Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viksvola“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Viksvola“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Viksvola“) teismui pateiktu skundu prašė pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, skiriant UAB „Viksvola“ mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytą, arba švelnesnę nuobaudą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija 2017 m. rugsėjo 12 d. surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) juridiniam asmeniui UAB „Viksvola“ (toliau – ir Protokolas), kuriame aprašytas nelegalaus darbo faktas, tuo padarius Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.Valstybinė darbo inspekcija 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui UAB „Viksvola“, kuriuo pareiškėjai pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalį (pirmą kartą) paskyrė 2 604 baudą ir nustatė baudos sumokėjimo terminus bei sumas. Pareiškėja nurodo, kad ji visiškai pripažįsta UAB „Viksvola“ kaltę dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. UAB „Viksvola“ pagalbiniai darbininkai V. T., S. K. ir J. B. darbą 11.00 val. pradėjo nepasirašius darbo sutarties ir UAB „Viksvola“ nepateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 1-SD formos pranešimo apie valstybinio socialinio draudimo pradžią. Teigia, kad tai įvyko dėl faktinių aplinkybių sutapties. Pareiškėja iki posėdžio pradžios pateikė Valstybinei darbo inspekcijai rašytinius paaiškinimus, kadangi byla buvo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Paaiškinimuose pareiškėja nurodė sutapusias faktines aplinkybes, dėl kurių 2017 m. rugsėjo 11 d. įvyko įstatyme aprašyto nelegalaus darbo faktas: tai VSDFV elektroninės sistemos trikdžiai, buhalterės vykimas pas gydytoją dėl skausmų. UAB „Viksvola“ direktorius I. V. 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė į darbą minėtus pagalbinius darbininkus ir nustatė jų darbo pradžią nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. 11 val. bei įpareigojo buhalterę N. G. įforminti darbuotojų priėmimą į darbą – parengti darbo sutartis, pateikti jas pasirašyti direktoriui ir darbuotojams, pateikti VSDFV pranešimus apie darbuotojų priėmimą bei atlikti kitus būtinus veiksmus. 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo parengtos darbo sutartys ir direktorius jas pasirašė. Buhalterė iki 2017 m. rugsėjo 10 d. 1-SD formos pranešimų apie priėmimą į darbą VSDFV nepateikė, iki 2017 m. rugsėjo 11 d. 11 val. darbo sutarčių pasirašyti darbininkams nepateikė. Buhalterei nepavyko pateikti 1-SD pranešimų iki 2017 m. rugsėjo 10 d. dėl sistemos trikdžių, o 2017 m. rugsėjo 11 d. ji dėl skausmų lankėsi VšĮ Visagino ligoninės konsultacijų poliklinikoje pas gydytoją neurologę S. M., kurios priėmimo laikas tą dieną buvo nuo 8 val. iki 15 val. 1-SD formas buhalterė VSDFV pradėjo teikti 2017 m. rugsėjo 11 d., vieną formą pateikė 14.20 val., kitą – 14.36 val., formos priimtos 14.30 val. ir 14.45 val. Pareiškėja mano, kad ši informacija įrodo tai, jog UAB „Viksvola“ neturėjo tikslo išvengti mokesčių mokėjimo prievolių arba prievolių darbininkams, bei kad tyčios jos veikoje nėra. Nurodo, kad direktorius gailisi dėl to, jog veikdamas juridinio asmens vardu nekontroliavo, kaip vykdomas įsakymas dėl darbuotojų priėmimo į darbą, ar 2017 m. rugsėjo 11 d. 11 val. įsakymas buvo įvykdytas. Pareiškėja mano, kad priimant Nutarimą, nebuvo įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nebuvo vadovautasi įrodymais – pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, jų priedais, ir dėl to Nutarimu paskirta nuobauda nebuvo individualizuota. Teigia, kad teismas, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, gali individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nei įstatymo numatytoji. Mano, kad yra visos prielaidos tam, kad jai būtų skirta mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta: 1) UAB „Viksvola“ padarė pažeidimą netyčia; 2) pažeidimas tęsėsi tik kelias valandas (nuo 11.00 val. iki 14.20 val.); 3) buvo nutrauktas jos pačios; 4) pažeidimu nėra padaryta žala nei valstybės biudžetui, nei priimtiems į darbą pagalbiniams darbuotojams; 5) ji nė karto nebuvo bausta už panašaus pobūdžio pažeidimus.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo teismą palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Priimant Nutarimą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, vadovautasi pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais ir jų priedais, pateiktais iki bylos nagrinėjimo, nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimais. Skiriant nuobaudą, buvo vadovautasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, darbdaviui paskirta minimali 868 Eur bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso skirta 2 604 Eur bauda. Skirta bauda yra teisinga, skiriant ją atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl to gailisi. Nelegalus darbas pagal savo pobūdį laikomas šiurkščiu nusižengimu. Šia veika pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Todėl mažesnė nei sankcijoje numatyta arba švelnesnė bauda nepasiekia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nurodytų administracinės nuobaudos tikslų.

