Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-10-16 · Administracinė byla Nr. eA-199-822/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-16
Bylos Nr.
eA-199-822/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00927-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius, Rytis Krasauskas, Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „LGC CARGO“
Atsakovas
Lietuvos transporto saugos administracijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, akcinė bendrovė „LTG Infra“
Administracinė byla Nr. eA-199-822/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00927-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LGC CARGO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LGC CARGO“ skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, akcinė bendrovė „LTG Infra“ (buvęs pavadinimas – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LGC CARGO“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. PSE-356 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „LGC CARGO“ (toliau – ir Sprendimas) 2, 3 ir 4 dalis, kuriomis pareiškėjui nebuvo skirti paraiška Nr. 98 prašomi pajėgumai bei panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sprendimo dalį, kurioje Tarnyba konstatavo, kad Administracija Sprendimo 2 punktu pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 66 eilutėse nurodytus pajėgumus ir 4 punktu – paraiškos Nr. 98 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 24, 37, 38 ir 65 eilutėse nurodytus pajėgumus bei įpareigoti skirti prašomus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra privati geležinkelių įmonė, įsteigta 2017 m. ir planuojanti teikti krovinių vežimo paslaugas naudojant viešąją Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą. Pareiškėjas yra įgijęs geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla, turi saugos sertifikatą (A ir B dalis), yra sudaręs sutartį su Lietuvos geležinkelių infrastruktūros valdytoju dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 28 straipsnio 1 dalimi, Bendrovė turi teisę gauti minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą.

3. Pareiškėja s paaiškino, kad 2019 m. balandžio 5 d. pateikė atsakovui paraišką Nr. 98 „Skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams“ (toliau – ir Paraiška Nr. 98) 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio (toliau – ir TTT) galiojimo laikotarpiu. Atsakovas Sprendimo 2 dalimi atsisakė skirti pareiškėjui Paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 66 eilutėse prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiu, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, duomenų ar kitos pagrįstos informacijos, pagrindžiančios, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės teritorijoje ir (ar) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje ir taip nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus užtikrinamas Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis. Sprendimo 3 dalimi atsakovas atsisakė skirti pareiškėjo Paraiškos Nr. 98 13, 15, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 68, 69, 70 eilutėse prašomus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiu, nes nėra prašomų pajėgumų, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys ruožuose Kužiai–Klaipėda (tarpstotis Plungė–Šateikiai), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstočiai Žeimiai–Lukšiai ir Livintai–Gaižiūnai), Radviliškis–Rokiškis (tarpstotis Gostonys–Šeduva), Radviliškis–Pagėgiai (Viduklė–Tauragė), Bugeniai–Kužiai (tarpstotis Kuršėnai–Papilė) yra perpildytos pritaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms. Sprendimo 4 dalimi atsakovas atsisakė pareiškėjui skirti Paraiškos Nr. 98 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 24, 37, 38, 65 eilutėse prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiu, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, duomenų ar kitos pagrįstos informacijos, pagrindžiančios, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje ir (ar) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje, ir taip nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus užtikrinamas Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis ir prašomų pajėgumų nėra, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys ruožuose Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstočiai Žeimiai–Lukšiai ir Livintai–Gaižiūnai), Radviliškis–Rokiškis (tarpstotis Gostonys–Šeduva), Radviliškis–Pagėgiai (Viduklė–Tauragė) yra perpildytos bei pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas nurodė, kad Kodeksas nustato dvi imperatyvias naudojimosi viešąja geležinkelių infrastuktūra sąlygas, t. y. 1) naudotis minimaliuoju prieigos paketu turi teisę geležinkelio įmonė (vežėjas), įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį; ir 2) vykdyti tranzito geležinkelių transportu paslaugas išimtinai turi teisę tik vežėjai, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Įstatymas nenustato kitų papildomų sąlygų vežėjams, norintiems gauti minimalųjį prieigos paketą, t. y. nenustato pareigos vežti krovinius, kurių kilmės šalis išimtinai būtų ES valstybė narė, taip pat nenustato sąlygos, jog vežėjo kroviniai išimtinai privalėtų būti iškrauti ir pakrauti tik Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybės narės teritorijoje. Vežėjo kroviniai gali būti importuojami ir eksportuojami į / iš trečiųjų šalių, todėl vežamų krovinių pakrova ir iškrova gali būti vykdoma ne tik Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės teritorijoje, o tokio pobūdžio vežimus pareiškėjas turi teisę vykdyti vadovaujantis Kodekse nustatyta tvarka. Kodekso 28 straipsnio 2 dalis nustato tik išimtį dėl tranzitinių vežimų vykdymo, tačiau ne vieną iš būtinųjų sąlygų siekiant gauti minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nėra patvirtinęs baigtinio kartu su paraiška dėl pajėgumų skyrimo teiktinų dokumentų sąrašo. Pareiškėjui kreipiantis į atsakovą nebuvo nurodytas kartu su paraiška dėl pajėgumų skyrimo teiktinų dokumentų sąrašas.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kodeksas nustato, jog tranzitas – krovinių, kurie neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje, ar keleivių, kurie neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją. Naudojantis Paraiškos Nr. 98 6, 8, 10, 12, 27, 30, 33, 34, 36 eilutėse prašomais pajėgumais Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės negali būti pažeistos, kadangi šie pajėgumai pagal paraiškoje pateiktą traukinio masę skirti vežti tuščius vagonus, t. y. vagonus be krovinio. Naudojantis Paraiškos Nr. 98 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36 eilutėse prašomais pajėgumais Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatos neturi būti taikomos, nes pajėgumo pradžia ir pabaiga (pradinė ir galinė stotis) yra Lietuvos Respublikos teritorija arba pasienis su ES šalimi, t. y. pajėgumai tiesiogiai nesusiję su trečiąja šalimi ir tranzitinis krovinių vežimas nėra galimas. Naudojantis Paraiškos Nr. 98 66 eilutėje prašomu pajėgumu Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės negali būti pažeistos, kadangi šis pajėgumas (pagal Paraiškoje Nr. 98 pateiktą traukinio rūšį) skirtas važiuoti lokomotyvui be vagonų. Lygiai tokius pačius argumentus pareiškėjas nurodė ir dėl Paraiškos Nr. 98 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 24, 37, 38, 65 eilutėse prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų.

