Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate” patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „V. Paulius & Associates Real Estate” (toliau – ir pareiškėja) skundu bei patikslintu skundu prašo:

1. Panaikinti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, administracija):

1.1. 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6584 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atmestas pareiškėjos 2020 m. spalio 22 d. prašymas organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą;

1.2. 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6585 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atmestas pareiškėjos 2020 m. spalio 22 d. prašymas organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą;

1.3. 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6632 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atmestas pareiškėjos 2020 m. spalio 22 d. prašymas organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą;

1.4. 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6633 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, (toliau – ir Ginčijami sprendimai) kuriuo atmestas pareiškėjos 2020 m. spalio 22 d. prašymas organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą;

2. Įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją patenkinti 2020 m. spalio 22 d. pareiškėjos pateiktus keturis prašymus dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir pakeisti nurodytų žemės sklypų paskirtį bei nustatyti naudojimo būdus pagal žemės sklypams galiojančius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus.

3. Priteisti iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 22,50 EUR žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 15.0380 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., (ii) 0.9884 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (iii) 1.2800 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (iv) 2.2600 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir (v) 4.3500 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu visų žemės sklypų paskirtis - žemės ūkio. Teritorija, kurioje yra išsidėstę žemės sklypai, yra suplanuota Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu (toliau – ir Bendrasis planas), kuris patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T11-97, ir kuris numato, kad žemės sklypai patenka į teritoriją, kurioje yra galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai bei nedidelėje dalyje - Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus Detaliuoju planu (reg. Nr. T00077072; toliau - ir Detalusis planas), kuris patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288.

Teigia, kad tiek Bendrasis planas, tiek Detalusis planas numato, kad teritorijoje, kurioje yra išsidėstę žemės sklypai, yra galima numatyti kitos paskirties žemės paskirtį. Bendrasis planas numato, jog teritorijoje, kurioje yra išsidėstę žemės sklypai, yra galimas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų žemės naudojimo būdas bei visi kiti kitos paskirties naudojimo būdai, o Detalusis planas numato, kad nedidelėje žemės sklypų teritorijos dalyje, kuri patenka į Detaliuoju planu suplanuotos kelio juostos ribas, yra galimas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdas.

Nurodo, kad pareiškėja, ketindama pakeisti pagrindinę žemės sklypų naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą bei nustatyti pageidaujamą naudojimo būdą 2020 m. liepos 1 d. pateikė atsakovei prašymus, kuriais prašė pakeisti žemės sklypų pagrindinę paskirtį į kitą bei žemės sklypų dalyse, kurios patenka į Detaliojo plano galiojimo ribas, nustatyti naudojimo būdą - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, o žemės sklypų dalyse, kurios nepatenka į Detaliojo plano galiojimo ribas, t. y. yra suplanuotos tik Bendruoju planu, nustatyti naudojimo būdą - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Pareiškėjos nuomone, teikdama prašymus, ji visapusiškai atsižvelgė į taikytinus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei prašymus išdėstė taip, kad keičiama žemės sklypų paskirtis bei naudojimo būdas, atlikus šiuos veiksmus, atitiktų tiek Bendrojo, tiek Detaliojo plano sprendinius.

Pastebi, kad atsakovė, atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymus, tik nurodė bendro pobūdžio teisės normas bei paminėjo Detaliojo plano egzistavimo faktą, tačiau jokio konkretaus paaiškinimo, kaip ir kodėl šios teisės normos bei Detaliojo plano buvimo faktas draudžia tenkinti pareiškėjos prašymus, nepateikė. Jokių kitų pagrindų ir (ar) motyvų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl prašymai yra atmetami, atsakovė taip pat nenurodė. 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja, nesutikdama su atsakovės pozicija, siekdama operatyviai ir efektyviai išspręsti kilusią situaciją, kreipėsi į atsakovę su 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu. Rašte pareiškėja nurodė teisinius argumentus ir priežastis 2020 m. liepos 1 d. prašymų tenkinimui, be visa ko, pagrindžiant, kodėl 2020 m. liepos 14 d. sprendimai buvo priimti nepagrįstai ir kad žemės sklypų pagrindinė paskirtis turėtų būti keičiama pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą - t. y. pateikiant prašymą savivaldybės administracijos direktoriui.

Teigia, kad remdamasi tuo, jog atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje situacijoje žemės sklypų paskirtis neva negali būti keičiama Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros tvarka, 2020 m. spalio 22 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymais organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Prašymuose nurodytas projektų tikslas - nustatyti ir keisti pagrindinę žemės sklypų naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (-us).

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad 2020 m. spalio 26 d. įvyko susirašinėjimas tarp administracijos ir pareiškėjos. Administracija nurodė, kad prašymuose planavimo tikslas: nurodyta keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą, tačiau nenurodyta koks bus pakeistų sklypų naudojimo būdas.

Teigia, kad 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovė pareiškėjai pateikė sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6585 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6584 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose vienodais motyvais atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus dėl nurodytų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. lapkričio 23 d. atsakovė pareiškėjai pateikė sprendimą Nr. (5.1.81 E) A5-6632 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimą Nr. (5.1.81 E) A5-6633 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose, remdamasi analogiškomis aplinkybėmis, tapačiomis išdėstytoms 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimuose, atsakovė atmetė pareiškėjos prašymus dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja mano, kad atsakovės sprendimai nėra paremti konkrečiomis teisės normomis, pagrindžiančiomis atsakovės sprendimų pagrįstumą, o juose nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjos prašymai yra netinkami.

Pareiškėjos įsitikinimu, Ginčijami sprendimai neatitiko sąlygos, kad priimamas administracinis sprendimas turi būti motyvuotas, jame išdėstant individualią argumentaciją ir pagrindžiant sprendimą teisės aktais. Pareiškėjai Ginčijamuose sprendimuose nebuvo nurodyta nei teisinis pagrindas, kodėl nėra tenkinti 2020 m. spalio 22 d. prašymai, nei ryšys tarp nurodytos teisės normos ir nagrinėjamos situacijos, nei nurodyta, kaip tinkamai įgyvendinti pareiškėjos, kaip žemės sklypų savininkės, teises ir siekius pakeisti žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir nustatyti žemės naudojimo būdus. Pareiškėja pabrėžia sistemingą atsakovės įstatyme numatytų administracinės procedūros terminų nesilaikymą.

Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovė, priimdama Ginčijamus sprendimus, esmingai pažeidė taikytinas teisės normas, kas sudaro pagrindą Ginčijamus sprendimus sprendimus pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais. Mano, kad pareiškėja turėjo teisinį pagrindą teikti prašymus organizuoti žemės sklypų projektų rengimą, norėdama pakeisti žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir nustatyti žemės naudojimo būdus. Tam nėra būtina projekto tiksluose numatyti žemės sklypų atskyrimą, padalinimą ar kitokį formavimą, kadangi žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimas yra savarankiškas pagrindas organizuoti projekto rengimą. Pareiškėja pabrėžia, jog tenkinus pareiškėjos pateiktus prašymus neatsirastų jokios priešpriešos tarp taikytinų teritorijų planavimo dokumentų, taip pat žemės sklypų kadastriniai duomenys (naudojimo paskirtis ir (ar) būdas) visapusiškai atitiktų taikytinų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Nurodo, kad teritorija, kurioje yra išsidėstę žemės sklypai, yra urbanizuojama ir ji yra suplanuota Bendruoju planu bei, tik nedidelėje dalyje, Detaliuoju planu, t. y. visų žemės sklypų atžvilgiu galioja Bendrasis planas ir, papildomai, tik nedidelio atitinkamų žemės sklypų ploto atžvilgiu - Detalusis planas. Šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai taip pat vienas kitam neprieštarauja, kadangi remiantis aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, t. y. Bendrojo plano, sprendiniais, teritorijoje yra galimi visi (kitos paskirties) naudojimo būdai, tarp kurių ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Teigia, kad yra visi reikalingi teisiniai pagrindai vadovaujantis Bendruoju planu pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą bei žemės sklypų atžvilgiu nustatyti žemės naudojimo būdą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, išskyrus tas žemės sklypų dalis, kurioms Detalusis planas numato kitokį žemės naudojimo būdą - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