Skundas atmetamas.

Pareiškėja 2017 m. lapkričio 27 d. pranešime prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovas 2017 m. gruodžio 15 d. rašte neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalimi, byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Sigitas Kikilas, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. rugsėjo 12 d. surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) juridiniam asmeniui UAB „Viksvola“ dėl Užimtumo įstatymo pažeidimo. Protokole užfiksuota, jog 2017m. rugsėjo 11d. 14val. atliekant nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimą vykdant plytelių klojimo darbus „Atgimimo“ gimnazijos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad statybos darbininkai V. T., S. K. ir J. B. nelegaliai dirba prie betono maišyklės. Darbininkai paaiškino, jog dirba UAB „Viksvola“ ir darbą pradėjo tikrinimo dieną, tai yra 2017 m. rugsėjo 11 d. nuo 11.00 val. Darbo sutarties jie nėra pasirašę, dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi. Už darbą jiems žadėjo mokėti minimalią algą. 2017 m. rugsėjo 11 d. 14.30 val. sutikrinus turimą informaciją su VSDFV duomenų baze, nustatyta, kad patikrinimo metu, t. y. 2017 m. rugsėjo 11 d. J. B., V. T. ir S. K. nėra nustatyta tvarka įdarbinti UAB „Viksvola“, todėl dirbo nelegaliai. Protokole vyriausiasis darbo inspektorius užfiksavo, kad I. V., būdamas darbuotojų atžvilgiu UAB „Viksvola“ darbdaviu, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes leido dirbti atlygintinai J. B., V. T. ir S. K. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. nesudaręs raštu su darbuotojais darbo sutarčių ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Protokole yra įrašas apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą ir laiką – 2017 m. rugsėjo 19 d. 10 val.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriui 2017 m. rugsėjo 19 d. (t. y. paskirto posėdžio dieną, gavimo data matyti iš antspaudo) pateikė paaiškinimus su prašymu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir paaiškinimų priedus: UAB „Viksvola“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. T., S. K. ir J. B. priėmimo į darbą“ kopiją, 2017 m. rugsėjo 12 d. direktoriaus reikalavimo vyr. buhalterei dėl pasiaiškinimo pateikimo kopiją, vyr. buhalterės N. G. 2017 m. rugsėjo 15 d. pasiaiškinimo UAB „Viksvola“ direktoriui kopiją, išrašo iš medicininės kortelės kopiją, UAB „Viksvola“ paskyros portale htps://draudėjai.sodra.lt/ kopijas, darbo sutarčių registravimo žurnalo kopiją.

Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius S. M., išnagrinėjęs Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui UAB „Viksvola“, kuriame išdėstė nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias pažeidimą ir konstatavo, jog direktoriui I. V., kuris darbuotojų atžvilgiu būdamas UAB „Viksvola“ darbdaviu, nuo 2017m. rugsėjo 11d. leidus dirbti atlygintinai J. B., V. T. ir S. K. nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą prieš vieną dieną iki darbo pradžios, buvo pažeistas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, už kurio pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje, pažymėdamas nusižengimo padarymą pirmą kartą. Nutarime nustatytos UAB „Viksvola“ atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nurodyta, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, paskirta 2604 Eur bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius mokant po 868Eur.

Pareiškėja neginčija Užimtumo įstatymo pažeidimo padarymo fakto, bet prašo pakeisti Nutarimą skiriant jai mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytą arba švelnesnę, remdamasi tuo, kad priimant Nutarimą, nebuvo įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nebuvo vadovautasi įrodymais – rašytiniais pareiškėjos paaiškinimais, paaiškinimų priedais, ir dėl to Nutarimu paskirta nuobauda nebuvo individualizuota. Taigi byloje kilęs ginčas dėl paskirtos baudos sušvelninimo.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme (toliau – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakyme Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) ir kt.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Nagrinėjamu atveju, Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui UAB „Viksvola“ buvo surašytas dėl šių veikų padarymo: dėl darbo sutarčių raštu su darbuotojais V. T., S. K. ir J. B. nesudarymo ir dėl nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šių darbuotojų priėmimą į darbą.

