Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Jolantai Miežienei,

nedalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kipris“ atstovui,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kipris“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 17 d. nutarimu paskirtos 700 eurų baudos sumažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. vasario 19 d. gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kipris“ (toliau – ir UAB „Kipris“) skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 17 d. nutarimu paskirtos 700 eurų baudos sumažinimo; atsisakius sumažinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 17 d. nutarimu pareiškėjai skirtą 700 eurų ekonominę sankciją, paskirtos ekonominės sankcijos mokėjimą išdėstyti dalimis vienerių metų laikotarpiui.

Pareiškėjos skunde (b. l. 2–5) nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 14-19 d. Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros vyr. specialistas, N. A., atliko UAB „Kipris“, įmonės kodas 304377489, neplaninį patikrinimą įmonės veiklos vietoje - kioske adresu, Žaliakalnio g. 20A, Plungėje. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vykdydama veiklą (veiklos pradžia 2016 m. rugsėjo 1 d.) - gamindama ir parduodama greitąjį maistą - įmonė nebuvo įsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus. Atliekant patikrinimą, buvo nustatytos, UAB „Kipris“ atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įmonės vadovas patikrinimo metu savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, padėjo tyrimo metu. Pažymėtina tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Paaiškina, jog tyrimo metu UAB „Kipris“ vadovas A. Ž. pripažino, kad nėra įregistravęs įmonės Gamintojų ir importuotojų sąvade ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Dėl to, įmonės vadovas nedelsiant iš karto po patikrinimo, tą pačią dieną ištaisė susidariusią situaciją, pašalino nustatytą pažeidimą 2017 m. gruodžio 19 d. pateikdamas paraišką registruotis elektroninės atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos sistemos (E-ASTA) vartotoju. 2018 m. sausio 17 d. nurodytą informaciją ir tai pagrindžiančius dokumentus pateikė administracinės bylos nagrinėjimo metu, iš pateiktų duomenų buvo matyti, kad įmonė 2017 m. gruodžio 19 d. įregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade. Atliekant patikrinimą, taip pat buvo tikrinama kaip įmonėje vykdoma (vedama) pakuočių ir pakuočių atliekų apskaita. Įmonėje pakuočių apskaita vedama nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ir pagal įmonėje vedamą pakuočių apskaitos žurnalą jokių pažeidimų nenustatyta. UAB „Kipris“ veda pakuočių apskaitą nepažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų pakuočių ir pakuočių atliekų taisyklių. UAB „Kipris“ iki šiol administracinių nuobaudų neturėjo, savo veiklą vykdo laikydamasi Lietuvos Respublikos įstatymų, o patikrinimo metu įmonės veikloje nustatytą pažeidimą tuoj pat pašalino ir bylos nagrinėjimo metu pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Dėl to manytina, kad šiuo atveju paskirta ekonominė sankcija yra neproporcingai didelė nustatytam pažeidimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Tyrimo metu UAB „Kipris“ vadovas A. Ž. nesudarė jokių kliūčių, o priešingai - padėjo atlikti tyrimui reikalingus veiksmus, noriai bendradarbiavo su tyrimą atliekančiu pareigūnu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nustatytas pažeidimas jau yra pašalintas ir įmonė toliau tęsia savo veiklą laikydamasi bei nepažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymų, leidžia teigti, kad yra akivaizdus pagrindas sumažinti UAB „Kipris“ paskirtą ekonominę sankciją. Remiantis išdėstytais argumentais ir motyvais akivaizdu, kad Šiaulių RAAD Administracinių bylų skyriaus vedėjo, vyr. valstybinio apsaugos aplinkos inspektoriaus, V. K., 2018 m. sausio 17 d. priimtas nutarimas skirti 700 Eur ekonominę sankciją yra nepagrįstas. UAB „Kipris“ paskirta ekonominė sankcija yra nepagrįsta bei neproporcingai didelė, nes, kaip ir minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatytas pažeidimas jau buvo pašalintas, taigi ekonominė sankcija paskirta už nesantį pažeidimą, dėl ko šis nutarimas akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į tai paskirta sankcija - mažintina. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. UAB „Kipris“ paskirta 700 Eur ekonominė sankcija yra per didelė ir įmonė nėra finansiškai pajėgi sumokėti visą paskirtą baudą iš karto (finansiniai dokumentai pridedami). Pastebėtina, kad įmonė verčiasi greitojo maisto prekyba ir atsižvelgiant į įmonės mėnesio pelną iš kurio taip pat yra mokami atlyginimai darbuotojams, išlaikoma prekybos vieta - kioskas (mokami komunaliniai mokesčiai), perkami maisto produktai, kitos reikalingos priemonės veiklai vykdyti ir kt., ši ekonominė sankcija yra neproporcingai didelė, dėl to įmonė nėra pajėgi sumokėti paskirtos 700 Eur ekonominės sankcijos iš karto. Šiuo atveju ši neproporcingai didelė ekonominė sankcija akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Taigi, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų netenkinti UAB „Kipris“ prašymo sumažinti paskirtą 700 Eur ekonominę sankciją, atsižvelgiant į UAB „Kipris“ finansinę padėtį, įmonė prašo taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 53 straipsnio 2 dalies nuostatas ir išdėstyti paskirtos ekonominės sankcijos mokėjimą dalimis vienerių metų laikotarpiui.