- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- I2-4835-983/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02878-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (6)-AD5-11663 „Dėl Jūsų skundų tyrimų” (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti grąžinti pareiškėjo bylą institucijai pakartotiniam tyrimui.
Nurodo, kad 2020 m. gegužės 13 d. nuo 20 iki 22 val. dalyvavo medžioklėje, vykusioje medžiotojų klubo „Kintai“ teritorijoje. Vadovaujantis 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Medžioklės taisyklės) 15.2.5 papunkčiu, medžioklės metu pareiškėjas sumedžiojo tuo metu leistiną medžioti gyvūną - šerną, t. y. gyvūną, kurį leidžiama medžioti ištisus metus. Apie 23.30 val. (praėjus apie pusantros valandos nuo medžioklės pabaigos) atvykę į pareiškėjo asmenines patalpas Departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Šilutės GGAI) pareigūnai pradėjo medžioklės patikrinimą. Pareiškėjo manymu, pareigūnai, pasinaudodami įstatymų suteikta viršenybės teise, atliko įstatymiškai nepagrįstus ir pareiškėjo konstitucines teises suvaržančius veiksmus, todėl 2020 m. gegužės 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su skundu dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų teisinio įvertinimo, tačiau buvo priimtas Departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (6)-AD5-11663, kuriame nurodoma, kad pareigūno, kurio veiksmai buvo apskųsti, veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta ir tyrimas dėl šių veiksmų nutrauktas.
Pareiškėjas nurodo, kad Departamento pareigūnų veiksmais, kuriais 2020 m. gegužės 14 d. apie 2 val. iš jo buvo paimtas automobilis su užvedimo rakteliais, pareiškėjo asmeniniai dokumentai bei daiktai, įskaitant ir šaunamąjį ginklą, buvę automobilyje, nesurašant jokių šių veiksmų patvirtinančių dokumentų (paėmimo akto ar panašiai), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 599 straipsnio 4 punkto, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų nuostatos.
Teigia, kad Departamentas nekompetentingai atliko tyrimą, t. y. pareigūno tarnybinės veiklos patikrinimą, ir dėl to priėmė nepagrįstą Sprendimą, nes patikėjo pareigūno, kurio atžvilgiu atliktinas tyrimas, parodymais, netyrė kitų faktinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad pareigūnas meluoja. Mano, kad tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, nes nesivadovauta teisės aktais, neįvertintos aplinkybės bei skundžiami pareigūno veiksmai, todėl pareigūno tarnybinės veiklos patikrinimas turėtų būti atliktas pakartotinai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateiktu teismui atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad pagal pareiškėjo gautus skundus Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius atliko pareigūno tarnybinės veiklos patikrinimą (faktinių aplinkybių tyrimą). Tiriant ir vertinant pareigūno veiksmus buvo išanalizuota faktinių aplinkybių tyrimo medžiaga, paimti pareigūnų R.S. bei I.Ž. paaiškinimai. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnė, atlikusi išsamų neigiamos informacijos patikrinimą, 2020 m. liepos 16 d. surašė pažymą apie atliktą patikrinimą Nr. BDR-3928 „Dėl Departamento Klaipėdos valdybos Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto R.S. veiksmų pagal skundus SPR-67, SPR-73, SPR-76“, kurioje konstatavo, kad pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, kad buvo padaryti teisės aktų pažeidimai ar Šilutės GGAI pareigūno pareigybių aprašymu pavestų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, nenustatyta, todėl pagrindo atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą bei taikyti tarnybinę atsakomybę nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (6)-AD5-11663 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentą iš naujo atlikti pakartotinį pareigūno tarnybinės veiklos patikrinimą.
