Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Skirmanto Pociaus (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo E. V. ir E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-12-06 Jurbarko r., Šimkaičių sen., ties Šapališkės mišku, medžiotojų klubo „Skirsnemunė“ medžioklės ploto vienete, trečio varymo metu, kartu su E. V. sumedžiojo elnio patelę. E. M. kartu su medžioklės vadovu A. P. ir E. V. prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, jo nepažymėjo specialios paskirties plomba (licencija), tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punktą, kuriame nurodyta, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota plomba (licencija), t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 85 straipsnio 6 dalį.

E. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-12-06 Jurbarko r., Šimkaičių sen., ties Šapališkės mišku, medžiotojų klubo „Skirsnemunė“ medžioklės ploto vienete, trečio varymo metu, kartu su E. M. sumedžiojo elnio patelę. E. V. kartu su medžioklės vadovu A. P. ir E. M. prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, jo nepažymėjo specialios paskirties plomba (licencija), pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punktą, kuriame nurodyta, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios yra užklijuota plomba (licencija), t. y. pažeidė LR ATPK 85 straipsnio 6 dalį.

Be to, E. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.20 punktą, nes sumedžiojo elnio patelę grankulkėmis, t. y. pažeidė LR ATPK 85 straipsnio 7 dalį.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – pripažinti E. M. ir E. V. kaltais padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas. Skunde nurodo, kad pagal Medžioklės taisyklių 23 p., už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Sumedžioti licencijuojami gyvūnai, kurie nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, laikomi neteisėtai sumedžiotais. Taigi, pareigą teisingai pažymėti sumedžiotą licencijuojamą gyvūną turi ne tik medžioklės vadovas, bet ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas.

Skunde teigiama, kad Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai D. J. ir A. M. 2014-12-06 vykdydami reidą, medžioklės patikrinimo metu UAZ automobilyje rado stirną ir elnio patelę, kuri buvo be licencijos, į elnią pataikė E. M., tačiau šovė ir E. V., abu pataikė taiklius šūvius. Nuo E. M. šūvio buvo apie 70 m, elnias dar ėjo. Buvo rasta grankulkių skeveldrų, kuriomis draudžiama medžioti. Apklausus A. P., šis paaiškino, kad organizavo ketvirtą varymą, todėl nepaženklino elnio. Prieš kraunant elnią į UAZ reikėjo paženklinti gyvūną. E. V. aiškino, kad jis nenaudoja kulkų, tik šratus. Paskutinį šūvį paleido E. V., kurio šūvis buvo arti ir jis davė sklaidą kaktoje ir ausyse. E. V. šūvis buvo nustatytas remiantis tyrimais, E. M. parodymais, elnio kritimo vieta. Buvo šauti du šūviai, įėjusi kulka sprogo kūne. Vasiliauskas šovė šratais. Abu medžiotojai atsakingi už tinkamą licencijuojamo gyvūno paženklinimą. Į gyvūną šovė E. M., E. V., vėl E. M., o gyvūną pribaigė E. V.. Pagal Medžioklės taisykles šauti šratais negalėjo. Byloje yra specialisto veterinaro išvada, vertinta gyvūno judėjimo kryptis. Byloje aiškiai nustatyta, kad į elnio patelę šovė trys medžiotojai: vieną kartą šovė A. A., tačiau elnias nubėgo toliau. Tada E. M. du kartus šovė į elnią, ir jo šūviai buvo mirtini, nes būtent po jo šūvių elnias suklupo ir parkrito (A. A., E. M., E. V. ir kitų medžiotojų parodymai; pareigūnų A. M. ir D. J. parodymai; veterinarijos gydytojo parodymai). Taip pat jau į suklupusį elnią (į kaktą) šratais iš labai arti šovė E. V.. Elnią iš nušovimo vietos iki mikroautobuso UAZ privažiavimo ir gyvūno pakrovimo vietos atitempė R. J., A. A. ir E. M.. Tačiau abu medžiotojai nesiėmė veiksmų, kad gyvūnas būtų tinkamai paženklintas licencija, bet dar ir organizavo jo gabenimą iš sumedžiojimo vietos, leido pakrauti į transporto priemonę ir gabenti. Taigi, tiek E. M., tiek E. V. pagal Medžioklės taisyklių 22 p. turėjo pareigą tinkamai paženklinti elnią ir tik tada organizuoti jo gabenimą. Tačiau abu šie medžiotojai neįvykdė pareigos, nepaženklino elnio specialia plomba, organizavo jo gabenimą.

