Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei V. S.,

2015 m. gegužės 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei V. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. ir jos atstovas advokatas Darius Pocius skundą prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Neturtinės žalos atlygintinumas sietinas su nevienkartiniu ar momentiniu tokios žalos atsiradimu, o žalą darantys veiksmai ar veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, todėl pareiškėjos teiginiai, jog būtent vyresniosios specialistės V. S. veiksmai, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėjai sąlygojo stresą, pažeminimą, dvasinius ir kitokius išgyvenimus bei nepatogumus, kuriuos ji vertina 1500 Eur suma, nepagrįsti.

Pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nuo 2014 metų kovo mėnesio iki 2015 m. metų vasario mėnesio buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei V. S. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius įdėjo daug darbo nagrinėdamas skundus, stengėsi padėti taikiai spręsti visus ginčus tarp tėvų, tačiau tėvai nebuvo nusiteikę taikiai tarpusavyje bendrauti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atliktas darbas ir nuomonė dėl situacijos šeimoje neatitiko pareiškėjos lūkesčių, todėl ji darė spaudimą Vaiko teisių apsaugos skyriui skųsdama Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau jos skundai buvo pripažinti nepagrįstais.

Nurodo, jog pagal ATPK 259¹ teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turi teisę savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnai ar jų įgalioti valstybės tarnautojai. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo kompetencijos ribose surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą nuobaudos neskyrė, protokolą su rašytine bylos medžiaga perdavė Klaipėdos apylinkės teismui, o ar pareikšti įtarimai pareiškėjai yra pagrįsti, sprendžia teismas. Nurodo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali būti priteisiamos kaip pareiškėjo galimai patirta turtinė žala, bet vertintinos ir priteistinos proporcingai tenkintiniems pareiškėjo skundo reikalavimams pagal ABTĮ 44 straipsnį. Todėl mano, kad reikalavimas dėl turtinės žalos 735 Eur advokato paslaugoms apmokėti yra nepagrįstas.

Pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutraukė ne tik pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-125-718/2015, bet ir M. J. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-5132-2014/2014.

Nurodo, kad telefonu su pareiškėja ir M. J. buvo suderintas laikas ir išsiųsti kvietimai į Vaiko teisių apsaugos skyriuje turėjusį vykti pasitarimą. Pasitarimo metu buvo nuspręsta abiems vaikų P. ir A. tėvams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Po pokalbio skyriuje surašius protokolus abiems tėvams, jie buvo įteikti abiems susipažinti, pateikti savo pastabas ir pasirašyti. Abu tėvai pareiškė norą gauti nebaigtų rašyti protokolų kopijas ir atidžiai susipažinti su jų turiniu namuose. Protokolų kopijas buvo leista išsinešti, paprašius per nustatytą laiką atvykti į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pasirašyti ant originalų bei pateikti savo paaiškinimus. Teigia, jog todėl kopijos nebuvo registruotos ir pasirašytos specialistų, o pareiškėja negalėjo nesuprasti, kad jai įteikta nebaigto rašyti protokolo kopija, duota susipažinti bei pateikti gerai apgalvotą paaiškinimą. M. J. laiku susipažino su protokolu ir pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui savo paaiškinimą bei pasirašė ant originalo, o pareiškėja netgi paraginta neatvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nepateikė paaiškinimo bei nepasirašė ant protokolo originalo, todėl vyriausioji specialistė V. S. 2014 m. gruodžio 4 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. VT11-1128 skyriaus vedėjai. Teigia, jog tuo būdu protokolus surašiusio specialisto veiksmai buvo teisėti, o pareiškėja buvo tinkamai informuota apie jai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus (minėta, toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) veiksmų patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn teisėtumo vertinimas bei su tuo susijusi pareiškėjos teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiškia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibūdinimas, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, kad valstybės ir savivaldybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl veiksmų neteisėtumo

Pareiškėja valdžios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus – neteisėtus veiksmus kildina iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės V. S. 2014 m. gruodžio 12 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (minėta, toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje, argumentuodama tuo, kad nebuvo jokių įrodymų, kurie būtų galėję patvirtinti pareiškėjos kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, t. y. kad pareiškėja 2014 m. lapkričio 25 d. darydama garso įrašą, būtų pakenkusi vaikams ar būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią. Be to, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo laikomasi procedūrinių reikalavimų šio protokolo surašymui, kas taip pat patvirtina valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

