Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2-7075-734/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2-7075-734/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02068-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Ieškovas
UAB „NEO Finance“
Atsakovas
R. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7075-734/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02068-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei R. L. – S. dėl skolos, tarpininkavimo mokesčio, administravimo mokesčio, sutartinių, mokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3000 Eur negrąžintos kredito dalies skolos, 219,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 23 d.), 1296,00 Eur tarpininkavimo mokesčio, 11,07 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2018 m. rugsėjo 10 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 23 d.), 15,51 procentų pelno palūkanas už negrąžintą 3000 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – darbovietėje (e. bylos priedo 4 l.). Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K819157460 (toliau – vartojimo kredito sutartis, sutartis), kurios pagrindu ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovei suteikė 3000 Eur dydžio vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 770,64 Eur palūkanų (metinių palūkanų norma 15,51 procentas) bei 297,87 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021 m. rugpjūčio 9 d.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2019 m. sausio 3 d. ieškovė atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį su atsakove. Ieškinio pateikimo dienai atsakovė liko skolinga 3000 Eur negrąžinto kredito. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė kredito sutarties nutraukimo, prašomos priteisti skolos sumos ir kitų aplinkybių byloje neginčija.

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat, nesant įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis ir šalių sudaryta sutartimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 3000 Eur negrąžinto kredito pagal kredito sutartį.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 219,58 Eur pelno palūkanų priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir 15,51 procentų pelno palūkanas už negrąžintą 3000 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnyje. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (6.872 straipsnio 2 dalis). Šalių sudarytoje sutartyje – Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki faktiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, manytina, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovės priteistina 219,58 Eur pelno palūkanų, priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir 15,51 procentas pelno palūkanų už negrąžintą 3000 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant jas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovė taipogi prašo priteisti 11,07 Eur sutartinių palūkanų skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2018 m. rugsėjo 10 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 23 d.), motyvuodama, jog šios palūkanos skirtos kompensuoti kreditoriaus neįrodinėtiniems nuostoliams, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą.

Šalių sutarties 6.1 punktas, numato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šios palūkanos skaičiuojamos kaip kompensacija už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pažymėtina, kad specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau - Vartojimo kredito įstatymas). Šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ieškovės prašomos priteisti sutartinės palūkanos vertintinos kaip kompensacinės, todėl jų dydis negali viršyti minėtame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovės prašoma priteisti sutartinių palūkanų suma yra mažesnė, nei Vartojimo kredito įstatyme nurodyti maksimalūs netesybų dydžiai, o atsakovė pagal sutartį nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina 11,07 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 23 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1296 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.27 ir 5.4 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, joje nusistatė konkretų mokėtiną tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestis neįskaitomas į mėnesinę įmoką (1.28 punktas) ir apmokamas paskutine eile, kai padengiama mėnesinė įmoka. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Įvertinus tai, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1296 Eur tarpininkavimo mokesčio yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4526,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistina 102,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), 246,01 Eur išlaidų už advokato paslaugas (88 str. 1 d. 6 p., 98 str.), iš viso 348,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, valstybės naudai iš atsakovės priteistinos 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės R. L. – S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Eur negrąžintos kredito dalies, 219,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 23 d.), 15,51 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3000 Eur, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1296 Eur tarpininkavimo mokesčio, 11,07 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2018 m. rugsėjo 10 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 23 d.), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (4526,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 348,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. L. - Sinkevičienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 5660). Sumokėjus, kvitą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė