Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldutei Jaseliūnei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui E. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtas faktines aplinkybes bei tai, kad ieškovę su dukra sieja labai stiprus emocinis ryšys, prašo Teismo nepilnametės dukros D. M. gyvenamąją vietą būtų nustatyta kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas dėl aukščiau paminėtų aplinkybių negali ir nenori užtikrinti tinkamo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir jo priežiūros.

Atsižvelgdama į tai, kad visos tėvų asmeninės neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kurios yra nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose, yra vienodos, Teismo prašo patvirtinti tokią Atsakovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnametės dukros auklėjime tvarką: atsakovas turi teisę pusė valandos kasdien nekliudomai bendrauti su vaiku telefonu ir bendravimo internete programų pagalba nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; Atsakovas atsižvelgdamas į vaiko poreikius, vystymąsi bei interesus prieš 24 valandas įspėjęs Ieškovę turės teisę susitikti su vaiku dviejų darbo dienų, t.y. antradienio ir ketvirtadienio, vakarais, t.y. nuo 17.00 valandos iki 19.00 valandos. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos jo buvimo vietos (mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatomas į vaiko gyvenamąją vietą, jei su Ieškove nesusitariama kitaip; Atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų (vaiko) poreikius bei interesus, šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 24 valandas suderintu laiku, Atsakovas turės teisę susitikti su vaiku savaitgaliais bei švenčių dienomis. Su vaiku susitinkama atsižvelgiant į jo interesus, fiziologinius poreikius, vystymąsi. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos jo buvimo vietos (mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatomas į vaiki} gyvenamąją vietą, jei su Ieškove nesusitariama kitaip; Atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, vystymąsi bei interesus, turi teisę su vaiku praleisti atostogas, atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su vaiku; Vaiko gimimo dienos šventėje dalyvaus abu tėvai pagal kiekvieno užimtumą ir galimybes; Atsakovas privalo užtikrinti, kad bendravimas su vaiku būtų derinamas su vaiko ugdymo grafiku, užklasine veikla, poilsio rėžimu; užtikrinti, kad būtų gerbiamos vaiko teisės ir pareigos, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti nepilnametį vaiką, rūpintis jų vystymusi, nesudaryti kliūčių kitai šaliai bendrauti ir auklėti vaiką; Bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu Atsakovui draudžiama perduoti vaiką tretiesiems asmenims ir nusišalinti nuo vaiko priežiūros.

Atsakovas E. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Procesiniai dokumentai atsakovui yra įteikti jo darbovietės adresu Vokietijoje, atsiliepimas į ieškinį negautas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovė V. M. su dukra D. M. gyvena (duomenys neskelbtini) vieno kambario bendrabučio tipo bute, mergaitė atskiro kambario neturi. Skyrius nusiskundimų dėl D. M. nepriežiūros nėra gavęs nei iš fizinių, nei iš juridinių asmenų. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), lanko sportinius šokius, Elektrėnų meno mokykloje dailę. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės pajamos apie 900 Eur neatskaičius mokesčių.

Nurodė išvadoje, kad su atsakovu E. L. buvo bendrauta telefonu. Jis sutinka, kad dukros D. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama V. M.. Dėl siūlomos bendravimo tvarkos su dukra nieko negalėjo pasakyti, nes dar iki galo su ja nebuvo susipažinęs. Teigė, kad V. M. trukdo bendrauti su dukra ir ją prieš jį nuteikinėja. Nesutinka mokėti 240 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį. Sutinka mokėti 130 Eur, todėl, kad turi dar vieną išlaikytinį, kuriam moka tiek, todėl mano, kad ir dukrai D. M. turėtų mokėti ne daugiau kaip 130 Eur per mėnesį Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, visų pirma turi būti užtikrinta vaikui saugi ir stabili aplinka, taip pat lygios tėvų teisės dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Civilinio kodekso 3.170 straipsnis). Civilinio kodekso 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienašmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Nurodė išvadoje, kad sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra nustatomos kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą. Taipogi kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t.y. tos sąlygos, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei vaiko norus ir pažiūras (2002-06-21 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 35). Kadangi atsakovas sutinka, kad nepilnametės D. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove V. M., siūlytina nustatyti nepilnametės D. M. gyvenamąją vietą su ieškove.