Teismui būtina analizuoti, ar Vaiko teisių apsaugos skyrius, rinkdamas įrodymus, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, laikėsi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio modelio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnį, yra nurodęs, kad pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Taigi protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93; Administracinių teismų praktika 1, psl. 328-329).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pabrėžtina, jog asmens kaltumą už ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pagal surinktus įrodymus nustato tik teismas, o pagal ATPK 259¹ straipsnį, teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už administracinio teisės pažeidimus, numatytus ATPK 181, 181¹, 181², 181³, 181⁴ straipsniuose, turi teisę savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnai ar jų tam įgalioti valstybės tarnautojai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. AD1- 284, 7.11 punkte taip pat nustatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ir atlikdamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Pagal ATPK 224 straipsnio 1 dalies nuostatas, ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja apylinkės teismai, todėl pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo byla buvo perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui. ATPK 280 straipsnis numato, kad apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, privalo išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinti ir išsireikalauti papildomą medžiagą, taip pat, ar tenkintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų prašymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisminę praktiką yra pažymėjęs, jog jei teismas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, tuomet arba teismas pasirengimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje grąžina protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams, arba teismas nagrinėja bylą iš esmės ir bylą nutraukia, bylos nutraukimo pagrindu nurodydamas tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 257-258 psl.).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-125-718/2015 administracinio teisės pažeidimo protokole esminių trūkumų ar kitų pažeidimų nenustatė ir bylą nagrinėjo iš esmės.