Protokolas surašytas ir Nutarimas dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio pažeidimo priimtas juridinio asmens – UAB „Viksvola“ – atžvilgiu. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį atsako darbdavys: ir fizinis, ir juridinis asmuo (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis). Pagal Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Įsakymo 5 punkte nustatyta, kad socialinio draudimo pranešimai( toliau – ir SD) teikiami VSDFV teritoriniam skyriui, kuriame vykdoma draudėjo apskaita. Pagal Įsakymo 18.1.1 punktą, kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, draudėjas 1-SD formos pranešimą privalo pateikti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal Įsakymo 16 punktą, asmenį priimant į darbą pagal darbo sutartį, pateikiamas 1-SDformos pranešimas. Pagal Įsakymo 4.1 punktą, draudėjai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią teikia SD pranešimą, kurio forma 1-SD (toliau – 1-SD pranešimas).

Įsakymo 8 punkte nustatyta, kad SD pranešimai teikiami siunčiant elektroninį dokumentą per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą(toliau – ir EDAS).Taip pateikti pranešimai (elektroninė FFData formato byla, kuri turi atitikti atitinkamo Elektroninio SD pranešimo formos duomenų struktūros apraše išdėstytus reikalavimus) turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Įsakymo 126 punkte nustatyta, kad draudėjai yra atsakingi už duomenų teikimą laiku ir teikiamų duomenų teisingumą.

Pareiškėja neginčija, kad nepateikė pasirašyti darbo sutarčių darbuotojams laiku, t. y. iki jų darbo pradžios (darbo pradžia 2017 m. rugsėjo 11 d. 11 val.) ir kad VSDFV nepateikė 1-SD formos pranešimų laiku, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pareiškėja skunde nurodė priežastis, dėl kurių neatliko šių veiksmų, tai yra dėl EDAS trikdžių, kurie sutrukdė pareiškėjos buhalterei pateikti SD-1 pranešimus bei dėl to, kad buhalterei 2017 m. rugsėjo 11 d. reikėjo apsilankyti pas neurologę dėl skausmų.

Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad trikdžiai EDAS tęsėsi nuo 2017m. rugsėjo 8d., tai yra nuo UAB „Viksvola“ direktoriaus įsakymo dėl darbininkų priėmimo į darbą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017m.rugsėjo 10d, kai turėjo būti pateikti 1-SD formos pranešimai, ar iki 2017m. rugsėjo 11d., kuomet buvo nustatytas pažeidimas. Pareiškėjos pateikti UAB „Viksvola“ elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos paskyros duomenys („Pasirašyti/pateikti dokumentai“, „Žinutės“) nepatvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą buvo bandoma pateikti SD-1 pranešimus, tačiau jų nepavyko pateikti, ir kad EDAS tuo metu strigo. Pareiškėja pateikė buhalterės apsilankymą pas gydytoją neurologę patvirtinantį išrašą iš medicininės kortelės, iš kurios matyti, kad jai 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo suteikta gydytojos neurologės S. M. konsultacija. Iš byloje esančios interneto tinklalapio nuorodos nustatyta, kad gydytojos neurologės S. M. priėmimo laikas 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo nuo 8 val. iki 15 val. Tačiau pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kuriuo konkrečiu laiku buhalterė lankėsi pas gydytoją ir kiek laiko ji ten praleido. Dėl to pareiškėjos pateikti duomenys apie buhalterės apsilankymą pas gydytoją nepatvirtina aplinkybės, kad buhalterė dėl apsilankymo pas gydytoją per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą laiku negalėjo pateikti 1-SD formos pranešimų bei kad ji negalėjo pateikti darbo sutarčių darbininkams pasirašyti.

Byloje esančiame pasiaiškinime pareiškėjos buhalterė nurodė, kad 1-SD formas į VSDFV teritorinę įstaigą per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą ji pradėjo teikti po apsilankymo poliklinikoje, o darbo sutarčių darbininkams pasirašyti iškart po apsilankymo poliklinikoje nepateikė, kadangi skubėjo į kontorą pateikti 1-SD formas. Be to, ji nurodė, jog manė, kad darbo sutartis darbininkams pasirašyti ji pateiks per direktorių. Teismo vertinimu, pareiškėjos buhalterės paaiškinimai, kuriais remiasi pareiškėja savo skunde, nepateisina darbo sutarčių su darbuotojais nesudarymo raštu bei savalaikio nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų priėmimą į darbą.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, t. y. Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad baudos skyrimas gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniam teismui.

Pareiškėjai UAB „Viksvola“ Protokolą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą pažeidimą surašė ir nuobaudą už minėtą pažeidimą paskyrė Valstybinė darbo inspekcija (Užimtumo įstatymo 55 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 6 straipsnio 16 punktas, Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis).