7. Pareiškėjas dėl Tarnybos sprendimo, įforminto Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. (1.9E) 1V-190 „Dėl UAB „LGC CARGO“ 2019 m. lapkričio 15 d. skundo“ (toliau – ir Įsakymas), nurodė nesutinkantis su Tarnybos išvada, jog atsakovas Sprendimo 2 punktu pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti Paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 66 eilutėse nurodytus pajėgumus ir 4 punktu – Paraiškos Nr. 98 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 24, 37, 38 ir 65 eilutėse nurodytus pajėgumus dėl to, kad pareiškėjas nepašalino pagrįstos abejonės, jog naudojantis prašomais pajėgumais bus užtikrinamas Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis. Pareiškėjas savo nesutikimą su minėta išvada grindė aukščiau išdėstytais analogiškais argumentais dėl Kodekse įtvirtintos tranzito sąvokos, nesamos galimybės pažeisti Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl Paraiškoje Nr. 98 pateiktos traukinio masės (tušti vagonai), traukinio rūšies (lokomotyvas be vagonų), pajėgumo pradžios ir pabaigos (pradinės ir galinės stoties).

Atsiliepimas

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Kodekso 28 straipsnį. Konkretaus teisinio įpareigojimo turinį atskleidžia dvi straipsnio dalys, o ne viena. Kodekso 28 straipsnio 1 dalis nukreipia į to paties straipsnio 2 dalį, kas reiškia, kad, suteikiant minimalųjį prieigos paketą, apimantį ir teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastuktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumai gali būti skiriami tik jei geležinkelio įmonė atitinka Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, įskaitant 2 dalyje numatytą išimtį, susijusią su tranzito geležinkelių transportu paslaugų teikimu. Pareiškėjas neteisingai supranta Kodekse įtvirtintą tranzito sąvoką. Tranzitas yra krovinių vežimas tarp dviejų trečiųjų šalių per Lietuvos Respublikos teritoriją, o pareiškėjas teigia, kad turi teisę vežamus krovinius pakrauti ir iškrauti ne tik Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės teritorijoje, kas ir atitinka tranzito sąvoką. Jei krovinys yra pakraunamas arba iškraunamas Lietuvoje arba kitoje ES šalyje ir per Lietuvos teritoriją vežamas į trečiąją šalį, toks vežimas nėra laikomas tranzitiniu ir jį turi teisę vykdyti geležinkelio įmonės, kurių visos akcijos nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos valstybei, tačiau pareiškėjo teiginiai atskleidžia, kad jis planuoja vykdyti ir tranzitinio pobūdžio vežimus, kurių neturi teisės vykdyti.

10. Atsakovas pažymėjo, kad patvirtinti baigtinį galimų pateikti dokumentų sąrašą nėra galimybės bei netikslinga, nes kiekvienu konkrečiu paraiškos dėl pajėgumų skyrimo nagrinėjimo atveju, siekiant įrodyti atitinkamas aplinkybes, vežėjai gali teikti skirtingus jų turimus dokumentus. Baigtinio dokumentų sąrašo patvirtinimas taip pat būtų nepalankus geležinkelio įmonėms, nes tokiu būdu būtų apribotos jų įrodinėjimo galimybės, t. y. jos negalėtų teikti turimų dokumentų, jei jie nebūtų įtraukti į nustatytą dokumentų sąrašą.

11. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog jam kreipiantis į atsakovą nebuvo nurodytas kartu su paraiška dėl pajėgumų skyrimo teiktinų dokumentų sąrašas. Pareiškėjui išsiųstuose raštuose buvo nurodyta, kokie dokumentai, konkrečiai pareiškėjo paraiškos nagrinėjimo atveju, būtų vertinami kaip įrodymai, kuriais būtų patvirtinama jo atitiktis teisės aktų reikalavimams, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų. Savo pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad pateikti prašomų dokumentų negali, kadangi tokie dokumentai negali egzistuoti ir tranzitiniai vežimai yra neįmanomi, vadovaujantis ES muitinės kodekso nuostatomis.

12. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo argumentas, jog pajėgumai negalėjo būti vertinami pagal Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes jų pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorija, prieštarauja Paraiška Nr. 98 prašomoms skirti to paties traukinio maršruto atkarpoms, kurios tęsiasi iki valstybės sienos, kas leido daryti pagrįstą prielaidą, kad bus vykdomi tranzitiniai vežimai.

