- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-1669-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00908-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. Ž., A. V., P. Z., V. O., R. O., A. B., V. N., L. A. M., A. P., J. N. B., K. A. B., J. S., B. B., E. B., G. R., R. R., V. P., A. K., R. B., D. C., J. M., I. K., L. Ž., E. Š., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ T.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) T., patikslintą ieškinį atsakovams A. V., P. Z., V. O., R. O., A. B., V. N., L. A. M., A. P., A. P., J. N. B., K. A. B., J. S., B. B., E. B., G. R., R. R., V. P., A. K., R. B., R. B., D. C., J. M., I. K., L. Ž., A. Ž., E. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų A. V. bei P. Z. patikslintą priešieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ T., V. O., R. O., A. B., V. N., L. A. M., A. P., A. P., J. N. B., K. A. B., J. S., B. B., E. B., G. R., R. R., V. P., A. K., R. B., R. B., D. C., J. M., I. K., L. Ž., A. Ž., E. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovai A. V. bei P. Z. teismui pateikė patikslintą priešieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ T., V. O., R. O., A. B., V. N., L. A. M., A. P., A. P., J. N. B., K. A. B., J. S., B. B., E. B., G. R., R. R., V. P., A. K., R. B., R. B., D. C., J. M., I. K., L. Ž., A. Ž., E. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini). Reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemone – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą A. Ž. sudaryti sąlygas atsakovams A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovus) patekti į ginčo turto – pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtas indeksais P-14, P-15, P-16, P-17 ir P-18, kurias atsakovai ir prašo atidalyti priešieškiniu; įpareigoti atsakovą A. Ž. netrukdyti atsakovams A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovus) naudotis minėtomis patalpomis; įpareigoti atsakovą A. Ž. perduoti atsakovams raktus nuo minėto pastato patalpų, kurios VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtos indeksu P-18. Nurodė, kad buvo pakeista pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio spyna, kurios naujo rakto atsakovams (įskaitant jų atstovą) A. Ž. neduoda, todėl atsakovai negali patekti į pastato rūsį. Be to, A. Ž. nuolat trukdo atsakovams naudotis jiems priklausančiomis patalpomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovų A. V. ir P. Z. prašymas tenkintas, iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas byloje, atsakovas A. Ž. įpareigotas sudaryti sąlygas atsakovams A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovus) patekti į pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtas indeksais P-14, P-15, P-16, P-17 ir P-18, netrukdyti A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovus) naudotis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtomis indeksais P-14, P-15, P-16, P-17 ir P-18, ir perduoti A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovus) raktus nuo pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, kurios VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtos indeksu P-18. Teismo motyvai: Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams A. V. ir P. Z. nuosavybės teise priklauso rūsys, esantis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), patalpose. Atsakovų A. V. ir P. Z. pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas A. Ž. aktyviais veiksmais (pakeisdamas durų spyną, užstatydamas įvažiavimą į patalpas automobiliu ir kt.) trukdo atsakovams A. V. ir P. Z. naudotis jiems priklausančiomis patalpomis. Byloje atsakovai A. V. ir P. Z. reiškia reikalavimą dėl minėtų patalpų – rūsio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai, prašydami įpareigoti A. Ž. netrukdyti jiems naudotis ginčo patalpomis, siekia užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, taip pat užkirsti kelią kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Nepritaikius atsakovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neįpareigojus atsakovo sudaryti sąlygas atsakovams patekti į ginčo patalpas bei netrukdyti naudotis šiomis patalpomis, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, atsakovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas, nes gali pasikeisti padėtis, esanti bylos nagrinėjimo metu (atsakovas gali pakeisti ginčo patalpų būklę, padaryti nuostolių atsakovams ir pan.