Nurodė išvadoje, kad Civilinio kodekso 3.170 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Minėto kodekso 3. 161 str. 3 d. numato, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.175 str. 2 d. nurodo, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ieškinyje siūlytina nepilnametės D. M. ir atsakovo E. L. bendravimo tvarka galimai atitinka D. M. interesus ir poreikius.

Nurodė išvadoje, kad Civilinio kodekso 3.192 str. straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būt vadovaujamasi Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito tėvo turi būti priteistas išlaikymas, todėl sutinka, kad reikalavimas dėl išlaikymo D. M. priteisimo yra pareikštas jos interesais, o prašoma priteisti 240 Eur/mėn. suma yra pakankama kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog ieškovė V. M. ir E. L. gyveno neįregistravę santuokos. (duomenys neskelbtini) šeimoje gimė dukra D. M., kuri yra nepilnametė. Ginčo dėl nepilnametės D. M. tėvystės nėra, atsakovas tėvystę dukrai yra pripažinęs, apie ką patvirtina byloje esantis gimimo įrašas Nr. 129.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas E. L. jau daugiau nei penkeri metai negyvena kartu su šeima, nei su ieškove, nei su nepilnamečiu vaiku nebendrauja. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės D. M. gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitiktų vaiko teises ir teisėtus interesus. Nustatyta, jog ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), vieno kambario bendrabučio tipo bute, mergaitė atskiro kambario neturi, tačiau vaikui augti ir vystytis sąlygos yra tinkamos, nusiskundimų ieškovės atžvilgiu dėl netinkamos nepilnamečio vaiko priežiūros ir (ar) geriausių jo interesų pažeidimų nenustatyta. Taigi, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, todėl nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnis). Kaip matyti iš pateiktos išvados, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai bendraujant telefonu su atsakovu E. L., pastarasis taip pat sutiko, kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Todėl nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškinys šioje dalyje ir tenkintinas pilnumoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos apie 900 Eur į mėnesį neatskaičius mokesčių, nekilnojamojo turto neturi.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, kaip matyti iš pačios ieškovės paaiškinimo, atsakovas jau 5 metai gyvena ir dirba Vokietijoje, kiek ieškovei yra žinoma, jo gaunamos pajamos sudaro apie 1500-1800 Eur per mėnesį į rankas. Kaip nurodyta išvadoje, bendraujant su atsakovu telefonu pastarasis nurodė, kad vaiko išlaikymui jis gali skirti 130 Eur, nes turi dar vieną išlaikytinį. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas teikia išlaikymą dar ir kitam asmeniui, kad būtų neįgalus, nedarbingas, ar būtų kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių negalėtų teikti pusės šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, todėl teismas daro išvadą, jog abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymo (CK 3.156, 3.192 straipsniai).

Ieškovė, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko poreikius bei gaunamo darbo užmokesčio dydį, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei D. M. po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui nėra per didelis, yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 240,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol nepilnametei D. M. sueis pilnametystė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo tvarkos

