Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos atstovams Erikui Klimui ir Vainiui Rapkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. M. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos 2017 m. balandžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-89417321-17,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Erikas Klimas 2017 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-89417321-17 (toliau–nutarimas) D. M. skyrė administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį – 725 Eur baudą, už tai, kad D. M. 2017 m. sausio 26 d., 17.09 val., Valstiečių ir Žvaigždžių gatvių sankryžoje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apvažiuodamas kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. L., nepaliko saugaus tarpo iš šono ir jį kliudė, nežymiai apgadino, o po to nesustojęs nuvažiavo. Tokiais veiksmais buvo konstatuotas Kelių eismo taisyklių 126 ir 219.1 punktų reikalavimų pažeidimas.

Skundą padavęs asmuo D. M. teismo posėdžio metu palaiko savo skundą, patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus bei papildomai paaiškino, jog nepastebėjo jokių pažeidimų ant savo automobilio, apie įvykusį eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų po dešimties dienų, taip pat nepamena ir aptariamo eismo įvykio detalių.

Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos atstovas Erikas Klimas prašo D. M. skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad byloje yra pakankamai duomenų apie padarytus pažeidimus, o ypatingai iš fotonuotraukų matyti, kad kontaktas tarp automobilių buvo ir D. M. negalėjo nepajusti tokio smūgio. Pažymėjo, kad D. M. anksčiau neginčijo padarytų pažeidimų, tačiau nesutiko su paskirtos nuobaudos dydžiu.

Nukentėjusysis D. L. teismo posėdžio metu patvirtino skundžiamame nutarime nurodytas nustatytas administracinių nusižengimų aplinkybes ir nurodo, kad eismo įvykis įvyko, kadangi D. M. posūkio į dešinę metu lenkė jo automobilį, o atsižvelgus į tai, kad tuo metu buvo plikledis, šio asmens automobilis metėsi į šoną ir slysdamas užkabino jo valdytą automobilį, perbraukdamas nežymiai jo automobilio galinio vaizdo veidrodėlio korpusą, nors vėliau pastebėjo, kad veidrodėlio vidinis mechanizmas buvo šiek tiek aplaužytas. Pripažįsta, kad automobilių kontakto metu smūgio stipraus nebuvo. Pažymėjo, kad nebuvo apgadintas nukentėjusiojo automobilio priekinis bamperis, ten tuo metu buvo tik purvas ir jis pats negali nurodyti, ar toks bamperio pažeidimas galėjo atsirasti aptariamo eismo įvykio metu. Po tokio įvykio jis nuvažiavo, tačiau negali tiksliai nurodyti, ar D. M., padarius eismo įvykį, buvo pristabdęs. Taip pat nurodė, kad jam padarytą žalą atlygino draudimo įmonė.

Liudytojas L. P. teismo posėdžio metu patvirtino skundžiamame nutarime nurodytas nustatytas administracinių nusižengimų aplinkybes. Nurodė, kad visas buvusio eismo įvykio aplinkybes jam papasakojo pats nukentėjusysis, jam nuvykus į eismo įvykio vietą pagal gautą iškvietimą. Pažymėjo, kad įbrėžimas ant automobilio galinio vaizdo veidrodėlio korpuso matėsi, tačiau rimtų veidrodėlio apgadinimų nepastebėjo, sutiko, jog automobilių kontaktas nebuvo stiprus. Taip pat pažymėjo, kad ant priekinio nukentėjusiojo automobilio bamperio įbrėžimą buvo sunku įžiūrėti, buvo tamsu ir plikledis, todėl buvo vadovautasi savininko parodymais. Nustatytas aplinkybes užfiksavo dokumentuose, tačiau atsakingo asmens neieškojo, kadangi buvo ir kitų iškvietimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundą padavęs asmuo D. M. skundžiamu nutarimu yra pripažintas kaltu savo veiksmais padaręs du teisės pažeidimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismui pateiktu skundu prašo teismo įvertinti tik dalį skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. dalyje, kurioje buvo paskirta šiam asmeniui administracinė nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Todėl esant tokiam D. M. skundo reikalavimui, tokiu būdu yra apibrėžiama administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir dėl to yra priimamas teismo sprendimas.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 eurų.

Teismų formuojamoje praktikoje, kurioje yra analizuojama administracinės atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, taikymo klausimas laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Pažymėtina, jog kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu, todėl svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-665-318/2015). Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Tuo tarpu eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį byloje Nr. 2AT-11-2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. 2AT-8-2013). Šis aptartas klausimas yra ypatingai reikšmingas administracinės atsakomybės taikymui administracinės atsakomybės taikymo pagrindai reikalauja, kad būtų laikomasi bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kurią sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad D. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas visas daromo teisės pažeidimo aplinkybes ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. teigė, kad jis tikrai nejuto kito automobilio kontakto, todėl pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nežinodamas, jog padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vertindamas tokį pareiškėjo keliamą klausimą, teismas pažymi, kad ANK 569 straipsnio 4 dalis įpareigoja, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų taip pat negalima daryti išvados, jog skundžiamame nutarime nurodytų automobilių kontaktas galėjo būti toks pakankamai stiprus, kad D. M. negalėjo nesuvokti, jog įvyko eismo įvykis. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, nukentėjusiojo D. L. valdytas automobilis buvo apgadintas tik labai nežymiai, t. y. matomas paviršinis apgadinimas – nedidelis įbrėžimas ant automobilio „Mercedes Benz“ keleivio pusės galinio vaizdo veidrodėlio, kuris po kontakto nebuvo akivaizdžiai rimtai sugadintas ar apskirtai nulaužtas. Taip pat nenustatyta, jog būta didelio kontakto garso, kadangi ir pats nukentėjusysis D. L. teismo posėdžio metu sutiko su tuo, kad kontaktas tarp jų automobilio nebuvo stiprus, o ir tokios aplinkybės neneigia ir į įvykio vietą atvykęs ir ją apžiūrėjęs liudytojas L. P.. Visos šios aplinkybės iš esmės nepaneigia to, jog D. M. galėjo nesuprasti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino.

Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis iš eismo įvykio pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, nes jis pripažino, jog buvo įvykio vietoje, nors ir įvykio detalių tiksliai nepamena, nenustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, D. M. būtų sustojęs ar bent stabtelėjęs, galimai suabejojęs dėl įvykusio eismo įvykio, be to jis nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė buvo drausta, jai atlikta techninė apžiūra. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos teismas nenustato. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad D. M. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Esant šioms aplinkybėms skundžiamas nutarimas dalyje, kurioje D. M. buvo pripažintas kaltu, padarius, administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta šiam asmeniui administracinė nuobauda naikintinas ir administracinio nusižengimo byla šioje dalyje D. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, taip pat vertindamas skundžiamo nutarimo turinį, atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, priėmusi tokį nutarimą, nesilaikė administracinių nuobaudų skyrimo už padarytus kelis administracinius nusižengimus tvarkos, nustatytos ANK 38 straipsnio 1 dalyje, kadangi priimant skundžiamą nutarimą, administracinės nuobaudos D. M. nebuvo skiriamos už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai, o iš karto priimant sprendimą dėl galutinės administracinės nuobaudos – 725 Eur dydžio baudos skyrimo šiam asmeniui. Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes, kad yra priimtas sprendimas panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje, kurioje D. M. pripažintas kaltu, padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti, tačiau skundžiamame nutarime nesant priimto sprendimo dėl nusižengusiajam D. M. skirtinos individualizuotos administracinės nuobaudos už ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimą, teismas priima sprendimą pakeisti skundžiamą nutarimą likusioje dalyje ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei šiuo nutarimu D. M. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda, t. y. įvertinus tai, kad iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad šiam asmeniui nutarimą priėmusios institucijos sprendimu yra skirta vidutinio dydžio galutinė administracinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (pagal ANK 426 straipsnio 1 dalies sankciją), už abu padarytus administracinius nusižengimus, tai už ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimą D. M. paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, teismas

nutaria:

D. M. skundą – tenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko Eriko Klimo 2017 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-89417321-17 dalyje, kurioje D. M. pripažintas kaltu, padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, panaikinti ir administracinio ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko Eriko Klimo 2017 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-89417321-17 kitoje dalyje pakeisti ir D. M. už ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimą paskirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.