Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-23 · Administracinė byla Nr. eI3-2816-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
eI3-2816-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00927-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
UAB "LGC CARGO"
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra”
Atsakovas
Lietuvos transporto saugos administracija
Administracinė byla Nr. eI3-2816-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00927-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo” atstovui advokato padėjėjui V. L.,

atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos atstovei A. G.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovėms A. J. ir R. L.,

trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra” atstovėms E. Ž. ir L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo” skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra”) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „LGC Cargo” (toliau – ir UAB „LGC Cargo”, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) 2019-10-17 sprendimo Nr.PSE-356 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2019-2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB “LGC CARGO” ” (toliau –Sprendimas) dalis, kuriomis pareiškėjai nebuvo skirtos Paraiškos Nr. 98 prašomi pajėgumai bei panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau - Tarnybos) sprendimo dalį, kurioje Tarnyba konstatavo, kad Administracija sprendimo Nr. PSE-356 2 punktu pagrįstai atsisakė pareiškėjai skirti paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 66 eilutėse nurodytus pajėgumus ir 4 punktu - paraiškos Nr. 98 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 24, 37, 38 ir 65 eilutėse nurodytus pajėgumus bei įpareigoti skirti prašomus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji yra privati geležinkelių įmonė, įsteigta 2017 metais ir planuojanti teikti krovinių vežimo paslaugas naudojant viešąją Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą. Pareiškėja yra įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla, turi saugos sertifikatą (A ir B dalis), yra sudariusi sutartį su Lietuvos geležinkelių infrastruktūros valdytoju dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Pareiškėja teigia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir GTK) 28 straipsnio 1 dalimi, Bendrovė turi teisę gauti minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2019-04-05 pateikė atsakovui Paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019-2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

Skunde nurodo, kad atsakovas Sprendimo 2 dalimi atsisakė skirti pareiškėjai paraiškos 1-ojoje, 2-ojoje, 3-iojoje, 4-ojoje, 5-ojoje, 6-ojoje, 7-ojoje, 8-ojoje, 9-ojoje, 10-ojoje, 11-ojoje, 12-ojoje, 19-ojoje, 22-ojoje, 25-ojoje, 26-ojoje, 27-ojoje, 28-ojoje, 29-ojoje, 30-ojoje, 31-ojoje, 32-ojoje, 33-iojoje, 34-ojoje, 35-ojoje, 36-ojoje, 66-ojoje eilutėse prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019-2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, nes pareiškėja nepateikė dokumentų, duomenų ar kitos pagrįstos informacijos, pagrindžiančių, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ir (ar) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ir taip nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus užtikrinamas GTK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis. Sprendimo 3 dalimi atsakovas atsisakė skirti pareiškėjos prašomus paraiškos 13-ojoje, 15-ojoje, 41-ojoje, 42-ojoje, 43-iojoje, 44-ojoje, 46-ojoje, 47-ojoje, 48-ojoje, 49-ojoje, 50-ojoje, 51-ojoje, 52-ojoje, 53-iojoje, 54-ojoje, 55-ojoje, 56-ojoje, 57-ojoje, 58-ojoje, 68-ojoje, 69-ojoje, 70-ojoje eilutėse prašomus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019-2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, nes prašomų pajėgumų nėra, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys ruožuose Kužiai-Klaipėda (tarpstotis Plungė- Šateikiai), Kaišiadorys-Radviliškis (tarpstočiai Žeimiai-Lukšiai ir Livintai- Gaižiūnai), Radviliškis-Rokiškis (tarpstotis Gostonys-Šeduva), Radviliškis-Pagėgiai (Viduklė-Tauragė), Bugeniai-Kužiai (tarpstotis Kuršėnai-Papilė) yra perpildytos pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms. Sprendimo 4 dalimi atsakovas atsisakė pareiškėjai skirti paraiškos 14-ojoje, 16-ojoje, 17-ojoje, 18-ojoje, 20-ojoje, 21-ojoje, 23-iojoje, 24-ojoje, 37-ojoje, 38-ojoje, 65-ojoje eilutėse prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019-2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, nes pareiškėja nepateikė dokumentų, duomenų ar kitos pagrįstos informacijos, pagrindžiančių, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ir (ar) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ir taip nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus užtikrinamas GTK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis ir prašomų pajėgumų nėra, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys ruožuose Kaišiadorys-Radviliškis (tarpstočiai Žeimiai-Lukšiai ir Livintai-Gaižiūnai), Radviliškis-Rokiškis (tarpstotis Gostonys- Šeduva), Radviliškis-Pagėgiai (Viduklė-Tauragė) yra perpildytos bei pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms.