Atsiliepimas

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir 2019 m. lapkričio 15 d. skundas, kurį nagrinėjo Tarnyba ir priėmė sprendimą, įformintą Įsakymu. Tarnyba laikėsi nuomonės, kad Bendrovės skundas turėtų būti atmestas remiantis motyvais, nurodytais Įsakyme.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Infra“ (buvęs pavadinimas – AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą iš esmės pritarė atsakovo atsiliepimo argumentams bei akcentavo poziciją, kad, jeigu pareiškėjas prašo maršrutų, kuriuos įvertinus (sudėjus į visumą) egzistuoja reali tikimybė, jog gali būti tiekiamos tranzito paslaugos, jis privalo pateikti dokumentus ir kitą informaciją, pagrindžiančią, kad neteiks tokių paslaugų. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. SD(DI)-2261 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo“ pateikė pareiškėjui informaciją apie kitas paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus važiuoti traukiniu atitinkamu maršrutu, dėl kurių kyla nesutarimai su pareiškėjo Paraiškoje Nr. 98 prašomais pajėgumais. Pareiškėjui buvo suteikta visa informacija apie „konkuruojančius“ pajėgumus, kuri galėjo būti atskleista nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos. Tokia pat tvarka apie „konkuruojančius“ pajėgumus buvo informuoti ir kiti pareiškėjai, dalyvavę paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

18. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 5 d. Administracijai pateikė paraišką Nr. 98 „Skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams“ 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu. Administracija 2019 m. spalio 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė skirti dalį viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, duomenų ar kitos pagrįstos informacijos, pagrindžiančios, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje ir (arba) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje, ir taip nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus neužtikrintas Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė skundą Tarnybai, kuriame nurodė, kad Administracijos Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Kodekso 28 straipsnio nuostatoms. Skunde Tarnybai nurodė, kad Administracija nepagrįstai reikalauja pateikti dokumentus, pagrindžiančius, jog naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus Bendrovė nevykdys tranzitinių vežimų, bei prašė įpareigoti atsakovą skirti prašytus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Tarnyba 2020 m. vasario 13 d. priėmė Įsakymą, kuriuo atmetė pareiškėjo 2019 m. lapkričio 15 d. skundo dalį dėl tranzitinių vežimų vykdymo, nes konstatavo, kad Administracija Sprendimo 2 punktu pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti Paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 66 eilutėse nurodytus pajėgumus ir 4 punktu – Paraiškos Nr. 98 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 24, 37, 38, 65 eilutėse nurodytus pajėgumus dėl to, kad pareiškėjas nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus užtikrinamas Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas, įvertinęs Kodekso 3 straipsnio 27, 31, 47 ir 49 dalyse, 28 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad minimalusis prieigos paketas apima teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Tai reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai gali būti skiriami tik tada, kai yra įgyvendinti visi Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, įskaitant išimtį, susijusią su tranzito geležinkelių transportu paslaugų teikimu, kuri nustatyta Kodekso 28 straipsnio 2 dalyje.

20. Teismas atmetė skundo argumentą, kad Kodekso 28 straipsnio 2 dalis nustato tik išimtį dėl tranzitinių vežimų vykdymo, tačiau ne vieną iš būtinųjų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų. Teismas pažymėjo, kad Kodekso 28 straipsnio 1 dalis nukreipia į to paties straipsnio 2 dalį, o tai reiškia, jog viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumai gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) atitinka Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, įvertinant 2 dalyje numatytus reikalavimus, susijusius su tranzito geležinkelių transporto paslaugų teikimu.

21. Teismas, akcentuodamas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, 3 straipsnio 8 punkte, Kodekso 3 straipsnio 42 dalyje įtvirtintos tranzito sąvokos turinį, nurodė, kad Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalys, taip pat Kodekso 3 straipsnio 42 dalis suponuoja, kad kroviniai per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios visos akcijos nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos valstybei, gali būti vežami tik su sąlyga, kad kroviniai yra iškraunami ir pakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje.

22. Teismas nurodė, kad Paraiškos Nr. 98 nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo prašomomis naudotis geležinkelio linijomis galima vykdyti krovinių vežimą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Latvijos Respublika ir Baltarusijos Respublika iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi arba nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Latvijos Respublikos iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Atsižvelgiant į tai, kad Latvijos Respublikos teritorija ribojasi su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, yra galimybė šiais maršrutais vežti krovinius iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį arba Baltarusijos Respubliką ir atvirkščiai. Tuo atveju, jei aukščiau nurodytomis geležinkelio linijomis pareiškėjo geležinkelių transportu vežami kroviniai nebūtų pakraunami ir (ar) iškraunami Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje, tokia krovinių vežimo veikla, vadovaujantis Kodekso 3 straipsnio 42 dalimi, būtų laikoma tranzito vykdymu. Administracijai, priimant sprendimą dėl pajėgumų skyrimo pagal Paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 65 ir 66 eilutėse prašomus pajėgumus, pagrįstai kilo abejonių dėl galimybės pareiškėjui vykdyti tranzitą, vežant krovinius per Lietuvos Respublikos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ar per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ar Baltarusijos Respubliką ir atvirkščiai, todėl Administracija turėjo teisę ir pareigą prašyti pareiškėjo, kad jis pagrįstų, jog jo planuojama vykdyti krovinių vežimo veikla nepažeis Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y., kad pareiškėjas nevykdys tranzito.

23. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas, nurodydamas pavienes traukinio maršruto atkarpas, kuriomis važiuotų tušti vagonai, nevertina bendro traukinio maršruto, kuriuo bus vykdomi vežimai (į priekį ir atgal), kadangi kitose to paties traukinio maršruto atkarpose jau yra vežami vagonai su kroviniu. Vadinasi, pareiškėjas, vykdydamas savo veiklą, gali tam tikrose traukinio maršruto dalyse važiuoti ir su tuščiais vagonais, kad nuvykus į atitinkamą paskirties vietą tuos vagonus pakrautų ir tuo pačiu traukinio maršrutu sugrįžtų su jau pakrautais vagonais. Priešingu atveju, t. y. tam tikroje traukinio maršruto dalyje neperduodant tuščių vagonų pakrauti, apskritai nebūtų įmanomas geležinkelio įmonės krovinių vežimo veiklos vykdymas. Net jei į vieną pusę Lietuvos Respublikos teritorija būtų pravažiuojama traukiant tuščius vagonus, tai jokiu būdu nepaneigia galimybės, kad važiuojant tuo pačiu traukinio maršrutu atgal bus vežami jau pakrauti vagonai. Kitaip tariant, tam tikroje traukinio maršruto dalyje važiavimas su tuščiais vagonais nepaneigia tranzitinių vežimų vykdymo galimybės, nes vežėjas gali tuščius vagonus pakrauti vienoje trečiojoje šalyje, juos tranzitu pervežti per Lietuvos Respublikos teritoriją ir krovinį iškrauti kitoje trečiojoje šalyje. Vertinant, ar pareiškėjų prašomi suteikti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neturi tranzitinių vežimų pobūdžio, yra aktualu įvertinti bendrą traukinio maršrutą, kuris parodo, ar yra reali galimybė vykdyti tranzitinius vežimus. Administracija, įvertinusi pareiškėjo Paraišką Nr. 98, nustatė, kad pagal prašomus pajėgumus yra galimybė vykdyti tranzitinius vežimus, ko iš esmės pareiškėjas vykdyti neturi teisės, nes jo visos akcijos nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos valstybei.

24. Teismas, vadovaudamasis Kodekse nustatytais reikalavimais, vertino, kad Administracijos prašymas pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo laikymąsi Kodekso reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas. Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog naudodamasi paskirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais vykdys krovinių, vežamų iš trečiosios valstybės iškrovimą Lietuvos Respublikos arba kitos ES valstybės narės teritorijoje ir laikysis Kodekso imperatyvių reikalavimų, susijusių su prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros.

25. Teismas sutiko su atsakovu, kad iš esmės nėra galimybės patvirtinti baigtinio dokumentų sąrašo, kuris pagrįstų, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje ir (arba) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje, kadangi jis iš esmės gali būti individualus kiekvieno paraiškos teikėjo atveju. Vertinant galimo krovinių vežimo organizavimo proceso gausą, nėra galimybės ir netikslinga nustatyti baigtinį dokumentų, pagrindžiančių, kad paraiška prašomi pajėgumai nebus naudojami tranzito paslaugoms teikti, sąrašą, nes kiekvienu konkrečiu atveju aplinkybės, jog pareiškėjas neketina teikti tranzito paslaugų, gali būti įrodinėjamos skirtingai. Dokumentai, kuriais geležinkelio įmonė (vežėjas) galėtų pagrįsti, kad neketina teikti tranzito paslaugų, gali skirtis priklausomai nuo krovinio vežimo organizavimo proceso ir kitų susijusių aplinkybių. Baigtinio dokumentų sąrašo patvirtinimas būtų nepalankus pareiškėjams, nes tokiu atveju būtų apribotos jų įrodinėjimo galimybės, t. y. jie negalėtų teikti turimų dokumentų, jei jie nebūtų įtraukti į nustatytą dokumentų sąrašą.

26. Teismas akcentavo, jog ginčo atveju aktualu yra tai, kad Administracija pareiškėjui 2019 m. birželio 10 d. išsiųstame rašte Nr. 15B-3877 bei 2019 m. liepos 31 d. rašte Nr. 15B-5083 buvo nurodžiusi, kokie dokumentai, konkrečiai pareiškėjo paraiškos nagrinėjimo atveju būtų vertinami kaip įrodymai, kuriais būtų patvirtinama jo atitiktis teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas nepateikė Administracijai dokumentų, pagrindžiančių, kad prašomi pajėgumai nebus naudojami teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas.

27. Teismas pažymėjo, kad Administracija, priimdama sprendimą dėl pajėgumų skyrimo, suteikia galimybę geležinkelio įmonėms (vežėjams) naudotis jiems skirtais pajėgumais, todėl jai tenka ir pareiga įsitikinti, kad sprendimas dėl pajėgumų skyrimo atitiks Kodekso 28 straipsnio nuostatas. Administracijos reikalavimas iš vežėjo, prašančio pajėgumų, dokumentų, įrodančių, kad vežėjas užtikrins Kodekso 28 straipsnio nuostatų laikymąsi, yra proporcinga priemonė Kodekso 28 straipsnyje numatytam tikslui pasiekti.

28. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiama Administracijos Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Tarnyba, atsisakydama tenkinti Bendrovės skundą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

III.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui Paraiška Nr. 98 prašomus pajėgumus.

30. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai aiškina Kodekso 28 straipsnio nuostatas. Įstatymas nenustato papildomų sąlygų vežėjams, norintiems gauti minimalų prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą. Įstatymų leidėjas Kodekso 28 straipsnio 2 dalimi nustatė išimtį dėl tranzitinių vežimų Lietuvos Respublikos viešąja geležinkelių infrastruktūra, bet ne papildomą sąlygą, siekiant gauti minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą. Įstatymo leidėjas, siekdamas nustatyti sąlygą, jog geležinkelio įmonė (vežėjas), norėdamas gauti minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą, privalo įgyvendinti ir nuostatą dėl tranzito, Kodekso 28 straipsnio nebūtų išskaidęs į straipsnio dalis, kurios nustato skirtingas sąvokas, t. y. minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą ir minimalųjį paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas.

