Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jos atstovei advokatei V. G. L.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

išnagrinėjo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014-12-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-13936 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d., t.y. tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams, protokole nurodant, kad 2014-11-25 M. J. nusivedė vaikus A. ir P. J., gimusius (duomenys neskelbtini), į šalia prekybos centro „Akropolis“ esantį 9D kino teatrą, leido vaikams filmą žiūrėti vieniems, dėl to vaikai labai išsigando, pradėjo verkti, patyrė gilų emocinį sukrėtimą, o vėliau buvo apkaltinti, kad yra bailiai ir meluoja, jog buvo baisu. Vaikai grįžę namo pasakojo, kad buvo labai baisu ir jie nenori, kad tėtis juos dar kartą taip gąsdintų. V. S. paprašė vaikų viską nuosekliai papasakoti ir įrašė į DVD diską. Tokiu būdu V. S. tėvų valdžią naudojo priešingai vaikų interesams, prašydama vaikus pasakoti daromam įrašui apie matytą filmą, kuris vaikams sukėlė neigiamas emocijas ir tokiu būdu priversdama vaikus išgyventi dar kartą patirtą emocinį šoką.

Teismo posėdžio metu V. S. kaltės nepripažino, parodė, kad 2014-11-25 M. J. nusivedė vaikus A. ir P. J., gimusius (duomenys neskelbtini), į šalia prekybos centro „Akropolis“ esantį 9D kino teatrą. Vaikai grįžę pasakojo, kad labai išsigando, sakė, kad filmas buvo apie kaukoles, jie verkė, jiems buvo baisu, todėl ji paprašė vaikų viską nuosekliai papasakoti ir įrašė į telefoną jų pasakojimą. Vaikai patys kalbėjo, ji jų nevertė. Ji nutarė vaikų pasakojimą įrašyti, nes su M. J. yra nagrinėjama civilinė byla dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Ginčai su M. J. prasidėjo, kai ji ištekėjo. Administracinio teisės pažeidimo protokolo kopiją gavo, tačiau nesuprato ką su juo daryti, nes yra ne teisininkė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S. jai skambino, tačiau kadangi ji dirba banke, negalėjo kalbėti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė V. G. L. paaiškino, kad V. S. norėjo pasiaiškinti, kas gi vaikams nutiko ir įrašė jų pasakojimą, vaikų nevertė pasakoti, tai patvirtino ir psichoterapeutės G. S. atsakymas į prašymą. Psichoterapeutė G. S. nurodė, kad nebuvo nei vieno klausimo, kuris rodytų, kad vaikai buvo verčiami pasakoti. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą V. S. atžvilgiu nutraukti, nes nesurinkta įrodymų, kad V. S. būtų tėvų valdžią naudojusi priešingai vaikų interesams.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S. parodė, kad tėvai dėl bendravimo su vaikais konfliktuoja. Prašydama vaikus pasakoti daromam įrašui apie matytą filmą, kuris vaikams sukėlė neigiamas emocijas ir tokiu būdu priversdama vaikus išgyventi dar kartą patirtą emocinį šoką, V. S. panaudojo motinos valdžią priešingai vaikų interesams. V. S. nesutiko pasirašyti protokole, todėl jai buvo atšviestas protokolas ir sutarta, kad jis susipažins ir ateis pasirašyti, tačiau neatvyko, nors buvo kviečiama ir du kartus buvo skambinta jai.

ATPK 181 str. numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, tėvams užtraukia įspėjimą. Pažymėtina, jog šia teisės norma yra siekiama, kad tėvai savo valdžią naudotų tinkamai, t. y. vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. CK 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009).

LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės V. S. surašytame 2014-12-12 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. ATP-13936 nurodyta, kad 2014-11-25 M. J. nusivedus mažamečius vaikus į 9D kino seansą ir vaikams grįžus namo V. S. paprašė vaikų papasakoti apie jų matytą filmą, kas sukėlė vaikams neigiamas emocijas, sukėlė stresą (b.l. 2-5). Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus V. S. parodė, kad mažamečių vaikų tėvai konfliktuoja, nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. parodė, kad namo grįžę vaikai atrodė išsigandę, todėl siekdama išsiaiškinti kas atsitiko, pradėjo juos klausinėti, be to vaikai patys panoro papasakoti jai apie įvykį kine. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto negalima išvada, jog V. S. panaudojo savo valdžią priešingai mažamečių vaikų interesams, nesirūpina vaikais, jų elgesiu, auklėjimu, doroviniu ugdymu. Kaip minėta aukščiau, tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Todėl yra visiškai logiškas administracinėn atsakomybėn traukiamos V. S. elgesys, kuomet pamačiusi grįžusius sukrėstus vaikus panoro išsiaiškinti, kas jos vaikams atsitiko. Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad vaikai žiūrėjo filmą, kuris galimai juos sukrėtė, padarė didelį įspūdį, todėl taip pat panoro įspūdžiais pasidalinti su motina. Akivaizdu yra tai, kad motina, sužinojusi, kad jos mažamečiai vaikai lankosi kino teatre, kas yra jiems visiškai nauja ir nesuprantama, veikė ne savanaudiškai, ne siekdama pakenkti vaikams ir priešingai vaiko interesams, o tik norėjo pasiaiškinti, kas gi jos mažamečiams vaikams nutiko, ir įrašė jų pasakojimą. Išklausius teisme garso įrašą, kurį įrašė V. S., girdėti, kad vaikai patys pasakojo savo įspūdžius apie filmą, nors V. S. ir uždavė kelis klausimus vaikams, bet vaikai nebuvo verčiami pasakoti, vaikai pasakojo savo valia, norėdami pasipasakoti, net pertraukė mamą, kai ji pasiūlė baigti pokalbį ta tema. Įvertinus tai, V. S. veiksmai, prižiūrint nepilnamečius vaikus, negali būti pripažinti neteisėtais, padarant jiems žalą.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos rašytine medžiaga bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės V. S., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotais parodymais nustatyta, jog duomenų, kurie pagrįstų, kad V. S. netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų vaikus, byloje nėra. Taigi nagrinėjamu atveju, duomenų, patvirtinančių V. S. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nebuvo surinkta. Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta pažeidimo sudėties požymių visuma. Nenustačius V. S. veikoje nei tyčinės, nei neatsargios kaltės formos, nėra pagrindo jai inkriminuoti ATPK 181 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl taikytinas ATPK 250 str. 1 d. 1 p. ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą V. S. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

CD diską su garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.