Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

N. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas darbo biržoje), nevedęs, teistas 2012 m. vasario 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (BK 75 str.), teistumas neišnykęs,

paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų N. M. ir D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2012 m. kovo 24 d. apie 23 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), savo namuose, konflikto metu, tyčia du kartus sudavė šepečio kotu sugyventinei N. M. į kairės rankos plaštaką ir į kairės kojos blauzdą, taip sukeldamas nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2012 m. kovo 25 d. apie 18 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, T. kaime, savo namuose, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų sugyventinei N. M. į galvos sritį, ko pasekmėje ji nugriuvo, po to, paėmęs ją už kojų ir nutempęs į svetainę, spyrė jai ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas, atsisėdęs ant jos, kumščiu sudavė vieną kartą į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. M. sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, dešiniame petyje, kairėje plaštakoje, kairio klubikaulio sparno srityje, kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios N. M. sveikatą, be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, spyrė vieną kartą į sėdmenis konfliktą stebėjusiam mažamečiui sūnui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po to, sūnui nuėjus į kitą kambarį, suėmęs rankomis suspaudė jam galvą, sudavė ranka į krūtinę, ko pasekmėje D. K. nugriuvo ant lovos, po to atsisėdo jam ant galvos, taip sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su N. M. kartu gyvena apie 10 metų, turi sūnų D.ą, gimusį (duomenys neskelbtini). Šių metų kovo 24 d. palaidojo močiutę. Po to su draugais išgėrė. Draugai jam sakė, kad jo sugyventinė N. K. gali būti jam neištikima. Grįžęs namo apie 23 val. pakėlė sugyventinę, kuri miegojo kartu su sūnumi, iš lovos ir pradėjo aiškintis santykius. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir supykęs sudavė šepečio kotu du kartus N. K. į kairės rankos plaštaką ir į kairės kojos blauzdą. Sekančią dieną vėl gėrė su draugais. Draugai vėl kalbėjo apie galimą N. K. neištikimybę. Grįžo namo apie 13 – 14 valandą ir užmigo virtuvėje. Atsibudo apie 18 valandą ir vėl pradėjo su N. K. aiškintis santykius. Supykęs sudavė kumščiu N. K. du kartus į veidą, po ko ji nukrito ant grindų, po to ištempė ją į svetainę, kur įspyrė tris – keturis kartus, daugiausia į sėdmenis ir šlaunis, po to ją prispaudė ir sudavė vieną smūgį į pilvą. Konfliktą matė jų sūnus D. K., todėl liepė jam eiti pas jo motiną. Kadangi D. K. neklausė, spyrė jam vieną kartą į sėdmenis. Tada D. K. nuėjo į savo kambarį, o N. K. pabėgo. Jis nuėjo paskui D. ir sudavė vieną smūgį ranka jam į krūtinę, po ko D. K. nugriuvo ant lovos, ir jį užgulė. Galėjo atsisėsti jam ant galvos bei rankomis suspausti jo galvą, tačiau to nepamena dėl girtumo, bet šių aplinkybių neginčija. Gailisi taip pasielgęs. Viskas įvyko per girtumą, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Žada gydytis nuo alkoholizmo. Pripažino prokurorės civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems N. M. ir D. K..

Po kaltinamojo N. K. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2012-03-25 N. M. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi N. M. pranešdama, kad apie 18 val. ją sumušė sugyventinis N. K. (b.l. 2);

2012-03-25 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodytos šio smurto fakto pagrindinės aplinkybės (b.l. 5-7);

specialisto išvada Nr. G 625/12(04), iš kurios matyti, kad N. M. ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, dešiniame petyje, kairėje plaštakoje, kairio klubikaulio sparno srityje, kairėje blauzdoje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 9);

specialisto išvada Nr. G 626/12(04), iš kurios matyti, kad D. K. kūne išorinių sužalojimų žymių nėra (b.l. 11);