Apibendrina, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020-11-01) įtvirtintų reikalavimų dėl priimamų individualaus pobūdžio administracinių aktų objektyvumo, pagrįstumo bei pakankamo motyvavimo, dėl ko pareiškėja ir šiai dienai nėra tinkamai informuota (nežino), kokias procedūras ir (ar) reikalavimus tariamai pažeidė. Atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, tokiu būdu iš esmės suvaržydama pareiškėjos galimybes tinkamai įgyvendinti jai priklausančias teises, įskaitant, teisę į teisminę gynybą. Pareiškėja turi teisę, bet ne pareigą įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, ir ji gali tokia teise pasinaudoti pakeisdama žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir nustatant naudojimo būdus, tačiau nepertvarkant žemės sklypų jokiu kitu būdu. Atsakovės nurodymai atskirti žemės sklypus transporto jungties statybai ne tik kad tiesiogiai neįgyvendina Detaliojo plano sprendinių, bet ir jiems prieštarauja.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą nurodo, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka ir prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo. Paaiškina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Ginčijamuose sprendimuose nurodė, kad sprendimuose išaiškinta, kokiai teisės aktais vadovaujantis jie priimti. Nurodo, kad priimant sprendimą pradėti rengti projektą būtina įvertinti prašyme nurodyto planavimo tikslo suderinamumą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, o pareiškėja prašymuose nebuvo nurodžiusi, kokia paskirtis ir būdas turėtų būti nustatyti pareiškėjos žemės sklypams. Teigia, kad priimant Ginčijamus sprendimus dėl šalyje paskelbto karantino nebuvo užtikrinti teisės aktų nustatyti terminai. Mano, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl ginčijamų sprendimų prieštaravimų teisės aktams nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (5.1.73 E) A5-6584 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (5.1.73 E) A5-6585 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (5.1.73 E) A5-6632 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (5.1.73 E) A5-6633 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl įpareigojimo atsakovę patenkinti 2020 m. spalio 22 d. pareiškėjos pateiktus keturis prašymus dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo ir naudojimo būdų nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 15.0380 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0.9884 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1.2800 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2.2600 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 4.3500 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - ir žemės sklypai).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teritorija, kurioje yra išsidėstę žemės sklypai yra suplanuota Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu (toliau – ir Bendrasis planas), kuris patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T11-97, ir kuris numato, kad žemės sklypai, dėl kurių pareiškėja parteikė prašymus patenka į teritoriją, kurioje yra galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai bei Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus Detaliuoju planu (reg. Nr. T00077072) (minėta, toliau – ir Detalusis planas), kuris patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288.

2020 m. spalio 22 d. pareiškėja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė 5 prašymus dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. A5-6213, 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. A5-6214, 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A5-6335, 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A5-6338, 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A5-6346 informavo pareiškėją, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), esančią adresu www.zpdris.lt, kurioje pareiškėja turės galimybę sekti elektroninių paslaugų teikimą ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Taip pat pareiškėjai nurodyti paslaugų teikimo numeriai.

2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (5.1.73 E) A5-6584, 2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (5.1.73 E) A5-6585, 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (5.1.73 E) A5-6632 ir 2020 lapkričio 23 d. raštu Nr. (5.1.73 E) A5-6633 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija netenkino pareiškėjos 2020 m. spalio 22 d. (savivaldybės administracijoje gauti 2020 m. spalio 23 d.) prašymų dėl žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. (5.1.1 E) AV-2707 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Vienas iš tokių atvejų yra, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir aptariamo straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal aptariamo straipsnio 9 dalį dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto; tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse; sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.; toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių 2 punktą projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taisyklių 2.1 punktas numato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Pagal Taisyklių 5 punktą projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės įstatymu ir šiomis Taisyklėmis; projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, – savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Taisyklių 12.2 punktu, projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o pagal Taisyklių 13.4 punktą projektų rengimo inicijavimo teisę, be kita ko, turi privačios žemės savininkai. Vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus; taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais (Taisyklių 25 punktas).

