Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant: nukentėjusiajam – privačiam kaltintojui A. Č., jo atstovui advokatui Edvardui Krūveliui, kaltinamajam A. S., gynėjui advokatui Algiui Staškūnui, viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1959-01-13, R. K. srityje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis , Mažeikiai, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straispnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. privataus kaltintojo A. Č. kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. laikotarpyje tarp 13.00 ir 14.00 val. namo valdoje Purienų takas Nr.11, Mažeikiai A. Č. spyrė į kojas ir lytinius organus, įstūmė į pavėsinės stiklą, dėl ko buvo perpjautas pirštas, pargriuvusį ant žemės spardė ir kelis kartus smogė kumščiu į veidą ir galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. S. privataus kaltintojo A. Č. kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. laikotarpyje tarp 13.00 ir 14.00 val. namo valdoje Purienų takas Nr.11, Mažeikiai, vartodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą nukentėjusiojo nepilnamečių vaikų Arvydo, Ievos ir Kasparo bei jų motinos akivaizdoje išvadino jį „gaidžiu“, „žąsinu“, „žydru“ ir necenzūriniu žodžiu, tuo jį įžeidė, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 straispnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.

Nukentėjusysis-privatus kaltintojas A. Č. teismo posėdyje parodė, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. apie 14 val. ketino automobiliu važiuoti į miestą iš Purienų tako Nr.11. Jis gyvena namo pirmame aukšte, o antrame aukšte gyvena S. S.. Išvažiavimas iš kiemo buvo užstatytas automobiliu. Suprato, kad tuo automobiliu kažkas yra atvažiavęs pas S. S.. Nuėjęs pabeldė į pirmo aukšto duris ir, paprašęs patraukti mašiną, ėjo į kiemą. Tik išėjus laukan, nepamena ar buvo jau nulipęs nuo laiptelių, ar ne, jį kažkas pastūmė. Kadangi išgirdo A. S. balsą, suprato, kad tai jis pastūmė. A. S. pastūmė antrą kartą ir jis atsidūrė prie pavėsinės, kuri yra 5-7 m atstumu nuo laiptelių. Neišlaikęs pusiausvyros atsirėmė rankomis į pavėsinės stiklą. Tada iš namo išėjo S. S. ir M. S.. Jis (nukentėjusysis) stovėjo atsirėmęs nugara į pavėsinės stiklą, A. S. priešais jį stovėdamas keliu smūgiavo kelis kartus į lytinius organus sakydamas „baigsi mamai rašyti laiškus“. Tuo metu S. S. ištraukė jo (nukentėjusiojo) po pažastimi laikytą segtuvą ir numetė. A. S. nukentėjusįjį pastūmė rankomis, jis parklupo rankomis atsiremdamas į žemę. Atsistojęs siekė segtuvo ir pajuto smūgį į nugarą. Priešais pamatė A. S. ir suprato, kad jam smūgiavo S. S.. Nuo smūgio jis atsirėmė rankomis į stiklą, stiklas sudužo. Nuo kažkieno smūgio jis parkrito ant žemės. Kadangi arčiausiai stovėjo A. S., mano, kad jis ir sudavė. Tada po kelis kartus gulinčiam įspyrė M. S. ir A. S.. Atsistojus ir traukiantis nuo jų, A. S. prieidamas pilvu tris kartus jį pastūmė. Po kiekvieno pastūmimo jis nugriūdavo, atsistodavo. Taip atsitraukdamas jis nuėjo nuo pavėsinės. Būnant vidury sklypo, A. S. jam smogė kumščiu į veidą, nuo smūgio jis prarado sąmonę. Atsigavęs išgirdo triukšmą. Dėl A. S. veiksmų patyrė sužalojimus: suduodant smūgį kumščiu buvo prakirsta lūpa, į stiklus susipjaustė pirštus. Vartojant smurtą jį vadino „gaidžiu“, „žąsinu“, „žydru“ ir necenzūriniu žodžiu. Nuvykęs pas medicinos ekspertą pasakė tik apie prakirstą lūpą, apie kitus sužalojimus nepasakė. Prašo iš kaltinamojo priteisti 10000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė skausmą, buvo sumuštas, pažemintas ir įžeidinėjamas savo nepilnamečių vaikų ir jų motinos akivaizdoje.