nukentėjusiosios N. M. parodymais, kad 2012 m. kovo 24 d. apie 23 val. į namus grįžo girtas sugyventinis N. K., nutempė nuo jos antklodę ir šepečio kotu sudavė vieną smūgį į kairę ranką, o kitą smūgį į kairės kojos blauzdą. Dėl ko ją mušė nežino. Sekančią dieną apie 15 val. sugyventinis vėl grįžo girtas ir užmigo virtuvėje. Apie 18 val. atsikėlė ir pradėjo kelti triukšmą, koliotis. Jis pyko todėl, kad ji pasisakė motinai apie sumušimą. Po to jis du kartus kumščiu sudavė jai į galvą, o jai pargriuvus, paėmęs ją už kojų nutempė į kitą kambarį, kuriame įspyrė kokius 4 kartus į dešinės kojos šlaunį. Po to ant jos atsisėdo ir sudavė kumščiu vieną kartą į pilvą. Po to ji išbėgo pas motiną. Konfliktą matė jų sūnus D. K. Atvykus policininkams sužinojo, kad N. K. mušė ir sūnų (b.l. 12);

neįgaliojo pažymėjimu, iš kurio matyti, kad N. M. yra neįgali (b.l. 13);

mažamečio nukentėjusiojo D. K. parodymais, kurie analogiški kaltinamojo N. K. ir nukentėjusiosios N. M. parodymams. D. K. patvirtino, kad tėtis mušė mamą. Jis tai matė. Tėtis jam liepė dingti iš to kambario ir spyrė vieną kartą į užpakalį. Tada jis nuėjo į savo kambarį. Po to, kai mama išbėgo iš namo, tėtis atėjo į jo kambarį, suėmė jo galvą iš abiejų pusių ir stipriai suspaudė. Jam labai skaudėjo. Po to jis paleido galvą, pastūmė jį ant lovos ir ranka trenkė į krūtinę, po ko jis nugriuvo ant nugaros. Tada tėtis atsisėdo jam ant galvos ir taip sėdėjo „maždaug tiek, kad jis galėjo suskaičiuoti iki trijų“. Po to liepė apsirengti ir eiti pas jo motiną (b.l. 21);

gimimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra N. K. ir N. M. (b.l. 22);

nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą D. M., kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja, parodymais, kad 2012 m. kovo 25 d. apie 7 val. pas ją į namus atėjo dukra N. M., iš kurios sužinojo, kad naktį ją sumušė sugyventinis N. K. Tada kartu su dukra nuėjo pas ją į namus ir ji sudrausmino N. K.Tą pačią dieną apie 18 val. vėl pas ją į namus atėjo dukra N. M., kuri gestais parodė, kad vėl ją sumušė. Ji paskambino į policiją ir su dukra nuėjo į jos namus. N. K. ir anūko D. K. namuose nebuvo. Po to iš D. sužinojo, kad tėtis mušė ir jį (b.l. 25);

asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2012 m. kovo 25 d. 18:18:59 val. N. K. buvo nustatytas 3,00 promilių girtumas (b.l. 26);

Kaltinamojo N. K. 2012 m. kovo 24 d. įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia mušdamas (suduodamas du kartus šepečio kotu į kairės rankos plaštaką ir į kairės kojos blauzdą) sukėlė kitam žmogui (nukentėjusiajai N. M.) fizinį skausmą. Kaltinamojo N. K. 2012 m. kovo 25 d. įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas (suduodamas smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiesiems N. M. ir mažamečiui D. K., ant jų atsisėsdamas, suspausdamas rankomis mažamečio D. K. galvą) nežymiai sutrikdė kito žmogaus (nukentėjusiosios N. M.) sveikatą bei sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmą. Abi 2012 m. kovo 25 d. N. K. įvykdytos veikos sudaro ne realiąją, kaip nurodyta pareiškime, o idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi jos buvo įvykdytos vienu metu, toje pačioje vietoje, turint vieningą tyčią smurtauti prieš artimus kaltinamajam asmenis.

Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam N. K., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamasis N. K. teisiamas antrą kartą (b.l. 45-48), nusikalto teistumui neišnykus (BK 97 str.), laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012 m. vasario 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už analogišką nusikaltimą (smurtą prieš mažametį sūnų D. K.), vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos pusantro mėnesio po ankstesnio nusikaltimo įvykdymo, vėl padarė net tris tyčinius analogiškus nusikaltimus, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kas rodo, kad N. K. iš ankstesnio teistumo teigiamų išvadų nepadarė, jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Parenkant laisvės atėmimo bausmės trukmę už atskirus nusikaltimus, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis įvykdė nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), 2012 m. kovo 25 d. įvykdyti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, yra N. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisiamojo posėdžio metu jis viešai atsiprašė nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą D. M., pripažino prokuroro pareikštus civilinius ieškinius, pasižadėjo gydytis nuo alkoholizmo, kas taip pat rodo kritišką kaltinamojo požiūrį į jo įvykdytas veikas bei gailėjimąsi, yra registruotas darbo biržoje (b.l. 50), todėl N. K. už atskirus nusikaltimus skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei sankcijoje už jo įvykdytas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BPK 57 str., 61 str.).

Bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. taisyklėmis bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, iš pradžių bausmes, paskirtas už 2012 m. kovo 25 d. įvykdytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, subendrinus apėmimo būdu, o po to prie subendrintos bausmės pridedant bausmės, paskirtos už 2012 m. kovo 24 d. įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, dalį.

Kadangi kaltinamasis N. K. naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012 m. vasario 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirta ir subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal 2012 m. vasario 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Į atliktos bausmės laiką N. K. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. kovo 25 d. iki 2012 m. kovo 27 d. (b.l. 27, 29).

Kadangi kaltinamasis N. K., gyvendamas kartu su nukentėjusiaisiais, vėl gali smurtauti jų atžvilgiu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų N. M. ir D. K..

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu jis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltininko ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų (BPK 117 str.).

Prokurorė, palaikanti kaltinimą, vykdydama BPK 117 straipsnyje numatytą pareigą, pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiųjų N. M. ir D. K. interesais, reikalaudama priteisti iš kaltinamojo po 1000 litų kiekvienam nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo. Prokurorė turėjo teisę pareikšti tokį civilinį ieškinį, kadangi nukentėjusioji N. M. negali ginti savo interesų dėl negalios (yra kurčnebylė), o nukentėjusysis D. K. yra mažametis.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji N. M. ir mažametis D. K. dėl kaltinamojo N. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – nukentėjusiajai N. M. buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata, mažamečiui nukentėjusiajam D. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, abu jie dėl sumušimų jautė fizinį skausmą, pažeminimą, prieš juos smurtavo artimas žmogus – sugyventinis ir tėvas, nukentėjusieji privalėjo vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ekspertus, į teismą, kas taip pat sukėlė nepatogumų. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo N. K. kaltę bei jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (įvykdyti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo N. K. turtinę padėtį – oficialiai niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, tačiau yra darbingas, turi paklausią statybininko profesiją, į tai, kad kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino prokurorės pareikštą ieškinį, o tai yra jo teisė (CPK 140 str. 2 d.), konstatuoja, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – po 1000 litų kiekvienam nukentėjusiajam – nėra per didelis, todėl prokurorės ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2012 m. kovo 24 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai N. M. – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2012 m. kovo 25 d. nežymaus nukentėjusiosios N. M. sveikatos sutrikdymo – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui nukentėjusiajam D. K. – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, - iš pradžių bausmes, paskirtas už 2012 m. kovo 25 d. įvykdytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, o po to prie subendrintos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos už 2012 m. kovo 24 d. įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos ir subendrintos bausmės pridėti dalį pagal 2012 m. vasario 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo N. K. sulaikymo dienos.

Į atliktos bausmės laiką N. K. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. kovo 25 d. iki 2012 m. kovo 27 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. K. palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų N. M. ir D. K..

Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės, ginančios nukentėjusiųjų N. M. ir D. K. interesus, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1000 (vieną tūkstantį) litų nukentėjusiesiems N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (kiekvienam) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.