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. N. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-202/2014).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Ieškovė prašo teismo, nustatyti dukros D. M. ir atsakovo E. L. tokią bendravimo tvarką: 1) Atsakovas turi teisę pusė valandos kasdien nekliudomai bendrauti su vaiku telefonu ir bendravimo internete programų pagalba nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 2) Atsakovas atsižvelgdamas į vaiko poreikius, norą, vystymąsi bei interesus prieš 24 valandas įspėjęs Ieškovę turės teisę susitikti su vaiku dviejų darbo dienų, t.y. antradienio ir ketvirtadienio, vakarais, t.y. nuo 17.00 valandos iki 19.00 valandos. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos jo buvimo vietos (mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatomas į vaiko gyvenamąją vietą, jei su Ieškove nesusitariama kitaip.; 3) Atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, norą, vystymąsi bei interesus, šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 24 valandas suderintu laiku, turės teisę susitikti su vaiku savaitgaliais bei švenčių dienomis. Su vaiku susitinkama atsižvelgiant į jo interesus, fiziologinius poreikius, vystymąsi. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos jo buvimo vietos (mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatomas į vaikų gyvenamąją vietą, jei su Ieškove nesusitariama kitaip.; 4) Atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, norą, vystymąsi bei interesus, turi teisę su vaiku praleisti atostogas, atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su vaiku.; 5) Vaiko gimimo dienos šventėje dalyvaus abu tėvai pagal kiekvieno užimtumą ir galimybes.; 6) Atsakovas privalo užtikrinti, kad bendravimas su vaiku būtų derinamas su vaiko ugdymo grafiku, užklasine veikla, poilsio rėžimu; užtikrinti, kad būtų gerbiamos vaiko teisės ir pareigos, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti nepilnametį vaiką, rūpintis jų vystymusi, nesudaryti kliūčių kitai šaliai bendrauti ir auklėti vaiką.; 7) Bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu Atsakovui draudžiama perduoti vaiką tretiesiems asmenims ir nusišalinti nuo vaiko priežiūros.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovas E. L. savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra neišsakė, o Vaiko teisių apsaugo skyriaus darbuotojams bendraujant su juo telefonu, nurodė, kad savo nuomonė dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsakyti negali, nes nėra iki galo susipažinęs su pasiūlyta bendravimo su dukra tvarka.

Teismas, įvertinęs ieškovės ir institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovės išreikštas pozicijas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, laiko, kad būtent tokia bendravimo tvarka su tėvu atitiks nepilnametės D. M. poreikius ir interesus, todėl tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku ir nustato. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teismui tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos 87,36 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei: 65 Eur mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (240 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc), 22,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismui tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis už bendravo tvarko su vaiku ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaidos už advokato paslaugas – 150 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 282 straipsniu, 375-386 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. M., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Iš E. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini) po 240,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-03-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas išlaikymas mokamas į ieškovės V. M. sąskaitą Nr. LT417044060008200613, esančią SEB banke kiekvieną mėnesį.

Pavesti V. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkyti nepilnametei D. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Nustatyti E. L. ir nepilnametės D. M. bendravimo tvarka sekančiai:

1) Atsakovas turi teisę pusė valandos kasdien nekliudomai bendrauti su vaiku telefonu ir bendravimo internete programų pagalba nuo 18.00 val. iki 19.00 val.;

2) Atsakovas atsižvelgdamas į vaiko poreikius, norą, vystymąsi bei interesus prieš 24 valandas įspėjęs Ieškovę turės teisę susitikti su vaiku dviejų darbo dienų, t.y. antradienio ir ketvirtadienio, vakarais, t.y. nuo 17.00 valandos iki 19.00 valandos. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos jo buvimo vietos (mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatomas į vaiko gyvenamąją vietą, jei su Ieškove nesusitariama kitaip.;

3) Atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, norą, vystymąsi bei interesus, šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 24 valandas suderintu laiku, turės teisę susitikti su vaiku savaitgaliais bei švenčių dienomis. Su vaiku susitinkama atsižvelgiant į jo interesus, fiziologinius poreikius, vystymąsi. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos jo buvimo vietos (mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatomas į vaikų gyvenamąją vietą, jei su Ieškove nesusitariama kitaip.;

4) Atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, norą, vystymąsi bei interesus, turi teisę su vaiku praleisti atostogas, atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su vaiku.;

5) Vaiko gimimo dienos šventėje dalyvaus abu tėvai pagal kiekvieno užimtumą ir galimybes.;

6) Atsakovas privalo užtikrinti, kad bendravimas su vaiku būtų derinamas su vaiko ugdymo grafiku, užklasine veikla, poilsio rėžimu; užtikrinti, kad būtų gerbiamos vaiko teisės ir pareigos, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti nepilnametį vaiką, rūpintis jų vystymusi, nesudaryti kliūčių kitai šaliai bendrauti ir auklėti vaiką.;

7) Bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu Atsakovui draudžiama perduoti vaiką tretiesiems asmenims ir nusišalinti nuo vaiko priežiūros.

Iš E. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 87,36 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas – 5660, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Iš E. L., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti 225 Eur bylinėjimosi išlaidų V. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.