveria, įkrauti gali bet kas, o licenziją gali įverti ir medžiotojas, ir medžioklės vadovas, tuo metu galima buvo tempti, jis pagalvojo, kad M. nušovė, nes atėjo prie elnio, nes visada ateina tas, kas nušauna, jeigu būtų buvę du medžiotojai, galima suprasti iš pokalbio, A. A., A. ir V. nebuvo prie elnio, sužalojimai buvo krūtinėje ir prie galinio kumpio šone, galvoje žaizdų nematė, jam skambino iš gamtos apsaugos ir apklausė telefonu, ką dabar sako, tą pasakė ir tada.

Liudytojas S. M. paaiškino, kad pats dabar medžioja, o 2014-12-06 medžioklėje buvo varovas, kai vyko varymas, nuo to elnio buvo toli, jo pats nematė, išėjo ir išgirdo, kad elnias sumedžiotas, nematė nušauto, tik padėjo įkrauti į automobilį, kai buvo ištemptas, šalia elnio matė J. ir M., dar buvo varovų, daugiau medžiotojų nebuvo, diskutavo medžiotojai A. ir M., ką kalbėjo neatsimena, tada pakrovė ir jis nuėjo prie kito automobilio, vairuotojas elnią nusivežė, jam atrodo, kad, kai atėjo į liniją, kai atvažiavo automobilis, licenzijos nematė, V. tuo metu nematė.

Liudytojas V. S. parodė, kad dirba Lietuvos zoologijos sode veterinarijos gydytoju, dalyvavo atliekant tauriojo elnio patelės skrodimą 2014 m. gruodžio 9 d., mentės srityje buvo rasta žaizda, peršauti plaučiai, petikaulis sutraiškytas, rasti raumenyse kulkos atplaišos sukiužusi kulka, kadangi buvo peršauti plaučiai, jis negalėjo kvėpuoti ir įvyko asfikcija, taip pat buvo peršauti smegenys, buvo rastos grankulkės, buvo peršautos ausys, nes radome skylių ir perrėžta gerklė, pirmiausia buvo pataikyta į plaučius, į galvą buvo šauta iš arčiau, nes ausyse buvo išplėštos žaizdos, iš to galima spręsti, kad šauta iš arčiau, plaučiuose buvo rastos atplaišos ir priplota kulka, vienas tai tikrai šūvis į plaučius buvo ar buvo daugiau sunku pasakyti, mentė kliudyta ta pačia trajektorija, kadangi įvyko nukraujavimas, buvo rasta krūtinės ląstoje buvo daug kraujo, greičiausia į galvą buvo šauta dar gyvam esant, mirties priežastis buvo dėl pataikymo į plaučius, abu šūviai mirtini, bet po pirmo šūvio nebūtų gyvenęs, į galvą buvo šauta pribaigimui, dar turėjo būti gyvas po šūvio į plaučius, gerklė buvo perrėžta negyvam, kraujo nuleidimui,buvo rasta skeveldrų, todėl galėjo būti du ar trys šūviai, elnias yra stiprus gyvūnas, jeigu būtų pataikyta pirmiau į galvą, gyvūnas labai netoli būtų nubėgęs, mirtis būtų greita, jeigu šratas atsimuša į kaulą jis turi deformuotis, jei įstringa į audinį, suplėšo audinį, sutrinka kraujotaka, per daug buvo pažeistos ausys, todėl nustačiau, kad šauta iš arti, neatsimena, ar buvo sužalotas elnio šonas, jei akte neįrašyta, vadinasi nebuvo, apžiūroje dalyvavo N. ir iš gamtos apsaugos J., kiek atsimena, sužalojimai buvo daugybiniai, nepamena, kiek buvo skylių, buvo kulka ir atplaišos, bet į krūtinę galėjo būti pataikyti du šūviai.