Motyvuojamoji dalis

E. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Skirmanto Pociaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nutarimo dalies, kuria E. V. nubaustas pagal LR ATPK 85 straipsnio 7 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino E. V. padariusį LR ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. V. kaltė padarius LR ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad medžiojimas draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 58.20 punkte nustatyta, kad draudžiama medžioti briedžius ir elnius visų dydžių šratais bei grankulkėmis.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas E. V. padarius administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieštaravimus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde E. V. teigia, kad jis į elnio patelę nešovė, o šauti galėjo tiek E. M., tiek A. A., kadangi jų šautuvai yra lygiavamzdžiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog šratais į elnio patelę šovė būtent E. V..

E. V. tiek tiriant įvykį, tiek nagrinėjant bylą teisme, paaiškino, kad jis šovė iš lygiavamzdžio šautuvo, kuris buvo užtaisytas šratais.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. paaiškino, kad tiek E. M., tiek A. A. šovė iš graižtvinio šautuvo.

E. M. parodė, kad iš pradžių šovė A. A., vėliau jis, o kai pertaisinėjo šautuvą, matė, kaip iš maždaug 10 metrų atstumo šovė ir E. V., kadangi jis stovėjo greta jo. Kadangi jis gerai nepataikė, žvėrį reikėjo pribaigti peiliu.

Liudytojas G. A. parodė, kad girdėjo penkis šūvius – A. A., E. V. ir E. M. – vieną kartą šovė A. A. ir po du E. V. ir E. M., elnias krito po antrojo šūvio. Šalia stovėjo E. V., kai elnias nukrito. Tuo metu E. V. šovė.

Iš A. A. parodymų nustatyta, kad po E. M. šūvių šalia stovėjęs asmuo šovė dar du kartus. Nustatyta, kad šalia buvo E. V., ir tą patvirtina E. M. ir G. A. parodymai. Aplinkybę, kad E. V. šovė į elnio patelę, patvirtino E. M. parodymai.

Iš byloje esančių nuotraukų prie 2014 m. gruodžio 9 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto matyti, kad elnio patelei skylės galvoje ir ausyje yra padarytos šūviais šratais, o abi mentys peršautos kulkomis. Akivaizdu, kad sužalojimai elnio patelei buvo padaryti tiek šratais, tiek kulkomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į elnio patelę pataikyti galėjo tik E. V., E. M. ir A. A., kadangi tik jie atliko šūvius toje vietoje, kur buvo elnias, tačiau versija, kad A. A. šūviai kliudė taikinį, nepasitvirtino. Atsižvelgiant į tai, kad į elnią buvo pataikyta ir šratais, ir kulkomis, o E. V. šautuvas buvo užtaisytas šratais, teismui nekyla jokių abejonių, kad sužalojimus kulkomis padarė E. M., o šratais – E. V.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. M. šautuvas galėjo būti užtaisytas šratais, be to, tuomet niekaip nebūtų paaiškinama aplinkybė, kaip elnio gaišenoje atsirado kulkų skeveldros. E. V. skunde nurodo, kad pirminės apklausos metu niekas nenurodė, jog jis šovė į elnio patelę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šią aplinkybę pirminėje apklausoje patvirtino E. M., taip pat ir liudytojas G. A., kuris nurodė, kad E. V. po E. M. šūvių iššovė du šūvius miško kryptimi, ir nors į ką buvo šauta, jis nematė, tačiau ši liudytojo nurodyta aplinkybė visiškai sutampa su kitais bylos duomenimis apie tai, jog E. V. šovė į elnio patelę.

Apeliantas E. V. skunde taip pat nurodo, kad teismas nutarime teisingai pripažįsta, kad tyrimo metu nenustatyta, kas tiksliai sumedžiojo elnią, taip pat ir tai, kad nėra galimybės nustatyti, kas iš medžiotojų iššovė. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog traukiant asmenį atsakomybėn už Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 58.20 punkto pažeidimą nėra būtina konstatuoti, jog asmuo žvėrį sumedžiojo – svarbu nustatyti, ar jis apskritai medžiojo šratais, kuomet tai daryti draudžiama (nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šratais draudžiama medžioti elnius). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. šovė į elnio patelę šratais ir pataikė į jos galvą. Šios aplinkybės visiškai pakanka minėto pažeidimo konstatavimui, taip pat ir asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 85 straipsnio 7 dalį, kadangi šūvio paleidimas į gyvūną yra neabejotinai laikytinas medžiojimu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. V. paskirta minimali LR ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė nuobauda (minimali bauda, minimalus teisės medžioti atėmimo terminas ir sankcijoje numatytas privalomas medžioklės įrankio konfiskavimas) buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą E. V. apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo dalis dėl E. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 85 straipsnio 7 dalį yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl E. V. skundas atmetamas, o ši teismo nutarimo dalis paliekama galioti.

Dėl nutarimo dalies, kuria E. V. ir E. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 85 straipsnio 6 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, taip pat konstatuoja, kad apylinkės teismas E. V. ir E. M. administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, nutraukė nepagrįstai, todėl Institucijos skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 85 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 punkte nustatyta, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, kurie numatyti Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punkte. Tų pačių taisyklių 23 punkte nustatyta, kad už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas.

LR ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas nutarime iš esmės nemotyvavo savo išvadų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, sudėties E. M. ir E. V. veiksmuose. Teismas lakoniškai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta, kas tiksliai sumedžiojo elnią, ir dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nors tokių duomenų byloje yra pakankamai. 2014 m. gruodžio 9 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte nurodoma, kad tauriojo elnio patelės mirties priežastis yra plaučių plėštinės traumos asfiksija, nukraujavimas į krūtinės ląstą, galvos smegenų kontūzija ir bendras nukraujavimas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, elnio patelei skylės galvoje ir ausyje yra padarytos šūviais šratais, abi mentės peršautos kulkomis, taip šiuos sužalojimus padarė E. V. ir E. M., taigi byloje neginčytinai nustatyta, jog jie yra elnio patelę sumedžioję asmenys. Teismas, nutraukdamas bylą tuo pagrindu, kad nėra nustatyta, kas tiksliai sumedžiojo elnią, netyrė kitų svarbių bylai aplinkybių – ar elnio patelė buvo gabenama, jei taip – kas ją faktiškai gabeno, kurioje vietoje, iš kur ir į kur atgabenta, kas davė tokį nurodymą, ar administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys objektyviai galėjo turėti įtakos šiam sprendimui (pvz., ar jie buvo gyvūno tempimo ir krovimo į automobilį vietoje), byloje taip pat netirta, ar nėra atvejų, kurie numatyti Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punkte. Byloje svarbu nustatyti, ar E. M. ir E. V. yra kalti padarę pažeidimus, dėl kurių jie yra traukiami administracinėn atsakomybėn, taip pat, ar yra visi būtini šios neteisėtos veikos požymiai.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, o teismo išvados padarytos nemotyvuotai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė LR ATPK 284 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, taigi liko neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Be to, teismas priimame procesiniame sprendime privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, todėl darytina išvada, kad skundžiamo nutarimo dalis dėl LR ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo nėra pakankamai motyvuota.

Kaip jau buvo minėta, LR ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatytas privalomas transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimas. Iš 2014 m. gruodžio 6 d. Sausumos transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokolo (1 t., b. l. 74, 75) matyti, kad automobilis UAZ 3962, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo galimai buvo gabenama sumedžiota tauriojo elnio patelė, priklauso medžiotojų būreliui „Skirsnemunė“.

Iš teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių turinio) matyti, kad šis teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus bylose, kuriose buvo keliami ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimai, nurodė, kad efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį gali būti nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, suteikiant jam galimybę įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444- 4028/2008, N575-1742/2008).

Turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui (šiuo atveju – medžiotojų būreliui „Skirsnemunė“), ir išnagrinėjus bylą prieš tai nepranešus šiam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba – taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Institucijos skundas tenkintinas iš dalies ir naikintina administracinio teisės pažeidimo bylos dalis, kurioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Bylos dalis dėl E. V. ir E. M. galimai padaryto pažeidimo, numatyto LR ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Skirmanto Pociaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. V. ir E. M. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, nutraukta, panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.