- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1729-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07383-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. J. 18 936,10 Eur žalai atlyginti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose 18 936,10 Eur sumai iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o šių lėšų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti kitą atsakovės turtą: kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, turtines teises ieškinio sumai, uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuotu turtu. Prašymą grindė tuo, kad pareikšto ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, kadangi atsakovė nekilnojamojo turto neturi, turėtą ½ dalį sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė pardavė, jos pajamas sudaro senatvės pensija, be to, nors vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo iš E. J. R. J. naudai, atsakovei ieškovas pervedė didelę pinigų sumą (daugiau kaip 90 000 Eur), atsakovė nėra įgijusi jokio nekilnojamojo turto ir jokių registruojamų daiktų. Ieškovas turi pagrindo manyti, jog R. J. banko sąskaitoje buvę/esantys pinigai po ieškinio įteikimo atsakovei, tikėtina, bus pervesti kitiems asmenims ir nebebus jokios galimybės įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą arba jo įvykdymas taps apsunkintas, nes atsakovė jokio kito turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas, preliminariai susipažinęs su byloje pateiktais dokumentais, vertino, jog nėra pagrindo daryti prielaidos, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas. Pažymėjo, kad preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.
5. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė grėsmės galbūt palankaus jam teismo sprendimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, jog ieškovo teiginys apie tai, kad atsakovė gautas iš ieškovo lėšas galimai perves kitiems asmenims, yra nepagrįstas jokiais įrodymais, o aplinkybė, jog gavusi lėšas atsakovė neįgijo jokio turto, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė vengs įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.
6. Vertindamas ieškovo nurodomas aplinkybes, jog atsakovės pajamos yra gaunama senatvės pensija, be to, jokio likvidaus turto ji neturi, teismas pažymėjo, kad vien pareikšto reikalavimo suma negali būti pagrindu apribojimams taikyti, juo labiau, kad ieškovas pats nurodo ir pateikia duomenis apie tai, kad vykdymo procese atsakovės naudai buvo išieškota didesnė nei 90 000 Eur suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas E. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog neegzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps nebeįmanomas. Šiuo atveju pareikšto ieškinio suma yra didelė tiek ieškovui, tiek ir atsakovei. Atsakovė yra senatvės pensininkė. Jos senatvės pensijos dydžio ieškovas nežino, tačiau oficialūs viešai skelbiami duomenys patvirtina, jog nuo 2019 m. gegužės 1 d. vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, sudarė 363,80 Eur, taigi ieškinio suma šį dydį viršija daugiau kaip 52 kartus. Tokio dydžio sumai išieškoti vykdymo procese atsakovės gaunamos pensijos nepakaktų, o išieškojimas užtruktų daugelį metų. Ieškovas byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė pardavė turėtą nekilnojamąjį daiktą ir neįsigijo jokio kito nekilnojamojo turto. Atsakovė deklaruoja savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau ten negyvena ir neturi galimybių gyventi, nes šiuo adresu esantis gyvenamasis namas atsakovei niekuomet nepriklausė. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovė faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, nėra sudariusi ir jokios viešajame registre įregistruotos panaudos, nuomos ar kitokios sutarties. Apelianto nuomone, teismas privalėjo įvertinti, jog jis pateikė visus jam prieinamus duomenis apie atsakovės blogą turtinę padėtį, kas savaime programuoja būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmę.
7.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus. Šios bylos šalys yra gana gerai pažįstamos tarpusavyje (atsakovė yra ieškovo mirusio tėvo sutuoktinė), todėl ieškovas turi pagrindo teigti, jog turi galimybę prognozuoti atsakovės elgesio modelį, žino jos įpročius, ketinimus ir gali nesunkiai nuspėti būsimus veiksmus. Atsakovė yra senatvės pensininkė. Ieškovui iš kitų teisminių procesų yra žinoma, jog atsakovės sveikatos būklė yra prasta – atsakovė atsisakydavo atvykti į teismo posėdžius motyvuodama savo sunkia sveikatos būkle, nuolatinėmis ligomis, taigi neįrodinėtina aplinkybės, jog be senatvės pensijos atsakovė neturi ir nebegaus ateityje jokių kitų nuolatinių pajamų, savo vardu jokios nuosavybės nebeįsigis. Nors atsakovė iš ieškovo gavo pakankamai didelę pinigų sumą vykdymo procese kitoje civilinėje byloje, tačiau iš dokumentų, esančių vykdymo procese, matyti, jog atsakovės pinigais disponuoja kiti asmenys.