Pareiškėja nurodo, kad GTK nustato dvi imperatyvias naudojimosi viešąja geležinkelių infrastuktūra sąlygas, t. y. 1) naudotis minimaliuoju prieigos paketu turi teisę geležinkelio įmonė (vežėjas), įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį ir 2) vykdyti tranzito geležinkelių transportu paslaugas išimtinai turi teisę tik vežėjai, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pareiškėja teigia, kad įstatymas nenustato kitų papildomų sąlygų vežėjams norintiems gauti minimalųjį prieigos paketą, t. y. nenustato, pareigos vežti krovinius, kurių kilmės šalis išimtinai būtų Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat nenustato sąlygos, jog vežėjo kroviniai išimtinai privalėtų būti iškrauti ir pakrauti tik Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje. Vežėjo kroviniai gali būti importuojami ir eksportuojami į/iš trečiųjų šalių, todėl vežamų krovinių pakrova ir iškrova gali būti vykdoma ne tik Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės teritorijoje, o tokio pobūdžio vežimus pareiškėja turi teisę vykdyti, vadovaujantis GTK nustatyta tvarka. Pareiškėjos vertinimu GTK 28 straipsnio 2 dalis nustato tik išimtį dėl tranzitinių vežimų vykdymo, tačiau ne vieną iš būtinų sąlygų siekiant gauti minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė nėra patvirtinusi baigtinio kartu su paraiška dėl pajėgumų skyrimo teiktinų dokumentų sąrašo. Nurodo, kad jai kreipiantis į atsakovę nebuvo nurodytas kartu su paraiška dėl pajėgumų skyrimo teiktinų dokumentų sąrašas.

Skunde nurodyta, kad GTK nustato, kad tranzitas – krovinių, kurie neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ar keleivių, kurie neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, ir kad naudojantis Paraiškos Nr. 98 6, 8, 10, 12, 27, 30, 33, 34, 36 eilutėse prašomais pajėgumais GTK 28 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės negali būti pažeistos, kadangi šie pajėgumai pagal paraiškoje pateiktą traukinio masę skirti vežti tuščius vagonus, t. y. vagonus be krovinio. Taip pat nurodoma, jog naudojantis Paraiškos Nr. 98 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36 eilutėse prašomais pajėgumais GTK 28 straipsnio 2 dalies nuostatos neturi būti taikomos, nes pajėgumo pradžia ir pabaiga (pradinė ir galinė stotis) yra Lietuvos Respublikos teritorija, arba pasienis su Europos Sąjungos šalimi), t. y. pajėgumai tiesiogiai nesusiję su trečiąją šalimi ir tranzitinis krovinių vežimas nėra galimas. Naudojantis Paraiškos Nr. 98 66 eilutėje prašomu pajėgumu GTK 28 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės negali būti pažeistos, kadangi šis pajėgumas (pagal Paraiškoje Nr. 98 pateiktą traukinio rūšį) skirtas važiuoti lokomotyvui be vagonų. Lygiai tokius pačius argumentus pareiškėja nurodo ir dėl Paraiškos Nr. 98 14-ojoje, 16-ojoje, 17-ojoje, 18-ojoje, 20-ojoje, 21-ojoje, 23-iojoje, 24-ojoje, 37-ojoje, 38-ojoje, 65-ojoje eilutėse prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų.

Šalies argumentai

Atsakovė Lietuvos transporto saugos administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja GTK 28 straipsnį. Atsakovė pažymi, kad konkretaus teisinio įpareigojimo turinį atskleidžia dvi straipsnio dalys, o ne viena. GTK 28 straipsnio 1 dalis nukreipia į to paties straipsnio 2 dalį, kas reiškia, kad suteikiant minimalųjį prieigos paketą, apimantį ir teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastuktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumai gali būti skiriami tik jei geležinkelio įmonė atitinka GTK 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, įskaitant 2 dalyje numatytą išimtį, susijusią su tranzito geležinkelių transportu paslaugų teikimu. Pažymi, kad pareiškėja neteisingai supranta GTK įtvirtintą tranzito sąvoką. Atsakovės tvirtinimu, tranzitas suprantamas kaip krovinių, kurie neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją. Kitaip tariant, tranzitas yra krovinių vežimas tarp dviejų trečiųjų šalių per Lietuvos teritoriją, o pareiškėja teigia, kad turi teisę vežamus krovinius pakrauti ir iškrauti ne tik Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės teritorijoje, kas ir atitinka tranzito sąvoką. Jei krovinys yra pakraunamas arba iškraunamas Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos šalyje ir per Lietuvos teritoriją vežamas į trečiąją šalį, toks vežimas nėra laikomas tranzitiniu ir jį turi teisę vykdyti geležinkelio įmonės, kurių visos akcijos nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos valstybei, tačiau, Administracijos vertinimu, pareiškėjos teiginiai atskleidžia, kad ji planuoja vykdyti ir tranzitinio pobūdžio vežimus, kurių neturi teisės vykdyti.

Pažymi, kad patvirtinti baigtinį galimų pateikti dokumentų sąrašą nėra galimybės bei netikslinga, nes kiekvienu konkrečiu paraiškos dėl pajėgumų skyrimo nagrinėjimo atveju, siekiant įrodyti atitinkamas aplinkybes, vežėjai gali teikti skirtingus jų turimus dokumentus. Mano, kad baigtinio dokumentų sąrašo patvirtinimas taip pat būtų nepalankus geležinkelio įmonėms, nes tokiu būdu būtų apribotos jų įrodinėjimo galimybės, t. y. jos negalėtų teikti turimų dokumentų, jei jie nebūtų įtraukti į nustatytą dokumentų sąrašą.

Pažymi, kad pareiškėja klaidingai nurodo, kad jai kreipiantis į atsakovę nebuvo nurodytas kartu su paraiška dėl pajėgumų skyrimo teiktinų dokumentų sąrašas. Nurodo, kad pareiškėjai išsiųstuose raštuose buvo nurodyta, kokie dokumentai, konkrečiai pareiškėjos paraiškos nagrinėjimo atveju, būtų vertinami kaip įrodymai, kuriais būtų patvirtinama jo atitiktis teisės aktų reikalavimams, tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų. Pažymi, kad savo pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad pateikti prašomų dokumentų negali, kadangi tokie dokumentai negali egzistuoti ir tranzitiniai vežimai yra neįmanomi vadovaujantis Europos Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos argumentas, kad pajėgumai negalėjo būti vertinami pagal GTK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes jų pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorija, prieštarauja Paraiška Nr. 98 prašomoms skirti to paties traukinio maršruto atkarpoms, kurios tęsiasi iki valstybės sienos, kas leido daryti pagrįstą prielaidą, kad bus vykdomi tranzitiniai vežimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir 2019-11-15 skundas, kurį nagrinėjo Tarnyba ir priėmė sprendimą. Tarnyba laikosi nuomonės, kad Bendrovės skundas turėtų būti atmestas remiantis motyvais, nurodytais Tarnybos direktoriaus 2020-02-13 įsakyme Nr.(1.9E) 1V-190 „Dėl UAB „LGC Cargo“ 2019 m. lapkričio 15 d. skundo“.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad iš esmės pritariama atsakovės atsiliepimo argumentams.

