Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-740-462/2011

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendžio, kuriuo A. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. už tai, kad tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, būtent:

jis dirbdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėju, t. y. būdamas valstybės tarnautoju, 2009-11-27, būdamas savo tarnybiniame kabinete, Plytų g. 61, Palangoje, iš A. B. tiesiogiai priėmė 200 nominalo (200 Lt vertės) kuponus, kuriais už paslaugas galima atsiskaityti viešbučių komplekse „(duomenys neskelbtini)“ esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, už tai, kad esant neužpildytiems statybos darbų žurnalams (15 vnt.) – grafose „Statybinių ir griovimo atliekų išvežimas iš statybvietės“ dėl statybinių atliekų sutvarkymo statant viešbučių kompleksą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ , Palangoje, nefiksuotų šių pažeidimų ir nepaisydamas šių trūkumų pasirašytų statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-931-(14.7)-P, tai jis ir padarė 2009-12-17.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Č. pagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Prokuratūros skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad iš A. B. gavo 200 nominalo (200 Lt vertės) kuponus už tai, kad pasirašydamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą netikrintų statybos darbų žurnalų dėl statybinių atliekų sutvarkymo statant viešbučių kompleksą „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau tokie prokuroro argumentai yra nepagrįsti. A. Č. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. kaltu neprisipažino (b. l. 60-62, t. 1). Tik 2010-07-19 įtariamojo papildomos apklausos metu A. Č. prisipažino kaltu kai jam buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., bet ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jis realiai neprisipažino, kadangi prisipažindamas jis iš esmės tik lakoniškai nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog kuponus gavo kaip artimas draugas. Įtarime galimai yra netikslumas, nes tikrinti statybos darbų žurnalų jis neprivalo (b. l. 67, t. 1).

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2010-06-18 nutarimu tenkino įtariamojo A. Č. advokato A. Jucio prašymą ir perkvalifikavo įtariamojo A. Č. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. Prokuroras šiame nutarime nurodė, kad nustatyta, jog įvykusio pokalbio metu tarp A. Č. bei A. B., A. Č. nei reikalavo, nei provokavo A. B. duoti kyšį – 200 kuponų, taip pat A. B. pokalbio metu neišreiškė jokių pageidavimų ar reikalavimų perduodama minėtus 200 kuponų. Iš pokalbio negalima nustatyti, kad A. B. perduoti kuponai būtų susiję su A. Č. tarnybine veikla ar jo padėtimi (b. l. 71, t. 1). Pabrėžtina, kad šis prokuroro priimtas nutarimas ir jame išdėstyti motyvai yra itin svarbūs nagrinėjant prokuratūros pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Taigi vienas svarbiausių įrodymų, kuriais byloje grindžiamas kaltinimas A. Č. yra Operatyvinių veiksmų atlikimo 2010-03-08 protokolas Nr. S6-08-9, kuriame užfiksuotas įvykęs pokalbis tarp išteisintojo ir A. B. (b. l. 10-16, t. 1).

Prokuratūros skunde teigiama, kad A. Č. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad gavo iš A. B. 200 nominalo (200 Lt vertės) kuponus, tačiau tai suprato kaip dovaną, nes jį su A. B. siejo artimi santykiai. Statybos darbų žurnalo netikrino, nes žinojo, kad statybinės atliekos yra išvežtos. 200 Lt kuponų vertės ir kainos nesuprato. Prokuroras mano, kad tokie A. Č. parodymai, kuriais rėmėsi teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, prieštarauja liudytojų parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėm.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu įrodymu vertinimu ir daro priešinga išvada, kad byloje esantis Operatyvinių veiksmų atlikimo 2010-03-08 protokolas Nr. S6-08-9, t. y. jame užfiksuotas pokalbis, neįrodo A. Č. kaltės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad A. Č. aiškiai nesuprato jam primygtiniai siūlomų kuponų materialinės vertės bei paskirties. Tai matyti analizuojant jo užfiksuotus žodžius: „...nesuprantu aš tų...nu, tai vis tiek bus, e. Nieka ans čia nereikšk...tu tuos pasidiek, manys, ka tikra kas nors čia yr...“ (b. l. 12, t. 1). Be to, šie išteisintojo išsakyti žodžiai parodo, kad jis net iš savo artimos pažįstamos nenori priimti jokių dovanų, nes kiti asmenys tai gali neteisingai suprasti.