Liudytojas S. S. teismo posėdyje parodė, kad būnant pas mamą, pabeldė į duris A. Č. ir paprašė patraukti mašiną. Pirmas išėjo A. S. ir ėjo paskui A. Č. link pavėsinės, atsilikęs nuo jo maždaug 2 m. Liudytojas ėjo iš paskos A. S. 2-3 m atstumu ir sakė Antanui nesiartinti ir nieko A. Č. nesakyti. A. S. dar atsitraukė nuo nukentėjusiojo. M. S. stovėjo už liudytojo, dar toliau nuo A. Č.. A. Č. apėjo pavėsinę ir nuėjo į sodą. Jam iškrito papkė, liudytojas ją pakėlė ir padavė. Sode eidamas pieva A. Č. pargriuvo. Tuo metu šalia jo nieko nebuvo. D. Č. per langą šaukė „Nemuškit jo ir nespardykit“, nors niekas nemušė ir nespardė. D. Č. iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą, A. Č. atsistojo ir atsisėdo prie šulinio. Greitosios med. pagalbos darbuotoja apžiūrėjo A. Č. ir išvažiavo.

Dėl 2007-09-06 padarytų veiksmų, t.y. tuo pačiu metu, kaip ir dabar nagrinėjamoje byloje, padarytų veikų, baudžiamojoje byloje Nr.73-2-0021-08 atliktas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį. Toje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2008-07-30 S. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis įtariamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2007 m. rugsėjo 6 d. laikotarpyje tarp 12.00 ir 14.00 val., namo kieme, esančiame adresu Purienų takas 11, Mažeikiuose, panaudojo fizinį smurtą: pastūmė A. Č., ištraukė iš jo rankų dokumentų dėklą ir pagrobė iš jame buvusios įmautės 200 Lt, taip pagrobė svetimą A. Č. priklausantį turtą, 200 Lt., t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (b.b. Nr.73-2-0021-08 l. 116). 2010-03-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutarimas įsiteisėjęs (b.b. Nr.73-2-0021-08, l. 126-130, 134-135, 145-147, 158-162).

Tos pačios veikos, kuria kaltinamas A. S. šioje byloje, aplinkybės buvo tiriamos baudžiamojoje byloje Nr. PK-61-636-2008, kurioje pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami S. S., A. S. ir M. S.. Šioje byloje teismui nustačius, kad dėl tos pačios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, 2008-12-16 nutartimi privataus kaltinimo procesas nutrauktas ir bylos medžiaga perduota prokurorui, nutartis neskųsta (b.b. Nr. PK-61-636-2008, l. 148-149).

Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaltinamojo gynėjo prašymu teismo posėdyje pagarsinti privataus kaltintojo - nukentėjusiojo parodymai duoti 2008-03-20 teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. PK-61-636-2008. Nukentėjusysis tame posėdyje parodė, kad lipant laipteliais jį stumdė A. S.. Išėjus į kiemą A. S. jį stumdė, kol nugriuvo, o tada visi ėmė spardyti iki jis neteko sąmonės. Dar iki to, kai pargriuvo, iš namo išėjęs S. S. atėmė aplankalą. Atsakinėdamas į klausimus nukentėjusysis parodė, kad traukiantis prie pavėsinės A. S. jį stūmė į stiklus, pajuto smūgį į nugarą, mano, kad smogė S. S.. Prieš tai A. S. jam spyrė į lytinius organus, kai nugriuvo, smūgiavo į galvą. Nukentėjusysis dengėsi veidą rankomis, todėl tik juto smūgius į galvą ir suprato, kad mušė keliese, sąmonę prarado nuo Antano smūgio, jis įstūmė į stiklus ir, neišlaikęs pusiausvyros, nukentėjusysis nugriuvo (b.b. Nr. PK-61-636-2008 l. 42-43).

2007-09-07 surašytoje specialisto išvadoje Nr.G299/07(13) nurodytos įvykio aplinkybės „2007-09-06 apie 16 val. savo namuose konflikto metu, mušė rankomis trys pažįstami asmenys. Vienas iš jų įspyrė į tarpvietę. Serga išsėtine skleroze. Gydėsi ambulatoriškai“. Med. dokumentų duomenys „2007-09-06 18 val. apžiūrėtas šeimos gydytojo. Viršutinėje lūpoje gleivinės nubrozdinimas. Diagnozė: lūpos gleivinės nubrozdinimas“. Objektyvaus tyrimo duomenys „Viršutinės lūpos gleivinėje, dešinėje pusėje, geleivinės nubrozdinimas, rusvos spalvos 1x1 cm dydžio. Tarpvietės srutyje sužalojimų nėra“. Išvada „A. Č. nustatyta: viršutinės llūpos gleivinės nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamojo nurodytu laiku kietu buku daiktu. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą“ (b.b. Nr. PK-61-636-2008 l. 2).