Atsiliepime nurodo, kad jis kaip ir atsakovė laikosi pozicijos, kad, jeigu pareiškėja prašo maršrutų, kuriuos įvertinus (sudėjus į visumą), egzistuoja reali tikimybė, kad gali būti tiekiamos tranzito paslaugos, ji privalo pateikti dokumentus ir kitą informaciją, pagrindžiančią, kad tokių paslaugų neteiks.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2019-08-27 raštu Nr. SD(DI)-2261 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo" pateikė pareiškėjai informaciją apie kitas paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus važiuoti traukiniu atitinkamu maršrutu, dėl kurių kyla nesutarimai su pareiškėjos Paraiškoje Nr. 98 prašomais pajėgumais. Pareiškėjai buvo suteikta visa informacija apie „konkuruojančius" pajėgumus, kuri galėjo būti atskleista nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos. Pažymi, kad tokia pat tvarka apie „konkuruojančius" pajėgumus buvo informuoti ir kiti pareiškėjai, dalyvavę paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus 2019-2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje praeiškėjos skundą prašė atmesti vadovadamosis atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovės Bendrovės skundą taip pat prašė atmesti remdamosis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo skirti UAB „LGC Cargo“ viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019-2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad UAB „LGC Cargo“ 2019-04-05 Lietuvos transporto saugos administracijai pateikė paraišką Nr. 98 „Skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams“ 2019-2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui (toliau- ir Paraiška 98).

2019-10-17 Administracija priėmė sprendimą Nr. PSE-356 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „LGC CARGO““, kuriuo atsisakė skirti dalį viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pareiškėjai, nes pareiškėja nepateikė dokumentų, duomenų ar kitos pagrįstos informacijos, pagrindžiančios, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ir (arba) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ir taip nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus neužtikrintas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis.

2019-11-15 pareiškėja pateikė skundą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, kuriame nurodė, kad Sprendimo punktai, kuriais pareiškėjos prašyti pajėgumai nebuvo skirti dėl to, kad nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ir (arba) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, yra neteisėtas ir prieštaraujantis Geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio nuostatoms. Skunde nurodė, kad Administracija nepagrįstai reikalauja pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus Bendrovė nevykdys tranzitinių vežimų bei prašė įpareigoti atsakovę skirti jai prašytus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.

2020-02-13 Tarnyba priėmė įsakymą Nr. (1.9E)1V-190 „Dėl UAB „LGC Cargo“ 2019 m. lapkričio 15 d. skundo“, kuriuo atmetė pareiškėjos 2019-11-15 skundą dalyje dėl tranzitinių vežimų vykdymo, nes konstatavo, kad Aadministracija Sprendimo 2 punktu pagrįstai atsisakė pareiškėjai skirti Paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 66-ojoje eilutėse nurodytus pajėgumus ir 4 punktu – Paraiškos Nr. 98 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 24, 37, 38 ir 65-ojoje eilutėse nurodytus pajėgumus dėl to, kad pareiškėja nepašalino pagrįstos abejonės, kad naudojantis prašomais pajėgumais bus užtikrinamas GTK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-19 nutarimas Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“.

GTK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę gauti minimalųjį prieigos paketą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

GTK 3 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad minimalusis prieigos paketas tai paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas.

Viešoji geležinkelių infrastruktūra suprantama kaip geležinkelių infrastruktūra, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti, manevruoti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos (GTK 3 straipsnio 47 dalis). Pagal GTK 3 straipsnio 49 dalį viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – galimybė tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį.

Krovinių vežimas geležinkelių transportu – krovinių, įskaitant tuščius vagonus, vežimas traukiniais iš pradinės geležinkelio stoties į galinę geležinkelio stotį (GTK 3 straipsnio 27 dalis).

Taigi, minimalusis prieigos paketas apima teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Tai reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai gali būti skiriami tik tada, kai yra įgyvendinti visi GTK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, įskaitant išimtį, susijusią su tranzito geležinkelių transportu paslaugų teikimu, numatytą GTK 28 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėja nurodo, kad įstatymas nustato dvi imperatyvias naudojimosi viešąja geležinkelių infrastuktūra sąlygas, t. y. 1) naudotis minimaliuoju prieigos paketu turi teisę geležinkelio įmonė (vežėjas), įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį ir 2) vykdyti tranzito geležinkelių transportu paslaugas išimtinai turi teisę tik vežėjai, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pareiškėja teigia, kad įstatymas nenustato kitų papildomų sąlygų vežėjams norintiems gauti minimalųjį prieigos paketą.