Kadangi keliamas klausimas dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybos pareigūnų veiksmų, pasireiškusių manymu, kad yra pakankamai duomenų administracinės teisenos pradėjimui, būtina vertinti pirminius faktinius duomenis tuo aspektu, ar buvo teisinės prielaidos šios teisenos pradėjimui.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų taip pat seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja 2014 m. lapkričio 27 d. skundu „Dėl neatsakingo vaikų, A. ir P. J. tėvo, M. J., elgesio su vaikais“ kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių nurodydama, jog 2014 m. lapkričio 25 d. vaikų tėvas M. J. savo bendravimo su vaikais, A. J. ir P. J., laiku juos nusivežė į šalia prekybos centro „Akropolis“ esantį 9D kino teatrą, kuriame vaikų tėvas M. J. leido vieniems vaikams žiūrėti filmą, dėl to vaikai labai išsigando, pradėjo verkti, patyrė gilų emocinį sukrėtimą (b. l. 50-51). Pareiškėja nurodo paprašiusi, kad vaikai jai viską nuosekliai papasakotų ir šį vaikų pokalbį įrašė. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. (pareiškėjos motina) patvirtino, kad pareiškėja elgiasi vaikų interesų labui, stengiasi visais įmanomais būdais apsaugoti savo vaikus.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškėją ir M. J. 2014 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (24.32.)-VT4-2292 informavo apie 2014 m. gruodžio 3 d. 11.00 val. Vaiko teisių apsaugos skyriuje turėsiantį vykti posėdį dėl 2014 m. lapkričio 27 d. pareiškimo Nr. VT5-1284-(24.32.) tyrimo (b. l. 26). 2014 m. gruodžio 12 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusiame posėdyje iš esmės buvo svarstomas klausimas dėl paminėto pareiškėjos skundo, kuriuo pareiškėja skundė M. J. netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu, t. y. kad M. J. vaikus buvo nusivedęs į 9D filmą, dėl kurio vaikai patyrę emocinį stresą (b. l. 106-107). Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. pasitarimo protokole Nr. ADM-687 „Dėl V. S. ir M. J. šeimos“ nurodyta, kad pareiškėja padarė garso įrašą, kuriame vaikai papasakojo kas įvyko, taip pat padarė įrašą ir su kino teatro darbuotoja. Vyriausiosios specialistės V. S. nuomone, tėvas M. J. vaikų vienų į filmą neturėjo leisti, o motina (pareiškėja) vaikų dar kartą galėjo neapklausinėti ir jų pasakojimų neįrašinėti, kadangi tai buvo daroma ne vaikų interesams. Minėtame protokole užfiksuoti pareiškėjos paaiškinimai, kurių metu ji nurodė, kad po filmo sūnus verkė, nes jam visur rodėsi zombiai, be to, vaikai bijojo naktį miegoti be šviesos ir kt. Pareiškėja teigė, kad įrašinėdama vaikų pasakojimus, streso jiems nesukėlė, kadangi vaikai patys jai papasakojo apie įvykį kine, todėl paprašė vaikų palaukti ir nepasakoti, nes nori padaryti įrašą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, įvertinę pareiškėjos ir M. J. paaiškinimus, padarė išvadą, kad tėvas, žinodamas, jog vaikai yra jautrūs, galėjo eiti filmo žiūrėti kartu, taip pat galėjo pakalbėti su vaikais apie tai kas yra tikra, o kas tik filmas. O motinai (pareiškėjai) nereikėjo klausinėti tai ką vaikai patyrė filme, kadangi vaikai turėjo dar kartą išgyventi neigiamas emocijas juos apklausinėjant ir pabrėžta, jog vaikus reikėjo nuraminti. Įvertinę tai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nutarė už vaikų teisių pažeidimą tėvams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė V. S. 2014 m. gruodžio 12 d. pareiškėjai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-13936 už tai, kad pareiškėja, prašydama vaikus pasakoti daromam įrašui apie matytą filmą, kuris vaikams sukėlė neigiamas emocijas ir tokiu būdu priversdama vaikus išgyventi dar kartą patirtą emocinį šoką, veikė priešingai vaikų interesams, tuo būdu pažeidė ATPK 181 straipsnio 1 dalį (b. l. 16-17).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja nesutikdama su protokolu, rinko įrodymus, kurie pagrįstų, kad ji nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Vienas iš šių įrodymų – gydytojos-psichoterapeutės G. S. 2015m. sausio 12 d. raštas (atsakymas), kuris iš esmės pagrindė pareiškėjos nekaltumą. Minėto rašto (atsakymo) turinys patvirtina, kad iš pokalbio įrašo girdisi, jog vaikams apsilankymas kine yra sukėlęs stiprius jausmus (vaikai pasakoja pertraukdami vienas kitą, emocingai, verksmingai), todėl visiškai natūralu, jog mama turėjo teisę pasiklausti vaikų, ką jie matė ir ką patyrė. Garso įraše nėra nei vieno klausimo, kuris atspindėtų, jog vaikai buvo verčiami pasakoti. Pažymėta, kad mažai tikėtina, kad mama, paskatindama vaikus išsišnekėti ir pasidalinti emocijomis, padarė žalą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vertindamas surinktų įrodymų visetą, tame tarpe 2014 m. gruodžio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-13936 bei gydytojos-psichoterapeutės G. S. 2015m. sausio 12 d. raštą (atsakymą) ir kt., 2015 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-125-718/2015 konstatavo, kad duomenų, kurie pagrįstų, kad V. S. netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų vaikus, byloje nėra (b. l. 71-73). Nurodė, kad duomenų, patvirtinančių V. S. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nebuvo surinkta, todėl nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą V. S. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Analizuojant minėtas aplinkybes pabrėžtina, jog tik surinkęs visus įrodymus teismas nutarė, kad pareiškėja nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog 2014 m. gruodžio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-13936 teisme buvo tik vienas iš įrodymų, kurį Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai surašė, darydami išvadą, kad yra padarytas administracinio teisės pažeidimas, numatytas ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, nurodytų faktinių duomenų analizė, t. y. tai, kad pareiškėja visų pirma nesiekė vaikus nuraminti, o jų pasakojimus ir išgyvenimus po filme patirto streso skubėjo įrašyti; kino teatro darbuotojo pokalbio įrašymas bei tai, kad mažamečių vaikų tėvai nuolat konfliktuoja ir nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams leido padaryti išvadą, kad pareiškėja, nepaisydama vaikų emocinės būklės, pirmiausia veikė ne vaikų interesų naudai (tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams), tačiau siekė surinkti daugiau įrodymų apie netinkamą M. J. elgesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog gydytoja-psichoterapeutė G. S. 2015m. sausio 12 d. rašte (atsakyme) nurodė, jog mažai tikėtina, kad mama, paskatindama vaikus išsišnekėti ir pasidalinti emocijomis, padarė žalą, t. y. gydytoja neeliminavo galimybės, kad mama, paskatindama vaikus išsišnekėti ir pasidalinti emocijomis, padarė jiems žalą, o iš esmės nurodė, kad padarytos žalos tikimybė maža. Remiantis tuo sprendžiama, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, vadovaudamiesi vidiniu įsitikinimu bei esamais įrodymais bei pareiškėjos ir M. J. paaiškinimais, pagrįstai galėjo padaryti išvadą, jog pareiškėja padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ( tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams).

Minėta, jog pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad ne kiekvienu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, kai vėliau byla nutraukiama nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, laikytinas neteisėtais pareigūnų veiksmais, turėtų būti vertinamos visos tokiam faktui konstatuoti reikšmingo aplinkybės – tai ir pagrįstų įtarimų, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, buvimas, tikslų, kurių siekė pareigūnai, teisėtumas, taip pat ir tokių veiksmų galimi subjektyvūs motyvai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog buvo faktinių ir teisinių prielaidų, dėl kurių pareiškėja galėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjos argumentas, kad nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (neteisėtų veiksmų bei kaltės) buvo neteisėtai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, laikytinas nepagrįstu. Kaip ir minėta, pagal ATPK 259¹ straipsnį bei Nuostatų 7.11 punktą, rinkti įrodymus bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turi teisę Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris surinktą medžiagą perduoda teismui, kuris ir nusprendžia ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju Vaiko teisių apsaugos skyrius pareigą esant pakankamoms faktinėms ir teisinėms prielaidoms surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą vykdė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėja taip pat teigia, jog surašant 2014 m. gruodžio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-13936 buvo pažeistos jos procesinės teisės, t. y. pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie tai, kad 2014 m. gruodžio 12 d. jos atžvilgiu bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, teisės aktų nustatyta tvarka jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir kt.

Kaip ir minėta, protokolas yra vienas iš įrodymų, kuriuos įvertina teismas. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-125-718/2015 nekonstatavo 2014 m. gruodžio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo esminių trūkumų, dėl kurių teismas nebūtų galėjęs išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos ir pasirengimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje grąžinęs protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams šalinti, arba teismas būtų bylą nutraukęs nurodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai. Be to, kaip ir minėta, nusprendžiant surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėja dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. pasitarimo posėdyje, kuriame davė paaiškinimus. Pažymėtina ta faktinė aplinkybė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. pasitarimo protokole Nr. ADM-687 nurodyta, jog M. J. ir pareiškėjai buvo įteiktos administracinių teisės pažeidimo protokolų kopijos ir jie įpareigoti ateiti iki savaitės pabaigos pasirašyti originalus. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad M. J. laiku susipažino su administracinio teisės pažeidimo protokolu bei pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui savo paaiškinimus (b. l. 54-55), tačiau pareiškėja to nepadarė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės V. S. 2014 m. gruodžio 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. VT11-1128 patvirtina, jog susisiekus su pareiškėja dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo pateikimo, ji iš esmės nebendradarbiavo su Vaikų teisių apsaugos skyriumi, nepateikė pastabų ir administracinio teisės pažeidimo protokolo nepasirašė (b. l. 62).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes sprendžiama, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius siekė objektyviai surinkti visus įrodymus bei gauti tiek pareiškėjos, tiek M. J. paaiškinimus dėl surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų. Todėl pareiškėjos argumentas, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeistos jos teisės, laikytinas nepagrįstu.

Kaip buvo minėta anksčiau, viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valdžios institucijos veiksmai. Byloje nenustatyti pareiškėjos skunde nurodyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus neteisėti veiksmai. Pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – savivaldybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, savivaldybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei palūkanas. Nenustačius veiksmų neteisėtumo fakto, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nepasisako dėl pareiškėjos argumentų bei neaptarinėja pateiktų duomenų, kuriais grindžiamas turtinės ir neturtinės žalos dydis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja 2015 m. gegužės 7 d. ir 2015 m. gegužės 11 d. prašymais prašo iš atsakovo priteisti 677,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už 2015 m. kovo 20 d. skundo parengimą (577,50 Eur), teisinę konsultaciją (30 Eur) ir pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą teismo posėdyje (70 Eur) (b. l. 113-114, 127).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą inter alia sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas bei atstovavimo išlaidas.

Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos respublikos dministracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.