Baudžiamojoje byloje Nr. PK-61-636-2008 2088-03-20 teismo posėdyje A. Č. pateikė garso įrašą, paaiškindamas, kad tai įrašas konflikto, dėl kurio vyksta tyrimas šioje byloje. Taip pat nurodė, jog įrašą darė savo mobiliuoju telefonu, įrašo originalą prarado, bet pavyko jį atkurti ir tai yra atkurtas variantas, įrašo originalo neturi (b.b. Nr. PK-61-636-2008 l. 51).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis). Baudžiamojoje byloje Nr. PK-61-636-2008 su pareiškimu dėl proceso pradėjimo privatus kaltintojas į teismą kreipėsi 2007-12-14. Pareiškime nepateikė informacijos, kad turi garso įrašą. Įrašą teisme pateikė tik 2008-03-20 paaiškindamas, kad „pavyko atkurti svarbius įrodymus, kuriuos buvau praradęs“ ir nepatikslino, kokiu būdu jam pavyko tą įrašą atkurti. Kadangi byloje pateiktas įrašas yra tik kopija ir negalima patikrinti ar tai vientisas įrašas, ar jis nėra sumontuotas, todėl teismas šio įrašo nelaiko įrodymu ir jo neanalizuoja.

Bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnis). Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris įgyja privataus kaltintojo statusą, jis pateikia įrodymus ir įrodinėja kaltinimą (Baudžiamojo proceso kodekso 34, 408, 415, 416 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą.

Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad nukentėjusysis-privatus kaltintojas, išskyrus jo paties parodymus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinimus. Įvertinus jo parodymus dėl veikų, kuriomis jis kaltina kaltinamąjį, teismas daro išvadą, kad parodymai yra nenuoseklūs, tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodo skirtingai. Privataus kaltinimo procesą baudžiamojoje byloje Nr. PK-61-636-2008 jis pradėjo kaltindamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį S. S., A. S. ir M. S.. Nurodė, kad A. S. jį pradėjo stumdyti lipant laiptais, prie pavėsinės A. S. spyrė į lytinius organus, S. S. sudavė į nugarą, pargriuvusį spardė visi, A. S. sudavė smūgį į galvą, jis prarado sąmonę ir įgriuvo į stiklus (b.b. Nr. PK-61-636-2008 l. 42-43). Dabar nagrinėjamos bylos posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog sąmonę prarado nuo A. S. smūgio, kuris buvo suduotas nukentėjusiajam būnant sode, ant pievos (o ne prie pavėsinės, kaip buvo nurodęs paminėtoje byloje). Taip pat dabar nagrinėjamos bylos posėdyje nurodė, jog jam smūgius sudavė ne tik A. S., bet į nugarą smūgį sudavė ir S. S., spardė ne tik A. S., bet ir M. S.. Privatus kaltintojas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaltina tik A. S., nepagrįsdamas, kodėl dabar jau tik jį vieną kaltina. Taip pat dabar nagrinėjamoje byloje A. S. kaltina ir pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį, tuo, kad išvadino jį „gaidžiu“, „žąsinu“, „žydru“ ir necenzūriniu žodžiu. Tačiau vykstant procesui baudžiamojoje byloje Nr. PK-61-636-2008 kaltinimo dėl įžeidimo jis nebuvo pareiškęs. Nei paduodamas skundą dabar nagrinėjamojoje byloje, nei duodamas parodymus, privatus kaltintojas nenurodė, dėl kokių priežasčių jis kaltinimą pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį pareiškė tik praėjus 3 metams po įvykio. Be privataus kaltinimo parodymų, nesant kitų įrodymų ir privačiam kaltintojui šias aplinkybes nurodžius tik po 3 m., teismas daro išvadą, kad ši veika iš vis nebuvo padaryta.

Nors objektyviai nuketėjusiajam ir yra nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.b. Nr. PK-61-636-2008 l. 2), tačiau, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, t.y., kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 155 straispnio 1 dalyje, požymių. Kaltinamasis pagal abu kaltinimus išteisintinas (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1,2 punktai).

Kadangi nukentėjusysis pareikšdamas civilinį iešinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nenurodė, kokio dydžio neturtinė žala padaryta kiekviena veika atskirai, išteisinus kaltinamąjį, civilinės ieškinys dėl neturtinės žalos paliktinas nenagrinėtu (Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis) .

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso Kodekso 297-307 str., str.,

nusprendžia:

A. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikaltimą.

A. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

A. Č. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S. panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.