Iš pokalbio turinio taip pat yra visiškai akivaizdu, kad A. Č. ir A. B. sieja tikrai draugiški (bičiuliški) santykiai, kadangi pokalbio metu nevengiama aptarti ne tik jų abiejų darbo specifikos, jo metu iškylančių problemų, bet šio pokalbio metu netrūksta ir intymesnių pajuokavimų („senatvė, supranti...akys neatsimek, žinok gatava...o kas mon veš toki princes?...ir t.t.“) (b. l. 11, t. 1). Tai rodo, kad santykiai tarp šių asmenų iš tiesų pakankamai glaudūs. Todėl visiškai logiška, kad A. B. norėjo perduoti 200 nominalo (200 Lt vertės) kuponus kaip dovaną. Be to, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad kuponai yra skirti tiesiog „(duomenys neskelbtini)“ rinkodarai vystyti ir A. B. pasinaudodama proga padovanojo juos A. Č.

Be to, pokalbio turinys nevienareikšmiškai patvirtina, kad minimus kuponus jam primygtinai siūlo ir įkalbinėja juos pasilikti būtent A. B. paaiškindama, kad „...tai ka čia ne piniga tier...čia paveikslele yr...“ (b. l. 12, t. 1). Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad išteisintajam dovanojami kuponai būtų kaip nors konkrečiai siejami su A. Č. tarnybine veikla ir jo kaip valstybės tarnautojo statusu, taip pat negalima konstatuoti, jog A. B. mainais už juos būtų prašiusi A. Č. neteisėto veikimo (neveikimo).

Todėl prokuroro išdėstyti teiginiai, kad išteisintasis priėmė kuponus dėl to, kad pasirašydamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą netikrintų statybos darbų žurnalų dėl statybinių atliekų sutvarkymo statant viešbučių kompleksą „(duomenys neskelbtini)“, yra tik prielaida, tačiau ne pagrįsta išvada.

Kaip nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus. Tačiau iš užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad jo metu A. Č. nepatenkina ir nežada ateityje patenkinti jokių A. B. prašymų. Be to, ir pati A. B. neprašo A. Č. atlikti kokius nors veiksmus ar susilaikyti nuo jų, o juo labiau pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą netikrinant statybos darbų žurnalų dėl statybinių atliekų sutvarkymo statant viešbučių kompleksą „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į tai, prokuroras skunde nepagrįstai nurodo, kad iš šio pokalbio galima konstatuoti ir daryti išvadą, kad ir A. B. ir A. Č. suprato už ką V. B. perdavė, o A. Č. priėmė 200 nominalo kuponus.

Tas faktas, kad 2009-11-30 užfiksuoto pokalbio metu tarp A. Č. ir liudytojo V. K., išteisintasis pats savo iniciatyva tuometiniam savo pavaldiniui V. K. parodo byloje minimus kuponus ir teigia, kad juos galima „prabaliavoti“, tik patvirtina išvadą, jog A. Č. sąžiningai tikėjo gavęs kuponus kaip dovaną, o ne atlygį už kažką neteisėto (b. l. 18, t. 1). Jeigu minėtus kuponus A. Č. būtų priėmęs kaip kyšį dėl savo užimamų pareigų, apeliacinės instancijos teismo nuomonę, jis tikrai nebūtų demonstravęs jų savo pavaldiniui V. K., nes tai prieštarauja elementariems logikos dėsniams.

Šioje vietoje taip pat svarbu paminėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-11-16 rašte Dėl „Kuršių šilingų“ kilmės, paskirties bei vertės nurodoma, kad visų „Kuršių šilingų“ vertė nėra padengta jų nominalą atitinkančiais pinigais, o jų vertė labiau sietina ne su jų turėjimu, bet su realiu jų panaudojimu įsigyjant paslaugas. Todėl „Kuršių šilingai“ traktuotini kaip nuolaidų ir dovanų kuponai, skirti „(duomenys neskelbtini)“ paslaugoms ir nuolaidoms gauti (b. l. 186, t. 1).

Be to, kaip minėta, pats prokuroras 2010-06-18 nutarime konstatavo, kad nustatyta, jog įvykusio pokalbio metu tarp A. Č. bei A. B., A. Č. nei reikalavo, nei provokavo A. B. duoti kyšį – 200 kuponų, taip pat A. B. pokalbio metu neišreiškė jokių pageidavimų ar reikalavimų perduodama minėtus 200 kuponų. Iš pokalbio negalima nustatyti, kad A. B. perduoti kuponai būtų susiję su A. Č. tarnybine veikla ar jo padėtimi (b. l. 71, t. 1). Taigi prokuroras ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo įsitikinęs, kad A. Č. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., sudėties požymių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2010-08-20 baudžiamuoju įsakymu A. Č. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir paskyrė jam 12 MGL (1 500 Lt) dydžio baudą. A. Č. pateikus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ir bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, prokuroras paprašė perduoti baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti (b. l. 165-166, t. 2), ir nors baudžiamoji byla buvo perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau prokuratūra jokių papildomų A. Č. kaltės įrodymų nesurinko (b. l. 188, t. 1).

Kaip minėta, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras ikiteisminio tyrimo metu 2010-06-18 nutarimu tenkino įtariamojo A. Č. advokato A. Jucio prašymą ir perkvalifikavo įtariamojo A. Č. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. į 228 str. 1 d. Tačiau po A. Č. pateikto prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme ir bylą perdavus Klaipėdos apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, A. Č. vėl buvo inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras nesilaikė nuoseklios kaltinimo pozicijos.

Dėl pareikšto kaltinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas.

Kaltinamajame akte nurodoma: nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 3-4 punktai).

Nors kaltinime ir nurodyta, kad A. Č. nusikalstamą veiką padarė būdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėju, t. y. būdamas valstybės tarnautoju, tačiau kaltinime nenurodoma (nekonkretizuojama) kokius norminius teisės aktus jis pažeidė (Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros nuostatus ar šios agentūros vedėjo pareigybinius nuostatus, ar kt.). Tai yra kaltinime nenurodyta kokie buvo A. Č. įgaliojimai ir kokius jam suteiktus administracinius įgaliojimus jis pažeidė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prokuroras kaltinimo taip pat nekonkretizavo, tik deklaratyviai teigė, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką – kyšio ėmimą už neteisėtą veikimą (b. l. 41-44, t. 2).

Be to, kaltinime nurodoma, kad A. Č. priėmė kyšį už tai, kad esant neužpildytiems statybos darbų žurnalams (15 vnt.) – grafose „Statybinių ir griovimo atliekų išvežimas iš statybvietės“ dėl statybinių atliekų sutvarkymo statant viešbučių kompleksą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, nefiksuotų šių pažeidimų ir nepaisant šių trūkumų pasirašytų statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-931-(14.7)-P, ką jis ir padarė 2009-12-17.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad iki susitikimo su A. B. (2009-11-27) A. Č. būtų turėjęs kokių nors pretenzijų ar būtų buvęs susirūpinęs dėl statybinių atliekų sutvarkymo statant viešbučių kompleksą „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra byloje nėra nei rašytinių, nei kitokio pobūdžio duomenų, kad viešbučių komplekso „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, ar kitiems statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-931-(14.7)-P komisijos nariams (komisijos pirmininkui) išteisintasis būtų reiškęs kokį nors susirūpinimą dėl statybinių atliekų sutvarkymo.

Priešingai pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas A. T. paaiškino, kad jis 2009 buvo komisijos, kuri pripažino tinkamu naudoti komercinės paskirties kompleksą „(duomenys neskelbtini)“, primininku. Komisijoje A. Č. buvo atsakingas už aplinkos sritį, t. y. už šiukšlių tinkamą likvidavimą. A. Č. sprendė ar šiukšlės yra teisingai likviduotos. Prieš pasirašant aktą A. Č. jam kaip komisijos primininkui jokių pretenzijų neišreiškė ir pasakė, kad aktą pasirašys (b. l. 36-37, t. 2). Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad A. Č. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., sudėties požymių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apylinkės teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. išteisintas pagrįstai, kadangi teisėjai įrodymus turi vertinti ir nuteisti asmenį tik tada, kai ištyręs juos visiškai įsitikina kaltinamojo kaltumu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2011).

Nagrinėjamu atveju A. Č. kaltė nėra įrodyta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. Byloje esantys duomenys besąlygiškai neįrodo A. Č. kaltumo.

Dėl išvardintų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. yra išteisintas pagrįstai.

Palangos miesto apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.