31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Kodekse įtvirtintą tranzito sąvoką ir pabrėžia, jog naudojantis Paraiškos Nr. 98 6, 8, 10, 12, 27, 30, 33, 34, 36 eilutėse prašomais pajėgumais Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės negalėtų būti pažeistos, kadangi šie pajėgumai pagal Paraiškoje Nr. 98 pateiktą traukinio masę (Paraiškos Nr. 98 12 skiltis) skirti vežti tuščius vagonus, t. y. vagonus be krovinio. Naudojantis Paraiškos Nr. 98 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36 eilutėse prašomais pajėgumais Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatos neturi būti taikomos, nes pajėgumo pradžia ir pabaiga (pradinė ir galinė stotys) yra Lietuvos Respublikos teritorija, arba pasienis su ES šalimi, t. y. pajėgumai tiesiogiai nesusiję su trečiąją šalimi ir nėra galimas tranzitinis krovinių vežimas.

Šalies argumentai

32. Pareiškėjas nurodo, kad naudojantis Paraiškos Nr. 98 66 eilutėje prašomu pajėgumu Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės negalėjo būti pažeistos, kadangi šis pajėgumas (pagal Paraiškoje Nr. 98 pateiktą traukinio rūšį) skirtas važiuoti lokomotyvui be vagonų.

33. Pareiškėjas pažymi, kad Taisyklių (Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1246 redakcija) 10 punkte įtvirtinta, jog paraiškos turinio reikalavimus ir kartu su paraiška teiktinų dokumentų sąrašą nustato Administracija. Pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į atsakovą su prašymu pateikti su paraiška dėl prašomų pajėgumų teiktinų dokumentų sąrašą, tačiau atsakovas nėra patvirtinęs tokio sąrašo. Atsakovas, priešingai nei konstatavo teismas, pažeisdamas Taisyklių 10 punktą bei nesudaręs teiktinų dokumentų sąrašo ir aiškiai nenurodydamas, kokius dokumentus kartu su paraiška gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi pateikti pareiškėjas, apskritai neturi teisės jų reikalauti.

34. Pareiškėjo teigimu, esant teismo padarytai prielaidai, jog pareiškėjas, naudodamas Paraiška Nr. 98 prašomus pajėgumus, turėtų galimybę trečiojoje šalyje pakrautus vagonus tranzitu pervežti per Lietuvos Respublikos teritoriją ir krovinius iškrauti trečiojoje šalyje, pareiškėjui tokį vežimą įvykdžius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas vienašališkai, vadovaudamasis Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties 12.5 bei 12.6.2 punktų nuostatomis, nutrauktų su pareiškėju sudarytą sutartį, dėl ko jis negalėtų vykdyti jokios krovinių vežimo veiklos bei gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros.

Atsiliepimas

35. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą.

36. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Kodekso 28 straipsnio nuostatas. Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta dispozicija, kuri nukreipia į to paties straipsnio 2 dalį, kas reiškia, kad, suteikiant minimalųjį prieigos paketą, apimantį ir teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastuktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumai gali būti skiriami tik jei geležinkelio įmonė atitinka Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, įskaitant 2 dalyje numatytą išimtį, susijusią su tranzito geležinkelių transportu paslaugų teikimu.

37. Atsakovo teigimu, pareiškėjas formaliai interpretuoja Kodekse įtvirtintą tranzito sąvoką, paneigdamas tranzitinių vežimų pobūdį. Pareiškėjas, nurodydamas pavienes traukinio maršruto atkarpas, kuriomis važiuotų tušti vagonai, nevertina bendro traukinio maršruto, kuriuo bus vykdomi vežimai (į priekį ir atgal), kadangi kitose to paties traukinio maršruto atkarpose jau yra vežami vagonai su kroviniu. Tam tikroje traukinio maršruto dalyje važiavimas su tuščiais vagonais nepaneigia tranzitinių vežimų vykdymo galimybės, nes vežėjas gali tuščius vagonus pakrauti vienoje trečiojoje šalyje, juos tranzitu pervežti per Lietuvos Respublikos teritoriją ir krovinį iškrauti kitoje trečiojoje šalyje. Kodekse yra apibrėžta krovinių vežimo geležinkelių transportu sąvoka, kuri taip pat apima ir tuščių vagonų vežimą iš pradinės geležinkelio stoties į galinę geležinkelio stotį.

38. Atsakovas pažymi, kad vertinant, ar pareiškėjų prašomi suteikti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neturi tranzitinių vežimų pobūdžio, yra aktualu įvertinti bendrą traukinio maršrutą, kuris parodo, ar yra reali galimybė vykdyti tranzitinius vežimus. Pareiškėjas, nurodydamas, kad naudojantis Paraiškos Nr. 98 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36 eilutėse prašomais pajėgumais Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatos neturi būti taikomos, nes pajėgumo pradžia ir pabaiga (pradinė ir galinė stotis) yra Lietuvos Respublikos teritorija arba pasienis su ES šalimi, nenurodo, kad toliau minėti pajėgumai tęsiasi iki valstybės sienos būtent su trečiąja šalimi, t. y. Baltarusijos Respublika arba Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Pareiškėjas taip pat nėra nurodęs, kaip ketino vykdyti vežimus per Latvijos Respublikos teritoriją, o nežinant, ar Latvijos Respublikoje krovinys bus pakraunamas, ar iškraunamas, yra pagrįsta tikimybė, kad kroviniai tranzitu per Latviją ir Lietuvą bus vežami iš Rusijos į Baltarusiją arba Rusijos Kaliningrado sritį.

39. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus dėl nenustatyto kartu su paraiška teiktinų dokumentų sąrašo bei akcentuoja, kad baigtinio dokumentų sąrašo patvirtinimas būtų nepalankus geležinkelio įmonėms, apribotų jų įrodinėjimo galimybes. Patvirtinto teiktinų dokumentų sąrašo nebuvimas niekaip neapribojo pareiškėjo galimybės teikti jo turimus įrodymus. Pareiškėjui išsiųstuose raštuose ne kartą buvo nurodyta, kokie dokumentai būtų vertinami kaip įrodymai, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų. Savo pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad pateikti prašomų dokumentų negali, kadangi tokie dokumentai negali egzistuoti. Taigi, net ir esant oficialiai nustatytam teiktinų dokumentų sąrašui, pareiškėjas jų nebūtų pateikęs, nes dokumentai, jo teigimu, egzistuoti negali.

Atsiliepimas

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą.

41. Tarnyba pabrėžia, kad Kodekso 28 straipsnio 1 dalis nukreipia į to paties straipsnio 2 dalį, kas reiškia, kad pajėgumai gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) atitinka Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, įvertinant 2 dalyje numatytus reikalavimus, susijusius su tranzito geležinkelių transportu paslaugų teikimu. Pareiškėjas klaidingu Kodekso 3 straipsnio 42 dalyje įtvirtintos tranzito sąvokos dalies interpretavimu siekia paneigti tranzitinius vežimus. Pareiškėjas nevertina bendro traukinio maršruto, kuriuo bus vykdomi vežimai (į priekį ir atgal), kadangi kitose to paties traukinio maršruto atkarpose jau yra vežami vagonai su kroviniu. Visi pareiškėjo prašomi pajėgumai turi būti vertinami kaip visuma (bendrai), siekiant įsitikinti, kad pareiškėjas nevykdys tranzito, todėl skiriant pajėgumus turi būti vertinamas visas bendras pagal pareiškėjo prašomus pajėgumus sudaromas traukinio važiavimo maršrutas.

42. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjo argumentai yra sietini su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pagal Kodekso 28 straipsnio 6 dalyje privaloma vykdyti naudojimosi infrastruktūra sąlygų laikymosi kontrole, t. y. kitu etapu, kai geležinkelio įmonės (vežėjai) naudojasi jiems skirtais pajėgumais. Tačiau priimant sprendimus dėl pajėgumų skyrimo Administracija turėjo vadovautis Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.

43. Tarnyba, pritardama teismo motyvams dėl baigtinio dokumento sąrašo, laikosi pozicijos, kad Administracija, prieš skirdama pajėgumus pagal Paraišką Nr. 98, Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalių kontekste privalėjo įsitikinti dėl pareiškėjo tranzito nevykdymo, todėl jos reikalavimas pateikti dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjas užtikrins Kodekso 28 straipsnio nuostatų laikymąsi, yra pagrįsta priemonė Kodekso 28 straipsnyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti.

Atsiliepimas

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ (buvęs pavadinimas – AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti taikomos sistemiškai, t. y. teisė gauti minimalųjį prieigos paketą ir teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito paslaugas negali būti suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios neatitinka Kodekso 28 straipsnio 2 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų. Užtikrinant šiose nuostatose nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūrą sąlygų laikymąsi, be pareiškėjo minimos ex post kontrolės (vykdoma po pajėgumų suteikimo ir pradėjus naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra), turi būti vykdoma ir ex ante naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų laikymosi kontrolė (vykdoma prieš suteikiant teisę gauti minimalųjį prieigos paketą).

Atsiliepimas

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad visi pareiškėjo prašomi pajėgumai turi būti vertinami kaip visuma (bendrai), siekiant įsitikinti, jog pareiškėjas nevykdys tranzito, t. y. turi būti vertinama, ar pareiškėjas, nuvažiavęs tuščiais vagonais ar tik su lokomotyvu be vagonų į atitinkamą paskirties vietą trečiojoje šalyje, po to nevažiuos per Lietuvos Respublikos teritoriją pakrautais vagonais, vykdydamas tranzitą.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad iš Paraiškos Nr. 98 matyti, kad pareiškėjas prašė pajėgumų traukiniams su tuščiais vagonais (be krovinio) tik važiuojant į vieną pusę, į priešingą pusę pareiškėjas prašė skirti pajėgumus traukiniams su pakrautais vagonais. Nors Paraiškos Nr. 98 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36 eilutėse prašomi pajėgumai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje arba pasienyje su ES valstybe nare, tačiau toliau minėti maršrutai tęsiasi iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiąja šalimi. Pareiškėjas nebuvo nurodęs, kaip ketina vykdyti vežimus per Latvijos Respublikos teritoriją.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria Administracijos pozicijai dėl nesančios galimybės nustatyti baigtinį dokumentų, pagrindžiančių, kad paraiška prašomi pajėgumai nebus naudojami tranzito paslaugoms teikti, sąrašą. Administracija yra nurodžiusi pareiškėjui, kokius dokumentus jis turi pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

49. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo skirti UAB „LGC Cargo“ viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, įforminto Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. PSE-356 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „LGC CARGO“ 2, 3 ir 4 dalyse bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. (1.9E) 1V-190 „Dėl UAB „LGC CARGO“ 2019 m. lapkričio 15 d. skundo“ dalies, kuria Tarnyba netenkino pareiškėjo 2019 m. lapkričio 15 d. skundo dėl Administracijos Sprendimo 2 ir 4 dalių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

50. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumai gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) atitinka Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, įvertinant 2 dalyje numatytus reikalavimus, susijusius su tranzito geležinkelių transporto paslaugų teikimu. Įvertinęs pareiškėjo Paraišką Nr. 98, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pateiktais maršrutais yra galimybė vežti krovinius iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį arba Baltarusijos Respubliką ir atvirkščiai, todėl, atsakovui kilus abejonių dėl galimybės pareiškėjui vykdyti tranzitą, atsakovas turėjo teisę ir pareigą prašyti pareiškėjo, kad jis pagrįstų, jog jo planuojama vykdyti krovinių vežimo veikla nepažeis Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y., kad pareiškėjas nevykdys tranzito. Pareiškėjui, nepateikus dokumentų, pagrindžiančių, kad prašomi pajėgumai nebus naudojami teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas, Administracija ginčijamomis Sprendimo dalimis pagrįstai neskyrė prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.

51. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas neteisingai aiškino Kodekso 28 straipsnį, dalis pajėgumų skirti vežti tuščius vagonus arba važiuoti lokomotyvui be vagonų, todėl negalėjo būti pažeistos Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatos, be to, Administracija nesudarė teiktinų dokumentų sąrašo ir aiškiai nenurodė, kokius dokumentus kartu su paraiška gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi pateikti pareiškėjas.

52. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

53. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

54. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad:

54.1. pareiškėjas 2019 m. balandžio 5 d. pateikė atsakovui Paraišką Nr. 98 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.

54.2. Administracija 2019 m. spalio 17 d. priėmė Sprendimą, kurio 1 dalimi skyrė dalį pareiškėjo prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu (Paraiškos Nr. 98 39, 40, 45, 59, 60, 61, 62, 3, 64, 67 eilutės); 2 dalimi – neskyrė Paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6. 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 66 eilutėse prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, duomenų ar kitos pagrįstos informacijos, pagrindžiančių, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje ir (ar) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje, ir taip nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus užtikrinamas Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis; 3 dalimi – neskyrė Paraiškos Nr. 98 13, 15, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 68, 69, 70 eilutėse prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, nes: 1) prašomų pajėgumų nėra, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys ruožuose Kužiai–Klaipėda (tarpstotis Plungė–Šateikiai), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstočiai Žeimiai–Lukšiai ir Livintai–Gaižiūnai), Radviliškis–Rokiškis (tarpstotis Gostonys–Šeduva), Radviliškis–Pagėgiai (Viduklė–Tauragė), Bugeniai–Kužiai (tarpstotis Kuršėnai–Papilė) yra perpildytos; 2) pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms; 4 dalimi - neskyrė Paraiškos Nr. 98 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 24, 37, 38, 65 eilutėse prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, nes pareiškėjas: 1) nepateikė dokumentų, duomenų ar kitos pagrįstos informacijos, pagrindžiančių, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje ir (ar) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje, ir taip nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus užtikrinamas Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis; 2) prašomų pajėgumų nėra, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys ruožuose Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstočiai Žeimiai–Lukšiai ir Livintai–Gaižiūnai), Radviliškis–Rokiškis (tarpstotis Gostonys–Šeduva), Radviliškis–Pagėgiai (Viduklė–Tauragė) yra perpildytos; 3) pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms.

54.3. 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, kuriame nurodė, jog atsakovas nepagrįstai reikalauja pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus pareiškėjas nevykdys tranzitinių vežimų, bei prašė įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui jo prašytus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.

54.4. 2020 m. vasario 13 d. Tarnyba priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino iš dalies pagrįstu pareiškėjo skundą ir įpareigojo Administraciją panaikinti Sprendimo 3 punktą, bei, įvertinus nagrinėjant skundą nustatytas aplinkybes, priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo Paraiškos Nr. 98 13, 15, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 68, 69 ir 70 eilutėse nurodytų pajėgumų skyrimo, kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Tarnyba Įsakyme nurodė, kad pareiškėjas nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus užtikrinamas Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis.

55. Remiantis Kodekso 3 straipsnio 49 dalimi, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – galimybė tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį.

56. Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę gauti minimalųjį prieigos paketą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (Kodekso 28 str. 2 d.).

57. Kodekso 3 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad minimalusis prieigos paketas tai paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas.

58. Pagal Kodekso 3 straipsnio 27 dalį krovinių vežimas geležinkelių transportu yra krovinių, įskaitant tuščius vagonus, vežimas traukiniais iš pradinės geležinkelio stoties į galinę geležinkelio stotį. Tranzitu laikomas krovinių, kurie neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ar keleivių, kurie neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją (Kodekso 3 str. 42 d.).

59. Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad minimalusis prieigos paketas apima teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Tai reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai gali būti skiriami tik tada, kai yra įgyvendinti visi Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, įskaitant išimtį, susijusią su tranzito geležinkelių transportu paslaugų teikimu, numatytą Kodekso 28 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog Kodekso 28 straipsnio 1 dalis nukreipia į to paties straipsnio 2 dalį, kas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumai gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus, įvertinant ir 2 dalyje numatytus reikalavimus, susijusius su tranzito geležinkelių transportu paslaugų teikimu.

