- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- ATP-519-511/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00570-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja Jelena Špakova 2013 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 59N-2755567-13 G. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 str. 3 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą - 110 Lt baudą. Už tai, kad jis, 2013 m. birželio 6 d. 19 val. 59 min., Švenčionių rajono savivaldybėje Kochanovkos 1 kaime, vairuodamas transporto priemonę SKODA ROOMSTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 kilometrų per valandą greitį, važiuodamas 74 kilometrų (3 km/h paklaida) per valandą greičiu (t.y. viršydamas leistiną greitį 21 km/h), kas užfiksuota stacionaraus greičio matuoklio „MultaRadar C,625-010/61284“ parodymais.
G. M. nesutikdamas su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 59N-2755567-13, apskundė jį Ignalinos rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos Jelenos Špakovos 2013 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 59N-2755567-13 nepakeistą ir G. M. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. M. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjos J.Špakovos nutarimą ir bylą nutraukti. Teigia, kad ginčo esmė nėra pareiškėjui paskirtos baudos faktas ar jos dydis. Ginčo esmė - teisės pažeidimo fiksavimo būdai ir metodai, kurie pažeidžia žmogaus teises. Tai, kad pareiškėjo asmenybė buvo neabejotinai nustatyta, naudojantis slapta kamera užfiksuotais duomenimis, patvirtina faktą, kad duomenys atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimams. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas specialiai išskiria asmens duomenų rinkimo būdą – „vaizdo stebėjimas“, o tai reiškia, kad įstatymo leidėjas vienareikšmiškai šį būdą priskiria asmens duomenų rinkimui, o šiuo būdu gautai informacijai suteikia asmens duomenų statusą. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai vaizdo stebėjimui, kaip asmens duomenų rinkimo būdui, yra imperatyvūs. Todėl, byloje pateikti įrodymų surinkimo būdai prieštarauja imperatyvioms Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms. Teigia, kad Policijos veiklos įstatymas tiesiogiai duoda nuorodą į kitus įstatymus, garantuojančius asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, t.y., į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, kurios šiuo konkrečiu atveju ir buvo pažeistos. Teigia, kad piliečio filmavimas, fotografavimas, t.y., veiksmai, kuriais iš esmės pažeidžiamas piliečio privatumas, t.y., jo konstitucinės teisės, yra galimas jei, atsižvelgiant į viešą interesą, jis yra būtinas. Kadangi įrodymai, surinkti, pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų imperatyvius reikalavimus, neatitinka administracinėje teisenoje įrodymams keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str., todėl jais negalima remtis, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. M. padarė ATPK 124 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, ko jis ir pats neginčija.
G. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kur numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 300 litų. Apelianto pažeidimas buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „ MultaRadar C, 625-010/61284“, 1180634, 74/3 km/val.“ (b.l. 5).
Ginčas šioje byloje keliamas dėl to, ar panaudotas teisės pažeidimo fiksavimo būdas nepažeidžia žmogaus teisių ir neprieštarauja imperatyvioms Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms, ir ar neteisėtu būdu surinkti įrodymai gali būti laikomi tinkamais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje.
G. M. neneigia, kad 2013 m. birželio 6 d. 19 val. 59 min., Švenčionių rajono savivaldybėje Kochanovkos 1 kaime, vairuodamas transporto priemonę SKODA ROOMSTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 kilometrų per valandą greitį, važiuodamas 74 kilometrų (3 km/h paklaida) per valandą greičiu (t.y. viršydamas leistiną greitį 21 km/h). Teismas įvertinęs bylos nuotrauką, kurioje užfiksuotas G. M. daromas pažeidimas, teisingai nustatė, kad buvo užfikuotas greitį viršijantis automobilis, o ne jo vairuotojas (b.l. 6), taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenys, pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, nebuvo renkami. Pripažinti, jog G. M. kaltė buvo įrodinėjama neleistinais įrodymais, nėra pagrindo. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 12 punktą, užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimą ir nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, policijos pareigūnas turi teisę fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, o pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 13 punktą, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka turi teisę fotografuoti asmenis, kurių tapatybė nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju judantis objektas (automobilis) automatiškai nufotografuojamas tik tuomet, kai padaromas pažeidimas - viršijamas leistinas greitis. Viešoje vietoje - kelyje darydamas teisės pažeidimą ir motyvuodamas privataus gyvenimo neliečiamumu (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas - ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis), pažeidėjas šiuo pagrindu tikėtis apsaugos nuo atsakomybės už padarytą pažeidimą neturėtų.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ar keisti teismo nutarties ar institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinį skundą netenkinti.
Nutartis neskundžiama.