Pareiškėjos vertinimas, kad GTK 28 straipsnio 2 dalis nustato tik išimtį dėl tranzitinių vežimų vykdymo, tačiau ne vieną iš būtinų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų laikytinas nepagrįstu. GTK 28 straipsnio 1 dalis nukreipia į to paties straipsnio 2 dalį, kas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumai gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) atitinka GTK 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, įvertinant 2 dalyje numatytus reikalavimus, susijusius su tranzito geležinkelių transportu paslaugų teikimu.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2012/34 3 straipsnio 8 papunktyje tranzitas apibrėžiamas kaip Europos Sąjungos teritorijos kirtimas nepakraunant ar neiškraunant krovinių ir (arba) neįlaipinant ar neišlaipinant keleivių Sąjungos teritorijoje. Taigi, tranzitas suprantamas kaip krovinių, kurie neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ar keleivių, kurie neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją (GTK 3 straipsnio 42 dalis).

Atitinkamai, GTK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys, taip pat GTK 3 straipsnio 42 dalis suponuoja, kad kroviniai per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios visos akcijos nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos valstybei, gali būti vežami tik su sąlyga, kad kroviniai yra iškraunami ir pakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

Paraiškos Nr. 98 nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos prašomomis naudotis geležinkelio linijomis galima vykdyti krovinių vežimą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Latvijos Respublika ir Baltarusijos Respublika iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi arba nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Latvijos Respublikos iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Atsižvelgiant į tai, kad Latvijos Respublikos teritorija ribojasi su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, yra galimybė šiais maršrutais vežti krovinius iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį arba Baltarusijos Respubliką, ir atvirkščiai. Tuo atveju, jei aukščiau nurodytomis geležinkelio linijomis pareiškėjo geležinkelių transportu vežami kroviniai nebūtų pakraunami ir (ar) iškraunami Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ar kitos ES valstybės narės teritorijoje, tokia krovinių vežimo veikla, vadovaujantis GTK 3 straipsnio 42 dalimi, būtų laikoma tranzito vykdymu. Administracijai, priimant sprendimą dėl pajėgumų skyrimo pagal Paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 65 ir 66 eilutėse prašomus pajėgumus, pagrįstai kilo abejonių dėl galimybės pareiškėjai vykdyti tranzitą, vežant krovinius per Lietuvos Respublikos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ar per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ar Baltarusijos Respubliką, ir atvirkščiai, todėl Administracija turėjo teisę ir pareigą prašyti pareiškėjos, kad ji pagrįstų, jog jos planuojama vykdyti krovinių vežimo veikla nepažeis GTK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y., kad pareiškėja nevykdys tranzito.

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pareiškėja nurodydama pavienes traukinio maršruto atkarpas, kuriomis važiuotų tušti vagonai, nevertina bendro traukinio maršruto, kuriuo bus vykdomi vežimai (į priekį ir atgal), kadangi kitose to paties traukinio maršruto atkarpose jau yra vežami vagonai su kroviniu. Vadinasi pareiškėja, vykdydama savo veiklą, gali tam tikrose traukinio maršruto dalyse važiuoti ir su tuščiais vagonais, kad nuvykus į atitinkamą paskirties vietą tuos vagonus pakrautų ir tuo pačiu traukinio maršrutu sugrįžtų su jau pakrautais vagonais. Priešingu atveju, t. y. tam tikroje traukinio maršruto dalyje neperduodant tuščių vagonų pakrovimui, apskritai nebūtų įmanomas geležinkelio įmonės krovinių vežimo veiklos vykdymas. Net jei į vieną pusę Lietuvos Respublikos teritorija būtų pravažiuojama traukiant tuščius vagonus, tai jokiu būdu nepaneigia galimybės, kad važiuojant tuo pačiu traukinio maršrutu atgal bus vežami jau pakrauti vagonai. Kitaip tariant, tam tikroje traukinio maršruto dalyje važiavimas su tuščiais vagonais, nepaneigia tranzitinių vežimų vykdymo galimybės, nes vežėjas gali nutraukęs tuščius vagonus juos pakrauti vienoje trečiojoje šalyje, juos tranzitu pervežti per Lietuvos Respublikos teritoriją ir krovinį iškrauti kitoje trečiojoje šalyje. Vertinant, ar pareiškėjų prašomi suteikti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neturi tranzitinių vežimų pobūdžio yra aktualu įvertinti bendrą traukinio maršrutą, kuris parodo, ar yra reali galimybė vykdyti tranzitinius vežimus. Kaip jau nurodyta anksčiau Administracija įvertinusi pareiškėjos paraišką Nr. 98 nustatė, kad pagal prašomus pajėgumus yra galimybė vykdyti tranzitinius vežimus, ko iš esmės pareiškėja vykdyti neturi teisės, nes jos visos akcijos nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos valstybei.