60. Įvertinusi Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 3 straipsnio 42 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kroviniai per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios visos akcijos nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos valstybei, gali būti vežami tik su sąlyga, kad kroviniai yra iškraunami ir pakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

61. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju visi pareiškėjo prašomi pajėgumai buvo vertinami kaip visuma (bendrai), siekiant įsitikinti, kad pareiškėjas nevykdys tranzito, todėl, skiriant pajėgumus, buvo vertinamas visas bendras pagal pareiškėjo prašomus pajėgumus sudaromas traukinio važiavimo maršrutas, t. y. buvo vertinama, ar pareiškėjas, nuvažiavęs tuščiais vagonais ar tik su lokomotyvu be vagonų į atitinkamą paskirties vietą trečiojoje šalyje, po to nevažiuos per Lietuvos Respublikos teritoriją pakrautais vagonais, vykdydamas tranzitą.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, Administracijai, priimant sprendimą dėl pajėgumų skyrimo pagal Paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 65 ir 66 eilutėse prašomus pajėgumus, pagrįstai kilo abejonių dėl galimybės pareiškėjai vykdyti tranzitą, vežant krovinius per Lietuvos Respublikos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ar per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ar Baltarusijos Respubliką, ir atvirkščiai, kadangi pareiškėjo prašomomis naudotis geležinkelio linijomis galima vykdyti krovinių vežimą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Latvijos Respublika ir Baltarusijos Respublika iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi arba nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Latvijos Respublikos iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog Administracija turėjo teisę ir pareigą prašyti pareiškėjo, kad jis pagrįstų, jog jo planuojama vykdyti krovinių vežimo veikla nepažeis Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y., kad pareiškėjas nevykdys tranzito. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo planuojama vykdyti krovinių vežimo geležinkelių transportu veikla nepažeis Kodekso 28 straipsnio 2 dalies.

63. Kaip matyti iš Paraiškos Nr. 98, pajėgumų traukiniams su tuščiais vagonais buvo prašoma tik važiuojant į vieną pusę. Toje pačioje Paraiškoje Nr. 98 pareiškėjas prašė pajėgumų tomis pačiomis geležinkelio atkarpomis į kitą pusę, tačiau su pakrautais vagonais (Paraiškos Nr. 98 6, 8, 10, 12, 16, 18, 27, 30, 33 ir 36 eilutėse pareiškėjas prašė pajėgumų lyginės krypties traukiniams su tuščiais vagonais, o kitose Paraiškos Nr. 98 eilutėse (atitinkamai 5, 7, 9, 11, 14, 17, 26, 29, 32 ir 35) – pajėgumų tomis pačiomis geležinkelio kelio atkarpomis nelyginės krypties traukiniams su pakrautais vagonais. Paraiškos Nr. 98 34 eilutėje pareiškėjas prašė pajėgumo nelyginės krypties traukiniui su tuščiais vagonais, o 31 – pajėgumo ta pačia geležinkelio kelio atkarpa lyginės krypties traukiniui su pakrautais vagonais). Atsižvelgus į tai, atsakovas pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjo prašomus pajėgumus, nors jie buvo skirti ir traukiniams su tuščiais vagonais.

64. Pareiškėjas teigia, kad Administracija, nesudariusi teiktinų dokumentų sąrašo ir aiškiai nenurodydama, kokius dokumentus kartu su paraiška jis turi pateikti, neturi teisės jų reikalauti. Tuo tarpu Administracija nurodė, kad nėra galimybės nustatyti baigtinį dokumentų sąrašo, taip pat tai padaryti netikslinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu paraiškos dėl pajėgumų skyrimo nagrinėjimo atveju, siekiant įrodyti atitinkamas aplinkybes, vežėjai gali teikti skirtingus jų turimus dokumentus. Be to, baigtinio dokumentų sąrašo nustatymas būtų nepalankus geležinkelio įmonėmis, kadangi tokiu būdu būtų apribotos jų įrodinėjimo galimybės, t. y. jos negalėtų teikti turimų dokumentų, jei jie nebūtų įtraukti į nustatytą dokumentų sąrašą. Nagrinėjamu atveju Administracija 2019 m. birželio 10 d. rašte Nr. 15B-3877 „Dėl pajėgumų“ ir 2019 m. liepos 31 d. rašte Nr. 15B-5083 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui nurodė, kokie dokumentai galėtų būti pateikti siekiant įrodyti, kad nebus pažeista išimtinė teisė vykdyti tranzitinius vežimus, bei paprašė pareiškėjo pateikti informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius, kad paraiška prašomi pajėgumai nebus naudojami tranzitiniams vežimams vykdyti, tačiau pareiškėjas jokių dokumentų nepateikė.

65. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui, nepateikus dokumentų, pagrindžiančių, kad prašomi pajėgumai nebus naudojami teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas, Administracija ginčijamomis Sprendimo dalimis, vadovaudamasi Kodekso 28 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai neskyrė prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.

66. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

67. Bylos esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą teismui, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, nors turėjo būti sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 35 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (15 Eur) grąžinama UAB „LGC CARGO“. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 3 dalimi ir144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LGC CARGO“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „LGC CARGO“ 2020 m. gruodžio 23 d. sumokėto žyminio mokesčio permoką – 15 Eur (penkiolika eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasGintaras KryževičiusSkirgailė Žalimienė