Departamente 2020 m. gegužės 21 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Departamento Klaipėdos valdybos Šilutės GGAI vyresniojo specialisto R.S. galimai netinkamai vykdytų pareigų tiriant 2020 m. gegužės 13 d. neteisėtos medžioklės aplinkybes. Pareiškėjas skunde išdėstė savo abejonę dėl minėto pareigūno sąžiningumo tiriant administracinį nusižengimą dėl neteisėtos veikos bei atliekant jam pavestas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Departamentas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (6)-AD5-11663, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjos pateiktą skundą, konstatavo, kad pareigūnai ėmėsi visų teisėtų veiksmų administraciniam nusižengimui nustatyti, rinko visus galimus įrodymus, tinkamai atliko pareigas ir jiems pareigybių aprašymu pavestas funkcijas. Be to, nurodė, kad atlikto neigiamos informacijos patikrinimo metu nenustatyta pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, kad buvo padaryti teisės aktų pažeidimai ar Departamento Klaipėdos valdybos Šilutės GGAI pareigūno R.S. pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą bei taikyti tarnybinę atsakomybę.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, skundu kreipėsi į teismą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas imasi ginti tik pažeistą ar ginčijamą teisę. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo teismui turinio ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas suformulavo reikalavimą dėl individualaus administracinio akto teisėtumo patikrinimo, tačiau pareiškėjo keliamas ginčas, pagal savo pobūdį ir esmę, yra tiesiogiai susijęs su įpareigojimu Departamento vadovui pripažinti pareigūną Klaipėdos valdybos Šilutės GGAI vyresnįjį specialistą R.S. padarius tarnybinį nusižengimą. Taigi, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas iš esmės kelia tarnybinio pobūdžio ginčą, t. y. prašo Departamento įvertinti tarnautojo veiksmų teisėtumą jam tiesiogiai atliekant jo pareigybės instrukcijoje nustatytus veiksmus, nors ir nėra tarnybinių santykių dalyvis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-14-1500/2005 yra išaiškinęs, jog „tarnybinio/drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos [...] šiais teisės pažeidimais nėra pažeidžiami privataus asmens interesai. Tai reiškia, kad pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti“. Vadovaujantis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės neturi teisinio subjektiškumo ginčyti Departamento veiksmų (neveikimo) teisėtumą vertinant tarnautojo R.S. veiksmus (neveikimą). Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Šiuo atveju pareiškėjo keliamas ginčas neturi įtakos pareiškėjo pažeistų ar ginčijamų teisių gynimui, t. y. net ir tuo atveju, jei skundo reikalavimai būtų patenkinti ir Ramūno Strukčinsko atžvilgiu būtų priimti atitinkami institucijos sprendimai, kuriais būtų pripažintas tarnautojo neteisėtas veikimas (neveikimas), pareiškėjo teisės ir pareigos nepasikeistų.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo keliamo ginčo tikrasis tikslas (pareigūno veiksmų, jam atliekant tarnybines pareigas, įvertinimas) negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču, nes, kaip jau minėta, pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo ginčyti Departamento veiksmus vertinant tarnautojo veiksmų teisėtumą, todėl skundžiamo atsakymo teisėtumas bus įvertintas tik Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų kontekste.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Minėtų bendrųjų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų privalo paisyti kiekvienas viešojo administravimo subjektas, priimdamas atitinkamus sprendimus (Nr. eA-1454-757/2018 ir kt.). Bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo tuo aspektu, kad aktas yra nepakankamai motyvuotas, vadovaujamasi inter alia VAĮ straipsnio 1 dalimi, kuria siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-4052-575/2017 ir kt.).
Įvertinus Departamento Sprendimo teisėtumą VAĮ 8 straipsnio reikalavimų aspektu, darytina išvada, kad Departamentas, jo kompetencijos ribose, išsamiai atsakė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, skundo nagrinėjimo procedūrų nepažeidė. Sprendime pakankamai išsamiai ir suprantamai detalizuota Departamento pozicija pareiškėjo suformuluotų reikalavimų atžvilgiu, taip pat iš Sprendimo turinio suprantamos pareiškėjo prašymo nepatenkinimo priežastys, todėl Sprendimo naikinti, kaip neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neturi subjektinės teisės reikalauti, kad Departamentas pakartotinai atliktų tarnybinį patikrinimą tarnaujoto R.S. atžvilgiu bei pripažintų pareigūno veiksmus kaip turinčius tarnybinio nusižengimo požymių, nes pareigūno nubaudimas/nenubaudimas už padarytą tariamą pažeidimą negali būti laikomas kito privataus asmens (nesusijusio tarnybiniais santykiais) įstatymo garantuotos subjektinės teisės pažeidimu, taip pat pareiškėjui neįrodžius Departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (6)-AD5-11663 ydingumo, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visoje apimtyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.