Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02672-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4;

2023 m. birželio 29 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovėms J. V. ir S. Š. dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti atskirai nuo bendraturčių palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 88,60 kv. m ploto, 2023 m. sausio 5 d. UAB „Georamas“ parengtame plane pažymėtos indeksu A, naudojimosi tvarką be bendraturčių atsakovių J. V. ir S. Š. sutikimo ir iš atsakovių priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi nutarta ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, jog 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2023 m. gegužės 15 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tačiau teismas konstatavo, kad ieškovas neištaisė ieškinio trūkumų.

Teismas nurodė, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114, 135 straipsniai), jo turinys turi būti aiškus, vientisas ir nuoseklus, leidžiantis nustatyti ir aiškiai suprasti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai. CPK nėra numatytas toks procesinis dokumentas, kaip „pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo“, kurio pagrindu būtų galima inicijuoti ir nagrinėti bylą iš esmės. Taip pat ieškovo pateiktame pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo yra nurodyti tretieji asmenys, kurių nebuvo pradiniame ieškinyje. Tretiesiems asmenims turi būti siunčiamas ieškinys, į kurį šie asmenys turi teisę pareikšti atsiliepimus, o šiuo atveju nesant vientiso ir nuoseklaus ieškinio, kuriame būtų aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, būtų pažeista tinkama tiek atsakovų, tiek trečiųjų asmenų procesinė pareiga / teisė atsikirsti į ieškinį ir sudarytos prielaidos pažeisti lygiateisiškumo bei rungimosi principus.

Teismas pažymėjo, kad nutartyje, kuria nustatytas terminas ištaisyti ieškinio trūkumus, buvo nurodyta, jog reikalavimas yra neaiškus ir neapibrėžtas, o jeigu ieškovas prašo nustatyti naudojimosi palėpe tvarką, jis turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą nurodydamas, kokiomis dalimis naudosis kiekvienas bendraturtis. Teismas pažymėjo, jog ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko. Dėl to būtent ieškovui kyla pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir konkrečiai nurodyti, kokią naudojimosi palėpe tvarką jis prašo nustatyti. Atsakovės, atsikirsdamos į ieškinį, gali sutikti arba nesutikti su prašoma nustatyti naudojimosi tvarka arba prašyti nustatyti jų siūlomą naudojimosi tvarką. Ieškovui teigiant, kad bylos nagrinėjimo metu gali būti išsiaiškintos aplinkybės, kuriomis palėpės dalimis pageidauja naudotis atsakovės, teismas pažymėjo, kad ieškovui nesuformulavus konkrečių reikalavimų inicijuojant bylą ir dėl to aiškinantis bylos nagrinėjimo metu būtų pažeisti proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. V. (apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti teismui spręsti iš naujo.

Nurodo, jog šalindamas teismo nustatytus trūkumus pateikė palėpės kadastro duomenis, vidaus plotų eksplikaciją, įkainojimą bei nurodė, kad atsakovėms neišreiškus pageidavimo bei nepateikus savo pozicijos, kokiomis palėpės dalimis pageidauja naudotis, jis neturi galimybės teismui pateikti šių konkrečių duomenų. Aplinkybės apie atsakovių pageidaujamas naudotis palėpės dalis gali būti išsiaiškintos bylos nagrinėjimo metu, taip pat esant šalių susitarimui jo pateiktas planas gali būti pakoreguotas.

Nurodo, kad bendras palėpės plotas yra 173,55 kv. m, jam nuosavybės teise priklauso 34296266/67181205 palėpės dalys, tai sudaro 88,60 kv. m, atsakovei J. V. priklauso 580/17355 dalys arba 5,80 kv. m, atsakovei S. Š. – 637/4652 dalys arba 2,38 kv. m, į likusią neįrengtos pastogės dalį nuosavybės teisės neįregistruotos, tačiau daiktinės teisės neįregistravimas nepaneigia pačios daiktinės teisės egzistavimo, todėl trečiaisiais asmenimis ieškinyje įtraukė (duomenys neskelbtini) namo butų savininkus, kurie nėra įregistravę nuosavybės teisių į palėpę.

