Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavusiam asmeniui G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. M. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjo J. Š. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja J. Š. 2013 m. liepos 11 d. G. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2013 m. birželio 6 d. 19 val. 59 min., Švenčionių rajono savivaldybėje Kochanovkos 1 kaime, vairuodamas transporto priemonę SKODA ROOMSTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 kilometrų per valandą greitį, važiuodamas 74 kilometrų (3 km/h paklaida) per valandą greičiu (t.y. viršydamas leistiną greitį 21 km/h), kas užfiksuota stacionaraus greičio matuoklio „MultaRadar C,625-010/61284“ parodymais. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja J. Š. 2013 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 59N-2755567-13 G. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą - 110 Lt baudą.

Slaptas stebėjimas yra galimas, policijos pareigūnais legaliai turi teisę jį vykdyti, vadovaudamiesi Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis. Tačiau šiuo atveju šis įstatymas nebuvo ir negalėjo būti taikomas.

Teismo posėdžio metu G. M. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais bei papildomai nurodė, jog automobilis SKODA ROOMSTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, 2013 m. liepos 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime Nr. 59-2755567-13 nurodytą datą ir laiką, t.y. 2013 m. birželio 6 d. 19 val. 59 min. minėtu automobiliu jis važiavo Švenčionių rajono savivaldybėje Kochanovkos 1 kaime ir galėjo užsigalvojęs ar nepastebėjęs per apžėlusius medžius gyvenvietės pradžios ženklo, viršyti greitį, to G. M. neneigia, tačiau jam nepriimtini paties galimai padaryto pažeidimo fiksavimo būdai ir priemonės, nes jie pažeidžia jo, kaip privataus asmens teises. Kelių eismo taisyklės nenumato tokio pažeidimo fiksavimo būdo, o Generalinio komisaro įsakymai, kuriais vadovaujantis tokiu būti buvo fiksuojamas pažeidimas, prieštarauja teisės aktams. G. M. paaiškino, kad dažnai važinėja šia kelio atkarpa, žino, kur yra gyvenvietė, jos pradžia, tačiau, jo manymu, esmė yra ne pažeidimas, o pažeidimo fiksavimo būdas, kuris pasak G. M. yra neteisėtas.

Gynėjas advokatas A. M. nurodė, jog esmė yra ne G. M. paskirta baudos dydis-VRM pensininkas turi galimybę šią baudą sumokėti, tačiau neramina šio teisės pažeidimo fiksavimo būdai ir metodai, kurie pažeidžia žmogaus teises. Pažeistas asmens privatumas, nebuvo jokių ženklų, kad asmuo gali būti filmuojamas, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-02-09 įsakymas Nr. 5-V-127 prieštarauja įstatymams, todėl teisė iš neteisės negali gimti.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ginčas šioje byloje keliamas dėl to, ar transporto priemonių, kurios viršija leistiną greitį fotografavimas mobiliais greičio matavimo prietaisais iš esmės pažeidžia asmens privatumą, t.y. jo konstitucines teises. Pasak pažeidėjo, kelių eismo taisyklės nenumato tokio pažeidimo fiksavimo būdo, o Generalinio komisaro įsakymai, kuriais vadovaujantis tokiu būti buvo fiksuojamas pažeidimas, prieštarauja teisės aktams, betarpiškai reglamentuojantiems policijos veiklą, kurie, imperatyviai nustato būtinumą, naudojant greičio režimo pažeidimus fiksuojančius automatinius prietaisus, informuoti apie tokį panaudojimą kelių eismo dalyvius.

Kelių eismo taisyklių dalies Informaciniai ženklai 645 punkte Automatinė greičio kontrolė nurodoma, kad tai kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse kelio ženklas statomas 150-300 m, o gyvenvietėse - 50-100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus šis ženklas gali būti pastatytas kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas 801 lentelėje. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-02-09 įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintame Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais, tyrimo tvarkos aprašo 2 punkte yra nurodyta, kad stacionarus greičio matavimo prietaisas – prietaisas, fiksuojantis kelių transporto priemonių nustatyto važiavimo greičio viršijimo, važiavimo degant draudžiamam šviesoforo signalui atvejus ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įrengtas kelyje (gatvėje) ant specialaus stovo, o mobilus greičio matavimo prietaisas - prietaisas, fiksuojantis kelių transporto priemonių nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejus, važiavimo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, atvejus ir kitus eismo taisyklių pažeidimus, įrengtas policijos tarnybiniame ar kitame automobilyje, kuriuo naudojasi policija. Mobilus greičio matavimo prietaisas gali būti įrengtas ant nešiojamo stovo.

Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, kad greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai gali būti įrengti kelyje (gatvėje) ant specialaus stovo arba įrengti policijos tarnybiniame ar kitame automobilyje, tačiau tik prieš kelio ruože (gatvėje) ant specialaus stovo įrengtą nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantį automatinį prietaisą turi būti pastatytas Informacinis ženklas 645 Automatinė greičio kontrolė, o tokią išvadą patvirtina Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-02-09 įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintame Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais, tyrimo tvarkos aprašo 5 punktas, kuriame yra nurodyta, jog konkreti policijos pareigūnų darbo su mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais darbo vieta ir laikas turi būti nurodyti patrulio tarnybos užduotyje, o tai reiškia, kad konkreti policijos pareigūnų darbo su mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais darbo vieta nustatoma ne pagal pastatytus Informacinius ženklus 645 Automatinė greičio kontrolė, o nustatoma pagal patrulio tarnybos užduotį. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir tai, kad pagal policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 3 p. numatyta, jog neviešas patruliavimas –patruliavimas, kurį policijos patrulis atlieka specialiomis spalvomis nenudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu automobiliu; o tos pačios Instrukcijos 1 d. nurodyta, jog policijos patrulio mobili kompiuterizuota darbo vieta-tarnybinėje transporto priemonėje esant darbo vieta, kurioje įdiegta techninė ir programinė įranga, skirta dirbti su Policijos registruojamų įvykių registru, Vieninga pajėgų valdymo sistema. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registru, kitais registrais ir posistemiais.

Dėl to atmestina skunde nurodyta aplinkybė, kad mobilių greičio matavimo prietaisų naudojimas prieštarauja Kelių eismo taisyklėms, automobilių ir jame važiuojančių asmenų fotografavimas mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais nenumatytas LR normatyviniuose dokumentuose.

Tai, jog mobilus greičio matuoklis buvo be įspėjamųjų ženklų apie eismo kontrolę nesudaro pagrindo teigti, jog galėjo būti pažeista asmens duomenų apsauga. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, jog vaizdo stebėjimas – tai vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu, tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones, apie kurias duomenų subjektas turi būti informuotas pagal Įstatymo 20 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje buvo fiksuojamas ne vairuotojas, o automobilis ir tai patvirtina teisės pažeidimo duomenų protokolas ir jame užfiksuoti duomenys (b.l. 6). Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju greitį viršijantis asmuo fotonuotraukoje nebuvo užfiksuotas taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenys nebuvo renkami. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 12 punktą, užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimą ir nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, policijos pareigūnas turi teisę fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, o pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 13 punktą, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka turi teisę fotografuoti asmenis, kurių tapatybė nenustatyta.

Automatinės greičio kontrolės tikslas yra užtikrinti KET reikalavimų laikymąsi ir saugų eismą. Konstatuojama, jog greičio kontrolė mobiliu greičio matuokliu negalėjo pažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duomenų apsaugos.

Šioje administracinės teisės pažeidimo byloje esantis kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas patvirtina, kad 2013 m. birželio 6 d. 19 val. 59 min., Švenčionių rajono savivaldybėje Kochanovkos 1 kaime, vairuodamas transporto priemonę SKODA ROOMSTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 kilometrų per valandą greitį, važiuodamas 74 kilometrų (3 km/h paklaida) per valandą greičiu (t.y. viršydamas leistiną greitį 21 km/h), G. M. viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 74 km/h greičiu (b.l. 6). Toks greičio viršijimas buvo užfiksuotas 2013 m. birželio 6 d. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos skyriaus vyriausiajam patruliui G. B. nuo 09 val. 00 min. iki 21 val. 00 min. vykdant patruliavimo užduotį (greičio kontrolę) (b.l.....) mobiliu greičio matuokliu MultaRadar C, 625-010/61284, turinčiu galiojantį patikros sertifikatą (b.l.6). kuris buvo įrengtas automobilyje VW Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l......).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmens argumentai dėl teisės pažeidimo išprovokavimo ir netinkamai surinktų įrodymų vertintini kaip gynybos nuo pareikšto kaltinimo priemonė. Konstatuojama, jog byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys pažeidėjo kaltę, yra objektyvūs ir teisingi. Teismui nekyla abejonės dėl G. M. kaltės ir byloje surinktų įrodymų teisėtumo ir objektyvumo, todėl įvertinus visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių teismas konstatuoja, jog jo kaltė įrodyta, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prenencijos poskyrio vyresniosios tyrėjo J. Š. 2013 m. liepos 11 d. priimtas nutarimas Nr. 59N-2755567-13 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas sutinka su administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, padėjo išsiaiškinti jo aplinkybes. Iš pažymos apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus matyti, jog jis skundžiamo nutarimo priėmimo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už analogiškus teisės pažeidimus (b.l. 7). Šią aplinkybę surašant nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje ir skiriant administracinę nuobauda, pagrįstai įvertino kaip sunkinančią administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažeidėjui, remiantis ATPK 30² straipsnio nuostatomis, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį paskirta sankcijoje numatyta artimesnė minimaliai administracinė nuobauda – 110 litų bauda. Teismas, vertindamas G. M. paskirtosios nuobaudos pagrįstumą, daro išvadą, kad ji paskirta nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo nuostatų. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-302 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos J. Š. 2013 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 59N-2755567-13 nepakeistą ir G. M. skundo netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.