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime (b. l. 30–32) nurodoma, kad įmonė iš esmės neginčija padaryto pažeidimo ir prašo sumažinti skirtą ekonominę sankciją, o atsisakius sumažinti, išdėstyti dalimis vienerių metų laikotarpiui. 2017 m. gruodžio 19 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros vyr. specialistas N. A., dalyvaujant juridinio asmens UAB „Kipris“ atstovui direktoriui A. Ž., atliko neplaninį UAB „Kipris“, įmonės kodas 304377489, I. K. g. 8-25, Plungė, patikrinimą, kurio tikslas - mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2016 m., Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimų laikymosi kontrolė. Patikrinimo metu nustatyta: UAB „Kipris“ komercinę veiklą vykdo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Įmonės kioske Žaliakalnio g. 20A, Plungėje gaminamas maistas pakuojamas į vienkartines popieriaus ir kartono bei plastikines pakuotes. Tuščios pakuotės pagal PVM sąskaitas faktūras įsigyjamos iš UAB „Balticdecor“. UAB „Kipris“ direktoriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu už pakuotės apskaitą įmonėje atsakingu paskirtas įmonės direktorius A. Ž.. Pagal įmonėje vedamą pakuočių apskaitos žurnalą nustatyta, kad UAB „Kipris“ per 2016 m. mokestinį laikotarpį pagamintų gaminių pakavimui sunaudojo ir į vidaus rinką išleido 69847 kg gaminiais pripildytos pakuotės iš kurios 46167 kg plastikinės pirminės pakuotės ir 23680 kg pirminės popieriaus ir kartono pakuotės. UAB „Kipris“ pasinaudojo LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (Žin., 1999, Nr. 47-1469) 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta mokesčio lengvata ir nedeklaravo bei nemokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2016 metus. 2017 m. mokestinis laikotarpis patikrinimo metu dar nėra pasibaigęs. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „Kipris“ gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai vykdo teisės aktų nustatyta tvarka neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade. Tuo UAB „Kipris“ ir įmonės vadovas A. Ž. pažeidė LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus. Patikrinimo akto išvadoje konstatuota: UAB „Kipris“ gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai vykdo teisės aktų nustatyta tvarka neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade. Atsižvelgiant į nustatyto administracinio nusižengimo pobūdį UAB „Kipris“ direktorius A. Ž. baustinas administracine nuobauda vadovaujantis LR ANK 248 straipsnio 2 dalimi. Su patikrinimo aktu A. Ž. susipažino, pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. Dl-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punktu, Pradėję alyvos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, gamintojai, importuotojai ir užsienio valstybių asmenys turi užsiregistruoti Sąvade per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios. Tai yra UAB „Kipris“ Gamintojų ir importuotojų sąvade privalėjo užsiregistruoti ne vėliau, kaip iki 2016 m. gruodžio 1 d. Tų pačių taisyklių 18 punktas nurodo, kad Gamintojas, importuotojas ir (ar) užsienio valstybės asmuo laikomas registruotu Sąvade, kai Agentūra suteikia jam unikalų registracijos Sąvade kodą, registraciją patvirtinančią būseną ir apie tai savo tinklalapyje paskelbia viešai. Patvirtinimą apie registraciją gamintojas ir (ar) importuotojas gauna elektroniniu paštu. Gamintojų ir importuotojų sąvado duomenimis, įmonė UAB „Kipris“ sąvade registruota 2018 m. vasario 10 d. (pridedamas išrašas iš sąvado). Priešingai, nei teigia pareiškėjas, įmonė sąvade buvo užregistruota ne 2017 m. gruodžio 19 d., o 2018 m. vasario 10 d., kai buvo tinklapyje paskelbta viešai. 2017 m. gruodžio 19 d., vadovaujantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 35, 36 ir 37 straipsniais, juridiniam asmeniui UAB „Kipris“, įmonės kodas 304377489, už LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei LR aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. Dl-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto pažeidimą (atsakomybė už tai numatyta LR aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje), surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. PLRA-2. 2018 m. sausio 17 d., vadovaujantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu ir 95 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, UAB „Kipris“, įmonės kodas 304377489, skirta 700 (septyni šimtai) eurų ekonominė sankcija. Vadovaujantis LR aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, nagrinėdami bylas dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui, vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ekonominę sankciją gali skirti tik sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą pažeidimą, ribose. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui UAB „Kipris“, įvertino įstatymo nustatytas lengvinančias aplinkybes ir skyrė minimalią įstatymo nustatytą ekonominę sankciją. Vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, juridinis asmuo jame nurodytą baudą privalo sumokėti į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos. Jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per nustatytą terminą. Neprieštarauja, kad teismas, įvertinęs UAB „Kipris“ pateiktus duomenis apie sunkią ekonominę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, paskirtos ar sumažintos ekonominės sankcijos mokėjimą išdėstytų dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos UAB „Kipris“ skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 17 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PLRA-2/ABNS-5 paskirtos 700 Eur ekonominės sankcijos proporcingumo.