Argumentuoja, jog ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Nurodo, kad CPK 42 straipsnio 1 dalis numato ieškovo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat atsisakyti ieškinio. Pareiškimu dėl ieškinio trūkumų šalinimo paaiškino teismui ne tik aplinkybes, kodėl jis neturi galimybės nurodyti ir Naudojimosi palėpe tvarkos plane pažymėti, kuriomis palėpės dalimis pageidauja naudotis atsakovės, bet pateikė papildomus palėpės dokumentus, įtraukė trečiaisiais asmenimis namo butų savininkus, kurie nėra įregistravę nuosavybės teisių į palėpę. Dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPK 111, 135 straipsniai nenumato tokio procesinio dokumento, kaip „pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo“, kurio pagrindu būtų galima inicijuoti ir nagrinėti bylą iš esmės, nėra pagrįstas ir negalima daryti išvados, kad tokio turinio ir formos jo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK reikalavimų. Pažymi, kad ieškinys ir pareiškimas yra pateikti toje pačioje civilinėje byloje ir iš šių procesinių dokumentų turinio neturėtų būti didesnių sunkumų suvokti pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką. Taip pat pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente.

Pažymi, jog būtent teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva pasirengimo bylą teismo posėdyje stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas) sprendžia, ar tam tikrus asmenis įtraukti dalyvauti byloje nurodytu procesiniu statusu, taip pat ir dėl nepagrįstai įtrauktų asmenų pašalinimo iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Taip pat mano, kad negali būti konstatuojami ieškinio trūkumai ieškovui nepateikus trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvaujančių atsakovo pusėje, asmens duomenų – vardų, pavardžių, asmens kodų, gyvenamosios vietos, gimimo datos ir kt. tuo atveju, kai ieškovas nurodo tokių duomenų neturintis. Tai nėra esminis trūkumas, dėl kurio negalėtų būti iškeliama civilinė byla. Be to, trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą ir informavimas apie iškeltą bylą yra teismo, o ne šalių pareiga.

Argumentuoja, kad ieškiniu ir pateiktu naudojimosi palėpe planu suformulavo aiškų reikalavimą – nustatyti naudojimosi palėpe tvarką pagal 2023 m. sausio 5 d. UAB „Georamas“ planą be bendraturčių atsakovių sutikimo. Tinkamas ar ne ieškovo pateiktas planas, nesutinka ar sutinka su pateiktu planu bendraturtės – ieškovui nėra žinoma, nes tai būtų galima nustatyti tik iškėlus bylą ir atsakovėms pateikus atsiliepimą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir nepagrįstai ieškinį dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo laikė nepaduotu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieškovo ieškinį konstatavus, kad nebuvo ištaisyti teismo nurodyti ieškinio trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.

Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Be kitų turinio elementų, procesiniame dokumente ypač svarbu tinkamai nurodyti procesinio dokumento dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką (reiškiamą reikalavimą), bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Tinkamas šių esminių procesinio dokumento turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.

Suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga. Pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės, ieškovas realizuoja savo teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynybos. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog yra neaišku, kokiu pagrindu kitiems bendraturčiams lieka bendrai naudotis 76,77 kv. m palėpės, taip pat iš ieškovo formuluojamo reikalavimo be bendraturčių sutikimo nėra aišku, ar jis nori atidalyti savo palėpės dalį iš bendrosios nuosavybės su bendraturčiais, ar prašo nustatyti naudojimosi palėpe tvarką, ar be bendraturčių sutikimo įregistruoti jų susitarimą. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovas siekia nustatyti naudojimosi palėpe tvarką, reikalavime turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokiomis dalimis naudosis kiekvienas bendraturtis. Ieškovas 2023 m. gegužės 15 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino visų trūkumų, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jis ištaisė ieškinio trūkumus, t. y. išdėstė faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimą, paaiškino, kodėl neturi galimybės nurodyti, kokia yra atsakovių pozicija, kokiomis palėpės dalimis jos pageidauja naudotis, t. y. atsakovės neišreiškė pageidavimo bei nepateikė savo pozicijos ir jis negali teismui pateikti šių konkrečių duomenų. Taip pat nurodo, kad pateikė palėpės kadastro duomenis, vidaus plotų eksplikaciją, įkainojimą, planą, nurodė trečiuosius asmenis – namo, kuriame yra palėpė, savininkus. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovo argumentais, kad jis tinkamai pašalino ieškinio trūkumus, nesutinka.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog ieškovas siekia, kad teismas nustatytų naudojimosi palėpe tvarką pagal 2023 m. sausio 5 d. UAB „Georamas“ planą be bendraturčių atsakovių sutikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog teismas įpareigojo ieškovą tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokiomis konkrečiomis palėpės dalimis naudosis kiekvienas bendraturtis, t. y. konkrečiai nurodyti, kokią naudojimosi palėpe tvarką jis prašo nustatyti. Teismas nagrinėja ginčą tada, kai bendraturčiai nesusitaria. Teismas neturi pareigos išsiaiškinti atsakovių nuomonę tam, kad ieškovas spręstų, pažeistos jo teisės ar ne. Šiuo atveju sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, t. y. vertinant, ar tinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas, kurio pagrįstumą turėtų nagrinėti teismas byloje, reikšmingas yra ne atsakovių pageidavimas, o būtent ieškovo siūloma visų bendraturčių naudojimosi palėpe tvarka, kurios pagrįstumą ir visų bendraturčių interesų atitikimą ir turėtų vertinti teismas, nagrinėdamas bylą. Ieškovas tokios tvarkos nepasiūlė ir atitinkamo naudojimosi palėpe tvarkos plano nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi, ieškovas negali siekti nustatyti teisės į bendrą turtą tik jam vienam, priešingai, reikšdamas ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju tvarkos nustatymo, ieškovas turi nurodyti, kaip, jo nuomone, nekilnojamuoju daiktu turėtų naudotis visi bendraturčiai. Kaip pagrįstai nurodyta ginčijamoje nutartyje, teismas bylą nagrinėja pagal ieškovo pareikštą reikalavimą, negali nei išplėsti jo ribų, nei už ieškovą tinkamai suformuluoti reikalavimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, siekiant galutinai išspręsti šalių ginčą, užkirsti kelią tokiems ginčams kilti ateityje, taip pat kiek galima racionaliau ir efektyviau įgyvendinti ir civilinio proceso tikslus (CPK 2, 7 straipsniai), yra būtina palėpės naudojimosi tvarka (planas), kuriame būtų aiškiai nurodyta, kuria palėpės dalimi konkrečiai naudosis kiekvienas iš bendraturčių. Kitaip, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovui siekiant nustatyti tik savo teisę ir paneigiant kitų bendraturčių analogiškas teises, nėra galimybės įgyvendinti teisės aktų reikalavimų dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, o be tokios tvarkos, tikėtina, ateityje tarp bendrasavininkų kils ginčai, bus pradėti nauji teisminiai procesai, ir nustatyta naudojimosi palėpe tvarka realiai nebus įgyvendinama, o tuo pačiu nebus pasiekti ir minėti civilinio proceso tikslai.

Sutiktina su apelianto argumentais, kad šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teisinių santykių specifiką, t. y. bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimų, atsakovėmis nurodęs dvi bendraturtes, nepareiškė joms konkretaus reikalavimo ir iš viso nepateikė jokių duomenų, kad tarp bendraturčių būtų kilęs ginčas dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo, nors, kaip minėta, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, teismas nustato valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką bendru nekilnojamuoju daiktu tik tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas. Taigi, kaip matyti, apeliantas nepašalino visų Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai nutarė laikyti ieškovo ieškinį nepaduotu.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.