7.3. Apeliantas nurodo, kad jis turi pagrindo teigti, jog ieškovės banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra panaudotos arba artimiausiu metu bus panaudotos turto kitų asmenų vardu įsigijimui, todėl teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų iki minimalios. Ieškovas su prašymu taikyti laikinosios apsaugos priemones pateikė informaciją, kad artimiausiu metu turi būti baigtas vykdyti teismo sprendimas, į atsakovės banko sąskaitą pateks piniginės lėšos. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, kuri nėra suinteresuota greitu sprendimo vykdymu, artimiausiu metu pinigines lėšas skubiai perves kitiems asmenims, todėl sprendimo šioje byloje įvykdymas greičiausiai taps nebeįmanomu. Savo turtinę padėtį įrodinėti yra atsakovės pareiga, taigi laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti netaikomos tik tuo atveju, jeigu atsakovė pateiktų patikimus savo geros turtinės padėties įrodymus.
7.4. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų teisėtos, pagrįstos ir proporcingos, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei ieškovas vykdymo procese sumokėjo daugiau kaip 90 000 Eur, o artimiausiu metu sumokės dar virš 20 000 Eur. Šie faktai patvirtina, jog atsakovės teisės ir teisėti interesai dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nenukentėtų, nes atsakovė turėtų galimybę disponuoti likusia didele pinigų suma savo reikmėms nevaržomai.
7.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo pateikti neginčijamus atsakovės nesąžiningumo įrodymus, nes tokios pareigos nenumato nei įstatymas, nei pirmosios instancijos teismo nurodoma teismų praktika. Ieškovas privalo pateikti pakankamai patikimus duomenis apie galimą atsakovės nesąžiningumą, o tokius duomenis ieškovas pateikė ir jie suteikia pagrindo teigti, jog atsakovė, siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, savo banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas perleis kitiems asmenims ir neįgis savo vardu jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė R. J. nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime taip pat nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - grėsmės teismo sprendimui įvykdymui, egzistavimo. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau yra paneigta (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-506-790/2019), dėl to atsakovei nekyla pareiga įrodyti savo gerą turtinę padėtį. Be to, pats ieškovas pateiktais duomenimis ir paneigė jo įrodinėtą aplinkybę, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė. Ieškovas pats nurodo (pripažįsta), kad atsakovės naudai iš jo buvo išieškota 90 000 Eur suma, o dar 20 000 Eur jis atsakovei yra skolingas. Turint omenyje, kad ieškovo nurodyta jo 20 000 Eur skola atsakovei pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kaip ir nurodytos atsakovės naudai iš ieškovo išieškotos lėšos, yra atsakovės turtas (CK 1.100, 1.112 straipsniai), vien jau iš paties ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės turimo turto vertė beveik 6 kartus viršija ieškinio sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, ir kad ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovės turimą turtą, nelaikytina jai didele. Be to, sprendžiant apie atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgtina ir į jos gautus 22 692 Eur už parduotą 1/2 dalį žemės sklypo. Taigi atsakovės turimo turto vertė daugiau kaip 7 kartus viršija ieškinio sumą. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, jokie kiti asmenys nedisponuoja atsakovės pinigais.
8.2. Ieškovas nepagrįstai sureikšmina atsakovės nekilnojamojo turto neturėjimą — turto rūšis nėra esminis kriterijus skolininko turtinei padėčiai nustatyti, ir ne vien tik nekilnojamasis turtas apsprendžia skolininko turtinę padėtį. Net ir pasitvirtinus ieškovo nepagrįstoms prielaidoms apie tai, kad atsakovė visas banko sąskaitoje esančias lėšas perleis kitiems asmenims ir neįgys savo vardu jokio turto, teismo sprendimas ieškovo ieškinio patenkinimo atveju bus įvykdytas, kadangi išieškojimas CPK 688 straipsnio nustatyta tvarka galės būti nukreipiamas į paties ieškovo turimas atsakovei priklausančias lėšas.
8.3. Ieškovas nepateikė ir jokių konkrečių duomenų bei argumentų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, ką jis privalėjo padaryti prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš minėtų sąlygų – grėsmė galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas E. J. atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Kadangi apeliantas nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl argumentų, susijusių su grėsmės galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.
12. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
13. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skunde teiginiais, kad pagal pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę, didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir/ar iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu. Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019, 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-516/2019). Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.
14. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
15. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Atskirajame skunde nurodomi teiginiai apie apelianto turimas galimybes prognozuoti atsakovės elgesio modelį, žinoti jos įpročius, ketinimus ir nuspėti tokius būsimus jos veiksmus, kaip atsakovės banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų pervedimą kitiems asmenims ar jų panaudojimą turto įsigijimui kitų asmenų vardu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.
17. Šalys civiliniame procese yra lygios, vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
18. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, net ir nekonstatavęs prastos atsakovės turtinės padėties, pagrįstai šiuo atveju pripažino nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui), todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Pažymėtina ir tai, kad kaip jau ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018).
19. Apelianto atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei faktų nepakanka kitokiai išvadai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui padaryti, nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Ieškovui išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta galimybės pasikeitus aplinkybėms, ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.