Nustatyta, kad UAB „Kipris“ kioske Žaliakalnio g. 20A, Plungėje gaminamas ir parduodamas greitasis maistas klientams pateikiamas plastikinėje ir popierinėje pakuotėje.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas (aktuali nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojusi straipsnio redakcija) numato gamintojų ir importuotojų pareigą registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1 -291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 1 punkte nurodoma, kad gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės nustato Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiančių baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones ir Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiančių alyvą, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) gaminiais pripildytas pakuotes gamintojų ir importuotojų registravimo Gamintojų ir importuotojų sąvade (toliau – Sąvadas) tvarką. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad pradėję alyvos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, gamintojai, importuotojai ir užsienio valstybių asmenys turi užsiregistruoti Sąvade per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios.

2017 m. gruodžio 14-19 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta ir pareiškėja nekelia ginčo, kad bendrovė gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki patikrinimo dienos vykdo teisės aktų nustatyta tvarka neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade, t. y., jog pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1 -291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus.

Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) ir (ar) pakuočių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ar Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Konstatavus, kad pareiškėja UAB „Kirpis“ gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki patikrinimo dienos (2017 m. gruodžio 14-19 d.) vykdė teisės aktų nustatyta tvarka neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade, būtina įvertinti, pareiškėjai pritaikytos sankcijos proporcingumą.

Drauge pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A502-114/2012 išsakyta pozicija, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Sankcijos proporcingumą vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai UAB „Kipris“ paskirtos sankcijos proporcingumo, teisėjų kolegijos nuomone, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas – vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.

Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėjos pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, nesukėlė neigiamų pasekmių aplinkai, valstybės ekonominiams interesams, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su atsakovu, gailisi dėl padaryto pažeidimo, pažeidimas pašalintas patikrinimo metu, bendrovė veda pakuočių apskaitą nepažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų pakuočių ir pakuočių atliekų taisyklių bei tai, kad bendrovės direktorius A. Ž. nedelsiant po patikrinimo (2017 m. gruodžio 19 d.) pateikė Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų licencijavimo skyriui paraišką registruotis elektroninės atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos sistemos (E-ASTA) vartotoju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, jog nutarimu nustatyta sankcija yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas pakeičiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 17 d. nutarimą skiriant pareiškėjai UAB „Kipris” įspėjimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kipris“ skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 17 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PLRA-2/ABNS-5 paskirtą ekonominę sankciją 700 (septynis šimtus) Eur į įspėjimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė Kartanaitė

Jarūnė Sedalienė

Virginijus Stankevičius