Atsižvelgiant į GTK nustatytus reikalavimus, Administracijos prašymas pateikti dokumentus, patvirtinančius UAB „LGC CARGO“ laikymąsi GTK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas. Bendrovė dokumentų, patvirtinančių, jog UAB „LGC CARGO“ naudodamasi paskirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais vykdys krovinių, vežamų iš trečiosios valstybės iškrovimą Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ir laikysis GTK imperatyvių reikalavimų, susijusių su prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, nepateikė.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Administracija nėra patvirtinusi baigtinio kartu su paraiška teikiamų dokumentų sąrašo, tai yra dokumenų pagrindžiančių, kad prašomi pajėgumai nebus naudojami teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas, sąrašo. Teismas vertindamas šį argumentą sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad iš esmės baigtinio dokumentų sąrašo, kurie pagrįstų, kad naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus pajėgumus krovinys bus pakraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ir (arba) jis bus iškraunamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje nėra galimybės patvirtinti, kadangi jis iš esmės gali būti individualus kiekvieno paraiškos teikėjo atveju. Vertinant galimo krovinių vežimo organizavimo proceso gausą nustatyti baigtinį dokumentų, pagrindžiančių, kad paraiška prašomi pajėgumai nebus naudojami tranzito paslaugoms teikti, sąrašą nėra galimybės ir netikslinga, nes kiekvienu konkrečiu atveju aplinkybės, kad pareiškėjas neketina teikti tranzito paslaugų, gali būti įrodinėjamos skirtingai. Dokumentai, kuriais geležinkelio įmonė (vežėjas) galėtų pagrįsti, kad neketina teikti tranzito paslaugų, gali skirtis priklausomai nuo krovinio vežimo organizavimo proceso ir kitų susijusių aplinkybių. Baigtinio dokumentų sąrašo patvirtinimas būtų nepalankus pareiškėjams, nes tokiu atveju būtų apribotos jų įrodinėjimo galimybės, t. y. jie negalėtų teikti turimų dokumentų, jei jie nebūtų įtraukti į nustatytą dokumentų sąrašą.

Ginčo atveju aktualu yra tai, kad Administracija pareiškėjai 2019-06-10 išsiųstame rašte Nr. 15B-3877 bei 2019-07-31 rašte Nr. 15B-5083 buvo nurodžiusi, kokie dokumentai, konkrečiai pareiškėjos paraiškos nagrinėjimo atveju, būtų vertinami kaip įrodymai, kuriais būtų patvirtinama jos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Pareiškėja dokumentų, pagrindžiančių, kad prašomi pajėgumai nebus naudojami teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas Administracijai nepateikė.

Administracija, priimdama sprendimą dėl pajėgumų skyrimo, suteikia galimybę geležinkelio įmonėms (vežėjams) naudotis jiems skirtais pajėgumais, todėl jai tenka ir pareiga įsitikinti, kad sprendimas dėl pajėgumų skyrimo atitiks GTK 28 straipsnio nuostatas. Administracijos reikalavimas iš vežėjo, prašančio pajėgumų, dokumentų, įrodančių, kad vežėjas užtikrins GTK 28 straipsnio nuostatų laikymąsi, yra proporcinga priemonė GTK 28 straipsnyje numatytam tikslui pasiekti.

Lietuvos transporto saugos administracijos 2019-10-17 sprendimo Nr.PSE-356 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2019-2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „LGC CARGO“ “ dalis, kuria atsisakyta pareiškėjai skirti Paraiškos Nr. 98 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 65 ir 66 eilutėse prašomus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2019-2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, atsisakydama tentinti Bendrovės skundą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėGediminas UžubalisVita Valeckaitė