Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-08-23 · Administracinė byla Nr. eAS-709-556/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-23
Bylos Nr.
eAS-709-556/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02050-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
L. Ž.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-709-556/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02050-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Vilniaus skyriaus neveikimo ir VGTPT Kauno skyriaus skundžiamo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; 2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio; 3) išreikalauti iš Kauno apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. eI-3113-644/2016; 4) išnagrinėti bylą pagal įregistruoto Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. gegužės 9 d. skundo reikalavimus.

Pareiškėja taip pat pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui adresuotą 2016 m. gegužės 7 d. skundą. Minėtu skundu prašoma: 1) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) panaikinti 2016 m. balandžio 11 d. VGTPT Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-NT-1427-5485; 3) įpareigoti VGTPT Vilniaus skyrių priimti kitą sprendimą, atitinkantį pareiškėjos lūkesčius; 4) priteisti iš VGPTT Kauno skyriaus visas išlaidas, turėtas pareiškėjos rengiant apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1609-414/2016.

Pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti: patikslinti skundo trečiąjį reikalavimą, aiškiai nurodant, kokį sprendimą (atitinkantį ABTĮ reikalavimus) prašo įpareigoti priimti VGTPT Vilniaus skyrių; sumokėti 21 Eur dydžio žyminį mokestį arba pateikti tinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti VGTPT Vilniaus skyrių priimti kitą sprendimą, atitinkantį pareiškėjos lūkesčius. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skunde (prašyme), turi būti nurodomas pareiškėjo reikalavimas, tačiau skundo reikalavimas turi būti suformuluotas taip, jog teismas pagal jam ABTĮ 15–20 straipsniuose suteiktą kompetenciją galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų galimų priimti sprendimų. Nors ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas numato galimybę teismo sprendimu patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu, tačiau ši ABTĮ nuostata nesuteikia teismui teisės vykdyti viešojo administravimo institucijoms priskirtinų funkcijų, taip pat už pareiškėją suformuluoti reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi patikslinti skundo trečiąjį reikalavimą, aiškiai nurodant, kokį sprendimą (atitinkantį ABTĮ reikalavimus) prašo įpareigoti priimti VGTPT Vilniaus skyrių. Tuo atveju, jei pareiškėja siekia, kad jos prašymą išnagrinėtų VGTPT Vilniaus skyrius, skundo reikalavimą turėtų suformuluoti taip, kad atsakovo būtų prašoma išnagrinėti jos atitinkamos dienos prašymą. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 38 straipsnį, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, skundai administraciniame teisme priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. ABTĮ 41 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo turtinę padėtį, gali visiškai ar iš dalies jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamai įrodymais. Pareiškėjos pateiktas 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. laikotarpio išrašas iš banko sąskaitos nepatvirtina jos turtinės padėties. Pareiškėja nurodo, jog VGTPT Vilniaus skyriaus sprendimu jai buvo suteikta 100 proc. apmokama teisinė pagalba, tačiau minėto sprendimo nepateikia. Tinkami įrodymai turtinei padėčiai pagrįsti taip pat būtų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnyje nurodomi dokumentai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėtų sumokėti 21 Eur dydžio žyminį mokestį arba pateikti tinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjai nustatytas terminas iki 2016 m. birželio 7 d. skundo trūkumams pašalinti. Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjai išaiškinta, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai.

Šalies argumentai

Per teismo nustatytą terminą pareiškėja pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, taip pat pateikė jos turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad tikslina trečią skundo reikalavimą ir prašo „Įpareigoti VGTPT Vilniaus skyrių išnagrinėti pareiškėjos L. Ž. 2016 m. kovo 31 d. prašymą, įregistruotą VGTPT Vilniaus skyriuje 2016 m. balandžio 4 d. ir priimti sprendimą, atitinkantį pareiškėjos lūkesčius“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą nutarė laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.). Pareiškėjai išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su skundu (prašymu), atitinkančiu ABTĮ skundui keliamus reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartyje jai pateiktus išaiškinimus ir tinkamai reiškiamo reikalavimo nepatikslino – nenurodė, kokį sprendimą (atitinkantį ABTĮ reikalavimus) prašo įpareigoti priimti VGTPT Vilniaus skyrių. Teismas pažymėjo, kad skundo dalyką ir pagrindą privalo suformuoti į teismą besikreipiantis asmuo. Teismas ne tik negali už pareiškėją suformuluoti skundo reikalavimo ar/ir jo keisti, bet ir įpareigoti atsakovą atlikti konkrečiai neapibrėžtus veiksmus, kurie atitiktų „pareiškėjos lūkesčius“. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas taip pat yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-435-12). Nagrinėjimu atveju pareiškėja tinkamai skundo reikalavimo nesuformulavo – nenurodė, kokį ABTĮ nustatytą sprendimą prašo įpareigoti priimti atsakovą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmos instancijos teismui.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nutarė palikti skundą nenagrinėtu bei neįvertino aplinkybių, jog pareiškėja neištaisė tik vieno iš visų teismo nurodytų trūkumų bei pareiškėja žada būti ginama advokato, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pažymi, jog pareiškėjos patikslinto reikalavimo (trečio) formuluotė galėtų būti patikslinta advokato. Pareiškėjos nuomone, šis ginčijamas teismo procesinis sprendimas palikti skundą nenagrinėtu ir taip užbaigti bylą yra pernelyg formalus teisinis veiksmas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, taip pat administracinės bylos nagrinėjimo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Be to, teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad teismas jau antrą kartą atlieka šią skundo priėmimo procedūrą, kadangi šį 2016 m. gegužės 7 d. skundą teismui buvo persiuntęs 2016 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris atsisakė pareiškėjos skundą priimti kaip neteismingą. Atsižvelgiant į tai, kad poreikis pareiškėjai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, parengiant apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1609-414/2016, išnyko (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3648-602/2016 paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1609-414/2016), pareiškėja teismo prašys panaikinti skundžiamą nutartį ir nustatyti pareiškėjai naują terminą skundo trūkumams pašalinti, pasitelkiant advokato pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, kadangi ji per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Vadovaujantis ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, priėjo išvadą, jog pareiškėja teismo prašė išnagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui adresuotą 2016 m. gegužės 7 d. skundą, kuriuo pareiškėja iš esmės suformulavo tokius reikalavimus: 1) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) panaikinti 2016 m. balandžio 11 d. VGTPT Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-NT-1427-5485; 3) įpareigoti VGTPT Vilniaus skyrių priimti kitą sprendimą, atitinkantį pareiškėjos lūkesčius; 4) priteisti iš VGPTT Kauno skyriaus visas išlaidas, turėtas pareiškėjos rengiant apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1609-414/2016.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, jog pareiškėjos skundas atitinka ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti: patikslinti skundo trečiąjį reikalavimą, aiškiai nurodant, kokį sprendimą (atitinkantį ABTĮ reikalavimus) prašo įpareigoti priimti VGTPT Vilniaus skyrių; sumokėti 21 Eur dydžio žyminį mokestį arba pateikti tinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja turi patikslinti skundo trečiąjį reikalavimą, nutartyje dėl trūkumų šalinimo akcentavo, kad tuo atveju, jei pareiškėja siekia, jog jos prašymą išnagrinėtų VGTPT Vilniaus skyrius, skundo reikalavimą turėtų suformuluoti taip, kad atsakovo būtų prašoma išnagrinėti jos atitinkamos dienos prašymą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėja pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, taip pat pateikė jos turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad pareiškėja patikslino trečią skundo reikalavimą ir prašė „Įpareigoti VGTPT Vilniaus skyrių išnagrinėti pareiškėjos L. Ž. 2016 m. kovo 31 d. prašymą, įregistruotą VGTPT Vilniaus skyriuje 2016 m. balandžio 4 d. ir priimti sprendimą, atitinkantį pareiškėjos lūkesčius“.

Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėja neatsižvelgė į teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartyje jai pateiktus išaiškinimus ir tinkamai pareikšto reikalavimo nepatikslino – nenurodė, kokį sprendimą (atitinkantį ABTĮ reikalavimus) prašo įpareigoti priimti VGTPT Vilniaus skyrių. Teismas pažymėjo, kad teismas ne tik negali už pareiškėją suformuluoti skundo reikalavimo ar/ir jo keisti, bet ir įpareigoti atsakovą atlikti konkrečiai neapibrėžtus veiksmus, kurie atitiktų „pareiškėjos lūkesčius“. Taigi teismas pareiškėjos skundą nutarė laikyti nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėja nepašalino vienintelio teismo nurodyto skundo trūkumo – nepatikslino tinkamai trečio skundo reikalavimo.

Pažymėtina, kad teismo nutartimi, kuria konstatuoti skundo trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti, teismas nurodė, kaip pareiškėja turi suformuoti trečią skundo reikalavimą – aiškiai nurodyti, kokį sprendimą (atitinkantį ABTĮ reikalavimus) prašo įpareigoti priimti VGTPT Vilniaus skyrių. Tuo atveju, jei pareiškėja siekia, kad jos prašymą išnagrinėtų VGTPT Vilniaus skyrius, skundo reikalavimą turėtų suformuluoti taip, kad atsakovo būtų prašoma išnagrinėti jos atitinkamos dienos prašymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja patikslino trečią reikalavimą teismo nurodytu būdu – prašė įpareigoti VGTPT Vilniaus skyrių išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. kovo 31 d. prašymą, įregistruotą VGTPT Vilniaus skyriuje 2016 m. balandžio 4 d. Tai, kad pareiškėja papildomai nurodė, jog prašo ,,priimti sprendimą, atitinkantį pareiškėjos lūkesčius“ netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną pagal pareiškėjo kitus tinkamai suformuluotus reikalavimus. Įvertinus pareiškėjos skundo turinį, matyti, kad pareiškėja, pateikdama reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, siekia nustatyti įpareigojimus VGTPT Vilniaus skyriui, jog pastaroji išnagrinėtų pareiškėjos 2016 m. kovo 31 d. prašymą, įregistruotą VGTPT Vilniaus skyriuje 2016 m. balandžio 4 d., nes institucija neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją.

Vertinant, ar pareiškėja pašalino nutartyje įvardytus skundo trūkumus, be kita ko, pabrėžtina, jog pareiškėja skundu prašė panaikinti 2016 m. balandžio 11 d. VGTPT Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-NT-1427-5485, kuriuo atsisakyta teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja skunde nurodė, kad VGTPT Kauno skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo savo įgaliojimus.

Atsižvelgusi į pareikštų skundo reikalavimų (antro – panaikinti 2016 m. balandžio 11 d. VGTPT Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-NT-1427-5485, ir trečio – įpareigoti VGTPT Vilniaus skyrių išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. kovo 31 d. prašymą, įregistruotą VGTPT Vilniaus skyriuje 2016 m. balandžio 4 d.) esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai, teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėja skundu suformulavo reikalavimus, kurie yra susiję su VGTPT Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo panaikinimu ir įpareigojimu VGTPT Vilniaus skyriaus atlikti tam tikrus veiksmus, tuo pagrindu, kad skundžiamą sprendimą priėmė nekompetentinga institucija. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėja. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimai yra suformuluoti pakankamai aiškiai ir konkrečiai, t. y. pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas yra suformuluoti taip, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasArūnas SutkevičiusDalia Višinskienė