- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1522-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- S. K., Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- M. V.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant atsakovui S. K., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei E. A. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinio pareiškimą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir S. K. dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir S. K. po 9 630,5 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad jis yra buto Nr. 6, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Atkūrus nuosavybės teises į šį butą jame dar gyveno atsakovo S. K. tėvas J. K. su šeima. Garantiniu raštu savivaldybė įsipareigojo butą grąžinti iki 2006-03-01. Gyventojai iš buto geruoju neišsikėlė, sprendimas dėl iškeldinimo įsigaliojo tik 2008-12-04. Dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovas patyrė nuostolių. Nors savivaldybė mokėjo nuompinigius, tačiau butų nuomos rinkos kaina buvo daug didesnė, todėl per 2007 m. ieškovas būtų gavęs 22 032 Lt nuompinigių. Atskaičius savivaldybės sumokėtus 2 770,93 Lt nuompinigių, nuostoliai sudaro 19 261 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2008 yra nustatytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t.y. konstatuoti visų atsakovų neteisėti veiksmai ir kaltė. Taip pat teismas nustatė, kad 2008-05-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta J. K. ir jo šeimos narių kaltė dėl patalpų neatlaisvinimo, todėl teismas laikė, kad visi šie asmenys bendrai padarė žalą ir jų solidarioji prievolė kildintina iš įstatymo. Ieškovui nesutikus tikslinti atsakovus, teismas ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui – tik vienam S. K., atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas M. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės ir K. J. K. šeimos narių veiksmai nėra bendri. Jam nuostoliai atsirado todėl, kad Kauno m. savivaldybė laiku neįvykdė įsipareigojimo perduoti butą, o nuomininkai vengė išsikelti. Kauno m. savivaldybės kaltės forma - aplaidumas, o nuomininkų – tyčia, todėl apelianto nuomone, Kauno miesto savivaldybės atsakomybė yra ne solidari su K.J. K. šeimos nariais, o dalinė. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.6 str. normas. Apelianto manymu Kauno m. savivaldybė yra tas asmuo, kuriam įstatymai - CK 6.63 str. l d. 2 p. ir CK 6.256 str. 2 d. numato atsakomybę už sutarties neįvykdymą, todėl ieškinys pareikštas įstatymo numatytam asmeniui. Net jeigu CK 6.6 str.4 d. aiškinti kitaip - kad S. K. atsako tik už savo dalį, tai nebuvo priežasties visai atmesti ieškinį, nes ieškinys pareikštas tam asmeniui, kurio atsakomybę numato CK 6.263 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė iki visiško nuomininkų iškeldinimo, t.y. iki perdavimo - priėmimo akto pasirašymo (duomenys neskelbtini) buto savininkui M. V. mokėjo nuomos mokestį. Kol nuomininkai nepatuštino ginčo buto, atsakovas negalėjo įvykdyti buto savininkui išduotos garantijos ir perduoti ginčo gyvenamųjų patalpų. Kauno miesto savivaldybė, vykdydama jai Atkūrimo ir kompensacijų įstatymų nuostatomis pavestas funkcijas, buto savininkui mokėjo LR Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotus buto nuompinigius, ką pažymėjo ir Kauno apygardos teismas 2008-12-04 nutartyje (civ. b. Nr. 2A-1090-230/2008), todėl pati patyrė žalą. Tuo tarpu, ginčo buto savininkas laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti jam grąžintu ginčo butu negalėjo dėl to, kad atsakovas S. K. ir jo šeimos nariai jų neatlaisvino, nors valstybės garantija jiems buvo įvykdyta 2005-12-23 ir per 4 mėnesius jie privalėjo patuštinti ginčo patalpas. Kauno apygardos teismas 2008-12-04 nutartyje civ. b. Nr. 2A-1090-230/2008 nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė ieškovui išduotos garantijos nuo 2006-04-24 negalėjo įvykdyti ne dėl savo neteisėtų veiksmų, o dėl neteisėtų atsakovo S. K. ir jo šeimos narių veiksmų. Todėl nepagrįstas ieškovo motyvas, jog žala kilo dėl Kauno miesto savivaldybės aplaidumo. Kauno miesto savivaldybė atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, siekdama tinkamai įvykdyti ieškovui išduotą valstybės garantiją ir tik dėl kitų asmenų kaltų veiksmų minėta garantija laiku nebuvo įvykdyta. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tokią žalą ieškovas patyrė, kadangi nėra atliktas konkretaus ginčo buto vertinimas, atsižvelgiant į jo būklę ir pan. Ieškovas neįrodė, kad tuo laikotarpiu konkretus asmuo ar asmenys ketino ginčo patalpas nuomoti, o jis negalėjo jų išnuomoti dėl atsakovų kaltės. Kauno miesto savivaldybė šioje byloje, siekdama derinti tiek ginčo buto savininkų, tiek nuomininkų teisėtus interesus, taip pat siekė atsakovui S. K. ir jo šeimos nariams suteikti realią galimybę iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), persikelti į jiems nuosavybės teise grąžintas gyvenamąsias patalpas, esančias Kapsų g. 112, Kaunas. Be to, pats ieškovas, Kauno miesto savivaldybei 2007-07-24 kreipusis į teismą (civ. b. Nr. 2-13640-658/2007) dėl atsakovo S. K. ir jo šeimos narių iškeldinimo iš ginčo patalpų, atsiliepime į ieškinį, nurodė, jog siekdamas derinti atsakovo S. K., jo šeimos narių ir savo, kaip ginčo buto savininko interesus, sutiko, kad atsakovas S. K. ir jo šeimos nariai gyventų ginčo bute tol, kol jiems bus grąžintos nuosavybės teise priklausančios patalpos, tuo pačiu sutiko, kad jam būtų padaryta žala ir prisiėmė iš minėtų veiksmų kylančią riziką, kaip tai numato LR CK 6.253 str. 5 d., todėl civilinė atsakomybė šiuo atveju neturėtų būti taikoma. Atsakovo nuomone, Kauno miesto savivaldybė ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala ar nuostoliai, todėl solidarioji atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių neturėtų būti taikoma.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad teismas pagrįstai ieškinio netenkino, kadangi ieškovas teigia, jog žala buvo padaryta dėl K. visos šeimos neteisėtų veiksmų, dėl šios priežasties solidarioji prievolė yra kildinama iš įstatymo, todėl atsakovais turėjo būti patraukti visi asmenys, kurie ieškovo manymu padarė jam žalą. Taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė jog jam yra padaryta žala. Teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė nuostolių, ar būtų gavęs didesnį nuomos mokestį už butą nei jam mokėjo savivaldybė. Atsakovo teigimu, buvo sąmoningai vilkinama perdavimo procedūra, tikslu gauti nuompinigius iš Kauno miesto savivaldybės už 6 butą (duomenys neskelbtini). Nuompinigiai ieškovui šiuo metu yra nemokami, nes butas tuščias, o ieškovas jo neperima ir reikalauja, kad Kauno miesto savivaldybė jam atliktų buto remonto darbus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003-10-06 Kauno miesto savivaldybė išdavė ieškovui Garantinį dokumentą, kuriuo valstybė įsipareigojo grąžinto buto Nr. 6, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias ir kitas patalpas perduoti ieškovui iki 2006-03-01 (b.l. 9). Tarp ieškovo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2004-08-02 buvo sudaryta Savininkui grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartis Nr. 10-4-237, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui ginčo 6-ąjį butą. Ši sutartis galiojo nuo jos pasirašymo dienos iki valstybės garantijų subnuomininkams (Savivaldybės nuomininkams) įvykdymo dienos.
Valstybės garantija 2004-12-03 Nr. 1128 buvo išduota ir nuomininkams J.K. K., I. K., S. K. ir D. L., gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name. Ši garantija turėjo būti įvykdyta iki 2006-01-01. Bylos duomenys patvirtina, kad garantija įvykdyta 2005-12-23, todėl pirmiau paminėti asmenys, kartu su tuomet dar nepilnamete J. L. L., turėjo išsikelti iš ieškovui grąžintų gyvenamųjų patalpų iki 2006-04-23. Šie asmenys iškeldinti iš ginčo patalpų, įvykdžius Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2008 pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį, kuris įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2008-12-04 priėmus nutartį (civilinė byla Nr. 2A-1090-230/2008) palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b.l. 17-19). Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad paminėtų asmenų kaltė buvo konstatuota 2008-12-04 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodžius, kad po 2005-04-23 jų tolesnis gyvenimas patalpose, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, yra neteisėtas ir dėl tokių neteisėtų veiksmų atsiradusi žala turi būti atlyginta (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1-2 d.). Tuomet pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovais turi būti ne tik S. K., bet visi K. šeimos nariai (garantiją gavęs J.K. K. yra miręs), nes jų atsakomybė yra solidari. Ieškovui nesutikus patikslinti atsakovus, ieškinys buvo atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka.
Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, taip pat CK 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarioji pareiga tokiu atveju atsiranda pagal įstatymą. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad esant solidariajai pareigai, ieškovas turėjo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Tačiau tuomet priimtas teismo sprendimas dėl vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams (CK 6.14 str.), nes solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai (CK 6.9 str. 1 d.). Šiuo aspektu, ieškovui patraukus atsakovu vieną iš bendraskolių S. K., pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui bei taikyti CPK 45 str. nuostatas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Ieškovas paskutiniu patikslintu ieškiniu neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis I. K., D. L. ir J. L. L.. Teismas iš esmės teisingai sprendė dėl to, kad šie asmenys turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovui jų nepatraukus atsakovais, teismas turėjo pareigą šiuos asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šios procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima (CPK 47 str., CPK 329 str. 1 d.).
Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų pareigą, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 330 str.).
Be to, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės, yra be motyvų. Sprendime šiuo aspektu tik pažymėta, kad „nustatyta solidari prievolė dėl savivaldybės nuostolių“, tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo nuostolių, kuriuos jis mano padarė ir atsakovas Kauno miesto savivaldybė. Nesant motyvų, kurių pagrindu buvo atmestas ieškinys šio atsakovo atžvilgiu, konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 4 p.
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.