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 straipsnyje numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

Užimtumo įstatymo 60 straipsnyje, reglamentuojančiame baudos skyrimą, nėra numatyta bylą nagrinėjančios institucijos teisė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012m. rugsėjo 25d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2012m. rugsėjo 25d. nutarime pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

Pareiškėjai Nutarimu buvo paskirta minimali bauda, numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto sankcijoje – už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 868 Eur, iš viso skirta 2 604 Eur bauda. Be to, baudos mokėjimas buvo išdėstytas trijų mėnesių laikotarpiui.

Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Iš byloje esančio Valstybinės darbo inspekcijos Nutarimo ir jos paaiškinimų atsiliepime į skundą nustatyta, kad skiriant UAB „Viksvola“ baudą, buvo atsižvelgta į juridinio asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę –nusižengimo padarymo pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, padėjimą jį išaiškinti. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Viksvola“ visiškai prisipažino padariusi pažeidimą, o UAB „Viksvola“ direktorius gailisi, kad veikdamas juridinio asmens vardu nekontroliavo, kaip vykdomas jo įsakymas dėl darbuotojų priėmimo į darbą, bei ar 2017 m. rugsėjo 11 d. 11.00 val. įsakymas yra įvykdytas.

Pareiškėja skunde nurodė prielaidas, dėl kurių jai galėtų būti skirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta.

Tokiomis prielaidomis pareiškėja įvardino tai, kad pažeidimą ji padarė netyčia, nė karto nebuvo bausta už panašaus pobūdžio pažeidimus, pažeidimas tęsėsi tik kelias valandas (nuo 11.00 val. iki 14.20 val.). Tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, todėl vien tokiu pagrindu nuobauda negalėtų būti sušvelnintina.

Prielaida, dėl kurių pareiškėjai galėtų būti skirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta, pareiškėja įvardino ir tai, kad pažeidimas buvo nutrauktas jos pačios. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo, padaręs pažeidimą, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė. Nagrinėjamu atveju iš Protokole ir Nutarime aprašyto pažeidimo matyti, kad vyriausiajam darbo inspektoriui 2017 m. rugsėjo 11 d. 14.00 val. patikrinus plytelių klojimo darbus, buvo nustatyta,jog darbininkai dirbo nepasirašę darbo sutarčių, o 2017 m. rugsėjo 11 d. 14.30 val. sutikrinus turimą informaciją su VSDFV duomenų baze, nustatyta, kad patikrinimo metu darbininkai dirbo nelegaliai. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, pirmoji 1-SD forma (apie vieno darbuotojo priėmimą į darbą) per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą VSDFV buvo pateikta 14.20 val., priimta 14.30 val., o antroji 2-SD forma (apie dviejų darbuotojų priėmimą) pateikta 14.36 val., priimta 14.45 val. Šie duomenys patvirtina, kad su darbininkais darbo sutartys buvo pasirašytos tik po nelegalaus darbo patikrinimo, o SD formos dėl visų trijų darbininkų į VSDFV buvo pateiktos (ir priimtos) tik po to, kai vyriausiasis darbo inspektorius iš VSDFV duomenų bazės nustatė, kad UAB „Viksvola“ nebuvo pateikusi pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad UAB „Viksvola“ iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl kurios pareiškėjai galėtų būti sušvelninta nuobauda.

Prielaida, dėl kurios pareiškėjai galėtų būti skirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta, pareiškėja nurodė ir tai, kad šiuo pažeidimu šiuo pažeidimu nėra padaryta žala nei valstybės biudžetui, nei priimtiems į darbą pagalbiniams darbuotojams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad šis pažeidimas (nelegalus darbas) paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2358/2009; 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje N-575-569/2012).

Pareiškėja skunde nurodė, kad UAB „Viksvola“ direktorius nekontroliavo, kaip vykdomas jo įsakymas dėl darbuotojų priėmimo į darbą, ar darbuotojų darbo pradžioje įsakymas buvo įvykdytas, ir kad direktorius dėl to gailisi. Iš teismo gautų duomenų iš Juridinių asmenų registro matyti, kad I. V. yra UAB „Viksvola“ vadovas (direktorius). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, pagal to paties straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Teismo vertinimu, direktorius, veikdamas juridinio asmens vardu, turėjo pareigą patikrinti, ar darbininkai darbą pradėjo pasirašę darbo sutartis ir ar apie jų valstybinio socialinio draudimo pradžią buvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelegalus darbas priskiriamas prie pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje N-575-569/2012; 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-456/2012).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mastą, į pažeidėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėjai paskirta minimali sankcijoje numatyta piniginė bauda yra proporcinga (adekvati) padarytam teisės pažeidimui. Teismas byloje nenustatė objektyvių, išskirtinių aplinkybių, leidžiančių skirti pareiškėjai mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytą, arba švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytą. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.