Kaip jau minėta, pareiškėja prašymus atsakovei pateikė 2020 m. spalio 22 d. Iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai dėl individualaus administracinio akto priėmimo.

Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Iš aptartų nuostatų darytina išvada, kad teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kai rengiamo projekto sprendiniai atitinka kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įstatymus ir kitus teisės aktus. Įstatymo leidėjas akcentuoja rengiamų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų atitikimą galiojantiems bendriesiems planams. Projekto rengimo reikalavimai turi būti tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis. Taigi, rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (taip pat projekto rengimo reikalavimai), be kita ko, turi atitikti tai teritorijai galiojančius aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus – savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) detalųjį planą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašymų dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo teikimo metu galiojo Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus Detalusis planas (reg. Nr. T00077072), kuris patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288, todėl rengiamų projektų sprendiniai bei reikalavimai turėjo atitikti šio Detaliojo plano sprendinius.

Minėta, kad Taisyklių 2 punktas numato, jog projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Todėl planavimo organizatorius (administracijos direktorius), gavęs prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, vertina pateikto prašymo turinį, teritorijų planavimo dokumentus, kitus turimus duomenis ir dokumentus, viešo intereso buvimą ar nebuvimą ir atsižvelgdamas į tai, priima sprendimą, ar projektas gali būti rengiamas, ar ne (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-27-629/2021).

Ginčijamuose sprendimuose atsakovė taip pat akcentavo, kad žemės sklypai yra teritorijoje, kurioje galioja Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus Detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288, (dokumento registravimo Nr. T00077072). Vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais, dalis žemės sklypų patenka į planuojamos Pietinės jungties trasą, todėl planavimo tiksluose būtina nurodyti – suformuoti inžinerinės infrastruktūros teritorijų sklypą transporto jungties statybai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Detaliojo plano sprendiniai yra įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti ir nepanaikinti, todėl galiojantys ir privalomi vykdymui suplanuotai teritorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal naudojimo paskirtį ir būdą.

Taip pat iš Ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad vienas iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimuose nurodytų prašymų netenkinimo argumentų – pareiškėjos prašymuose nurodytas planavimo tikslas: nustatyti ir keisti pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo būdą (-us), tačiau projekto tiksluose nenurodyta, kokia paskirtis ir būdas turėtų būti nustatyti pareiškėjos žemės sklypams.

Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Minėta, kad pareiškėja prašymuose organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kaip projekto tikslus įvardijo: nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Tačiau akivaizdu, kad pareiškėja prašymuose nenurodo, kokia paskirtis ir būdas turėtų būti nustatyti pareiškėjos žemės sklypams. Pareiškėja skunde teigia, kad Taisyklių nuostatos tokio reikalavimo nenumato. Su šiuo pareiškėjos argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamu atveju atsakovė, spręsdama pareiškėjos prašymus, kuriais siekiama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, privalėjo patikrinti, ar pareiškėjos siekiami rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai neprieštarauja inter alia (be kita ko), galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Minėta, Taisyklių 2 punktas įsakmiai nurodo, jog projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Vadovaudamasi šiuo teisiniu reglamentavimu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija padarė teisingą išvadą, kad priimant sprendimus pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, būtina įvertinti prašymuose nurodytų planavimo tikslų suderinamumą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Kadangi, kaip minėta, pareiškėja nenurodė projektų tiksluose žemės sklypų naudojimo būdų ir paskirties, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neturėjo galimybės įvertinti planavimo tikslų suderinamumo galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymų organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.

Pareiškėja skunde pažymi, kad pateikus prašymus ir atsakovei pradėjus juos nagrinėti, 2020 m. spalio 26 d. įvyko susirašinėjimas tarp pareiškėjos ir administracijos būtent dėl planuojamų nustatyti Žemės sklypų paskirčių bei naudojimo būdų. Pareiškėja nedelsiant atsakė, kad planuojama nustatyti kita naudojimo paskirtis ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdai.

Su šiais pareiškėjos argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Taisyklių 19 punkte įtvirtinta, jog iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. Susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp pareiškėjos ir atsakovės neatitinka Taisyklių 19 punkte nustatytos prašymų organizuoti projekto rengimą pateikimo tvarkos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nepateikė naujų ar patikslintų prašymų organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.

Pareiškėja skunde teigia, kad Ginčijami sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis ir nenurodytos teisės aktų normos bei tai, taip pat Ginčijamuose sprendimuose nukreipiama į ankstesnius 2020 m. liepos 13 d. sprendimus, kurie, pareiškėjos manymu, prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatoms ir yra nepagrįsti. Be to, Ginčijami sprendimai netenkina VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų dėl priimamų individualaus pobūdžio administracinių aktų objektyvumo, pagrįstumo bei pakankamo motyvavimo. Pareiškėja tvirtina, kad Ginčijamuose sprendimuose nenurodytas konkretus teisinis pagrindas, siejamas su konkrečiomis aplinkybėmis, ir motyvai, pagrindžiantys sprendimo teisėtumą.

Iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos, t. y. įsigaliojusios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015 ir kt.).

Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad ginčijami sprendimai yra nemotyvuoti, nenurodytas teisinis pagrindas. Kaip anksčiau paminėta, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ginčijamuose sprendimuose nurodė, kad pareiškėjos prašymai organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą netenkinti, kadangi buvo vadovautasi Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus Detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288 (dokumento registravimo numeris T00077072) sprendiniais. Taip pat ginčijamuose sprendimuose nurodyta, jog sprendimai priimti vadovaujantis Taisyklių 2 punktu. Taigi, atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus netenkinti pareiškėjos prašymų, vadovavosi ginčijamuose sprendimuose nurodytu teritorijų planavimo dokumentu - Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūros uosto ir IXB transporto koridoriaus Detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288 (dokumento registravimo numeris T00077072), bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2 punktu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos priimti ginčijami sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Pareiškėja skunde pabrėžia ir sistemingą atsakovės įstatyme numatytų administracinės procedūros terminų nesilaikymą.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime pripažįsta, kad priimant ginčijamus sprendimus nebuvo užtikrinti teisės aktų nustatyti terminai. Tačiau paaiškina, kad tokia situacija susiklostė dėl šalyje paskelbto karantino ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbo organizavimo nuotoliniu būdu, techninių kliūčių užtikrinant darbo nepertraukiamumą.

Taisyklių II skirsnyje reglamentuojama projektų rengimo parengiamųjų darbų tvarka. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad kai prašymas organizuoti projekto rengimą ir jo priedai pateikiami ne per ŽPDRIS, organizatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų gavimo įkelia juos į ŽPDRIS ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo raštu informuoja prašymą pateikusį iniciatorių apie su žemėtvarkos planavimu susijusių veiksmų atlikimą per ŽPDRIS. Taip pat Taisyklių 21 punktas numato, kad organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nesilaikė įstatyme numatytų administracinės procedūros terminų, tačiau terminų nesilaikymas vertintinas kaip formalus pažeidimas ir tai nesudaro pagrindo ginčijamus sprendimus pripažinti negaliojančiais.

Patikslinto skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjai suprantamas ginčijamų sprendimų turinys. Tai, kad pareiškėjos netenkina ginčijamuose sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog šie sprendimai yra neteisėti, nemotyvuoti, priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamų sprendimų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie yra pakankamai motyvuoti, juos priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant sprendimus nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. (5.1.73 E) A5-6584 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. (5.1.73 E) A5-6585 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. (5.1.73 E) A5-6632 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. (5.1.73 E) A5-6633 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti pagrindai juos panaikinti, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Be to, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę patenkinti 2020 m. spalio 22 d. pareiškėjos pateiktus keturis prašymus dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir pakeisti nurodytų žemės sklypų paskirtį bei nustatyti naudojimo būdus pagal žemės sklypams galiojančius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus. Teismui konstatavus ginčijamų sprendimų teisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos išvestinis patikslinto skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjos patikslintas skundas dėl visų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011), todėl teismas dėl kitų pareiškėjos patikslinto skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo priėmimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašo priteisi jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 22,50 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas, netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate” patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate” prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.