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismo nutartyje nėra jokių motyvų, kuo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrins būsimo teismo sprendimo dėl patalpų atidalijimo vykdymą ir kokia grėsmė kiltų būsimo teismo sprendimo dėl patalpų atidalijimo vykdymui, jeigu atsakovai negalėtų naudotis patalpomis tol, kol bus nagrinėjama civilinė byla. Atsakovai A. V. ir P. Z. yra pareiškę reikalavimus dėl patalpų atidalijimo, o ne dėl trukdymo naudotis patalpomis, todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ginčijamo reikalavimo esmės ir nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga. Teismo nutartyje nėra jokių motyvų, kodėl sudaryti sąlygas atsakovams patekti į tam tikras bendro naudojimo patalpas, esančias rūsyje, turi būtent A. Ž.. Teismas įpareigojo atsakovą A. Ž. perduoti raktus nuo patalpų P-14, P-15, P-16, P-17, P-18. Tačiau jis neturi rakto nuo patalpos P-17. Raktus nuo patalpos P-18, kuri yra visų namo bendraturčių bendro naudojimo patalpa, turi ne tik A. Ž., todėl nesupranta, kodėl šiuos raktus privalo perduoti (ir dar neatlygintinai) būtent atsakovas A. Ž.. Kiekvienas bendraturtis, siekiantis naudotis bendro naudojimo patalpa, gali pasidaryti savo raktus. Teismas nutartimi įpareigojo atsakovą A. Ž. netrukdyti atsakovams naudotis patalpomis P-14, P-15, P-16, P-17, P-18, tačiau šios patalpos nėra atidalytos atsakovams A. V. ir P. Z., nėra nustatyta šių patalpų naudojimosi tvarka, todėl minėtomis patalpomis, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, turi teisę naudotis visi namo bendraturčiai. Patalpų P-14, P-15, P-16 pertvaros yra išadytos, tokių patalpų name nebėra. Pertvaras išardė A. V. ir P. Z.. Šios patalpos yra rūsio patalpos, o ne garažas. Atsakovai A. V. ir P. Z. jas nori naudoti automobiliams laikyti, nepakeitę patalpų paskirties. Teismo teiginys, kad yra trukdoma naudotis A. V. ir P. Z. priklausančiomis patalpomis, neatitinka tikrovės, kadangi rūsio patalpos yra visų namo bendraturčių bendro naudojimo patalpos, jos nėra nei atidalytos, nei nustatyta naudojimosi jomis tvarka. Be to, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-17-995/2017 teismas yra konstatavęs, jog tik išsprendus ginčą dėl rūsio patalpų valdymo, naudojimosi ir disponavimo būtų galima nustatyti, ar teisė naudotis nuosavybės teise priklausančiomis rūsio patalpomis buvo pažeista. Klaipėdos apygardos prokuratūra atliko tyrimą (2014-10-15 Nr. 4-S-46118) ir nustatė, kad Z. neteisėtai ir nemokamai kelerius metus naudojasi valstybei priklausančiu turtu, ir pareikalavo iš VĮ T. uždrausti Z. naudotis minėtomis pusrūsio patalpomis. Prokuratūros nurodymas buvo įvykdytas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ T., prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, kadangi teismo sprendimas jokios įtakos VĮ T. teisėms ir pareigoms neturės. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovų A. V. ir P. Z. atstovė advokatė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo A. Ž. atskirasis skundas yra nepagrįstas, o skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo bei pagrįstumo. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.Teismų praktikoje pripažįstama, jog faktinės aplinkybės – ieškinys neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkintas, o teismas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – sudaro prielaidas konstatuoti, jog ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir egzistuoja reali grėsmė ieškinio reikalavimų įvykdymui (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-873-513/2017). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ T., patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų A. V. bei P. Z. patikslintą priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be kita ko, atsakovų A. V. ir P. Z. patikslintas priešieškinis tenkintas visiškai, nuspręsta atidalyti A. V. 3/100 dalis ir P. Z. 3/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, A. V. bei P. Z. pripažįstant nuosavybės teisę į 166,33 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastro objektą, suformuotą iš patalpų VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtų indeksais P-14 (26,60 kv. m), P-15 (4,00 kv. m), P-16 (6,11 kv. m), P-17 (21,65 kv. m), 2-1 (7,03 kv. m), 2-2 (7,97 kv. m), 2-3 (2,21 kv. m), 2-4 (4,93 kv. m), 2-5 (21,84 kv. m), 2-6 (10,48 kv. m), 2-7 (36,41 kv. m), 1/8 P-18 bendro naudojimo patalpos dalies (13,58 kv. m), 1/21 bendro naudojimo patalpos a-1 dalies (1,49 kv. m) ir 1/21 bendro naudojimo patalpos a-2 dalies (2,03 kv. m) pagal 2017-05-05 architektės R. B. B. parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), trijų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo patalpų schemą, A. V. ir P. Z. priskiriant po 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto kadastro objekto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Minėtu teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu nuspręsta Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog apeliacinis skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo paduotas 2017-11-29. Nors teismo sprendimas, kuriuo atsakovų A. V. ir P. Z. patikslintas priešieškinis visiškai tenkintas, yra apskųstas apeliaciniu skundu ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau aptarta faktinė aplinkybė – priešieškinis neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkintas – sudaro prielaidas konstatuoti, jog prieieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovas A. Ž. atskirajame skunde nurodo, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ginčijamo reikalavimo esmės ir nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga. Tačiau pažymėtina, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio reikalavimai (dalykas) neturi sutapti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama garantuoti būsimo palankaus procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.Priešingai, negu teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, motyvavo, kaip gali būti apsunkintas atsakovams A. V. ir P. Z. palankaus teismo sprendimo įvykdymas, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Teismas nurodė, jog gali pasikeisti padėtis, esanti bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovas A. Ž. gali pakeisti ginčo patalpų būklę, padaryti nuostolių atsakovams ir panašiai. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis sudaroma galimybė išlaikyti esamą padėtį dėl ginčo objekto (dalyko) status quo, o tai savo ruožtu leidžia ieškovui, priėmus šiam palankų sprendimą, tikėtis, kad jis bus realiai įvykdytas, taip pat leidžia išvengti (nepatirti) neigiamų turtinių pasekmių atsiradimo. Atsakovas A. Ž. nurodo nesuprantantis, kodėl būtent jam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau pastebėtina, jog teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai motyvavo, kad atsakovas A. Ž., o ne kuris kitas bendraturtis aktyviais veiksmais (pakeisdamas durų spyną, užstatydamas įvažiavimą į patalpas automobiliu ir kt.) trukdo atsakovams A. V. ir P. Z. naudotis ginčo patalpomis. Dėl šių priežasčių laikinosios apsaugos priemonės taikytos būtent A. Ž.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-550-588/2017 nustatyta, jog skundžiamą nutartį vykdo antstolė R. V., ji teismui pateikė 2017-07-25 pareiškimą, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl baudos skyrimo A. Ž. už teismo įpareigojimų nevykdymą bei atsisakymą juos vykdyti ateityje, pareiškime, be kita ko, nurodyta, jog atsakovas A. Ž. pareiškė, kad tikrai nevykdys teismo įpareigojimų, neįleis į patalpas, neduos niekam raktų. Nors teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi A. Ž. neskyrė baudos vadovaudamasis tuo faktu, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje nebuvo nurodyta, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesustabdo nutarties vykdymo, o apskundęs minėtą teismo nutartį apeliacinės instancijos teismui A. Ž. galėjo suklysti dėl jos privalomumo ir vykdytinumo, tačiau antstolės pareiškime nurodytos aplinkybės (atsakovas A. Ž. pareiškė, kad tikrai nevykdys teismo įpareigojimų, neįleis į patalpas, neduos niekam raktų) nebuvo nuginčytos ir paneigtos, jos leidžia daryti išvadą, kad A. Ž. sąmoningai trukdo atsakovams A. V. ir P. Z. naudotis ginčo patalpomis.Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas įpareigojo jį perduoti atsakovams A. V. ir P. Z. raktus ne nuo visų patalpų, pažymėtų indeksais P-14, P-15, P-16, P-17, P-18, o tik nuo patalpos, pažymėtos indeksu P-18. Nors A. Ž. nurodo, kad raktus nuo patalpos, pažymėtos indeksu P-18, turi ne tik jis, tačiau jis konkrečiai nenurodo, kurie bendraturčiai dar be jo turi ginčo patalpos raktus. Kadangi taikiai konflikto išspręsti su bendraturčiais A. Ž. nesugebėjo, savanoriškai nesuteikė jiems galimybės pasidaryti raktų kopijas, jis turi prisiimti ir tokio elgesio pasekmes – perduoti A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovus) raktus nuo pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, kurios VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtos indeksu P-18. Pastebėtina, jog atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai A. V. ir P. Z. nurodo, jog jie gali atlyginti už rakto perdavimą arba patys pasidaryti jo kopiją. Ši aplinkybė rodo, jog atsakovai A. V. ir P. Z. siekia taikiai spręsti iškilusią konfliktinę situaciją, nesiekia sudaryti papildomų finansinių išlaidų atsakovui A. Ž.. Kaip anksčiau aptarta, teismo sprendimu A. V. ir P. Z., pripažįstant jų nuosavybės teisę, iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atidalyti ginčo objektai. Todėl pripažįstama, kad jų reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo teisėtas ir pagrįstas, o atsakovas A. Ž. privalo jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones vykdyti. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).2017-11-24 Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti atsakovo A. Ž. rašytiniai paaiškinimai. Tačiau teismas, įvertinęs paaiškinimų turinį, atsisako šiuos paaiškinimus pridėti prie bylos ir dėl jų nepasisako, nes nors iš paaiškinimų turinio ir matyti, kad A. Ž. iš esmės nesutinka su jam Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau jis skundžia, jo nuomone, neteisėtus M. Z. veiksmus, kuris apskritai nėra šios civilinės bylos šalis. Teismas negali spręsti ir pasisakyti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, veiksmų ar neveikimo.2017-11-24 Klaipėdos apygardos teisme taip pat buvo gautas atsakovo A. Ž. prašymas priimti įrodymus, patvirtinančius jo išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą (2017-09-25 pinigų priėmimo kvitą, 2017-09-25 advokato išlaidų pagrindimą), prašė priteisti jam iš ieškovų pagal priešieškinį A. V. bei P. Z. šias išlaidas, t. y. 100 Eur. Teisėjos 2017-11-29 rezoliucija įrodymai priimti į bylą. CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atskirąjį skundą atmetus A. Ž. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
2017-11-24 Klaipėdos apygardos teisme gautų atsakovo A. Ž. rašytinių paaiškinimų (reg. Nr. C-19172) nepridėti prie bylos.
Atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.