- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- eI-1609-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01217-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- E. G.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjai L. Ž. ir jos atstovei advokato padėjėjai E. V., nedalyvaujant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui ir E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo teikti teisinę pagalbą, trečiasis suinteresuotas asmuo E. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovė prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba ) 2015-06-17 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-N-3845-2560 ir įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai L. Ž. būtų teikiama 100 procentų apmokamam antrinė teisinė pagalba Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015. Pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad antrinę teisinę pagalbą advokatė E. G. L. Ž. pradėjo teikti nuo 2015-02-20, kai ji prisijungė prie A. Ž. ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015. Advokatės 2013-01-02 parengtas ieškinys neatitiko pareiškėjos lūkesčių, nes neteisingai buvo nurodyti atsakovai, netinkami buvo suformuluoti reikalavimai, todėl pareiškėja pati parengė patikslintą ieškinį. Dėl advokatės nenoro ar nesugebėjimo dalyvauti teismo procese pareiškėja buvo išprovokuota prašyti teisėjo V. A. nušalinimo, dėl ko pareiškėja buvo nubausta 150 Eur bauda. Pažymėjo, jog advokatė E. G. nesuteikė pareiškėjai jokios teisinės pagalbos dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), privatizavimo ir privatizavimo įteisinimo problemų, sąmoningai vilkino procesą. Pareiškėja nesutinka su Tarnybos 2015-06-17 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-N-3845-2560 (toliau – Ginčijamas sprendimas), nes ne pareiškėja, o advokatė piktnaudžiavo teismo procesu, neatliko advokato pareigos.
Atsiliepimas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Tarnyba 2013-10-18 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3845-4565 suteikė pareiškėjai L. Ž. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr.-2-5198-905/2013 dėl statybos leidimo, elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto - pažymos, pripažinimo tinkamu naudoti aktų, administracinių aktų ir projekto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti kabelio atkarpos izoliacijos bandymus. 2015-02-20 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-15-P-3845-783 antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjai buvo paskirta advokatė E. G.. 2015-04-30 ir 2015-06-08 Tarnyba gavo paskirtosios advokatės E. G. pareiškimus, kuriuose advokatė nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl advokatė pasiūlė spręsti klausimą dėl tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai. Tarnyba susipažinusi su paskirtosios advokatės 2015-04-30 ir 2015-06-08 pateiktais paaiškinimais bei vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu (toliau – VGTPĮ), 2015-06-17 Ginčijamu sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi nustatė, kad pareiškėja L. Ž., nepasikonsultavusi su jai paskirta advokate, savarankiškai parengė atskiruosius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo, nagrinėjančio pareiškėjos bylą, nutarčių apskundimo, ieškinio patikslinimus bei kitus procesinius dokumentus ir juos teikė teismui. Advokatė savo paaiškinime pažymėjo, jog tokie pareiškėjos savarankiški veiksmai akivaizdžiai neužtikrina efektyvaus ir kokybiško civilinės bylos vedimo, nes daugelis pačios pareiškėjos parengtų ir teismui pateiktų procesinių dokumentų dar labiau blogina pačios pareiškėjos padėtį bei neatitinka advokatės ir pareiškėjos sudaryto bylos vedimo plano. Advokatė 2015-04-30 ir 2015-06-08 pateiktuose paaiškinimuose taip pat pažymėjo, kad pareiškėja reikalavo advokatės nušalinti jos civilinę bylą nagrinėjantį teisėją, nors, advokatės manymu, nebuvo tam pagrindo. Pažymėta, jog šias advokatės paaiškinimuose nurodomas aplinkybes patvirtina tai, jog pareiškėja, būdama proceso dalyve, yra pareiškusi keturis nušalinimus jos bylą nagrinėjančiam teisėjui, kurie Vilniaus apylinkės teismo 2015-05-25 nutartimi pripažinti nepagrįstais ir už piktnaudžiavimą nušalinimo teise pareiškėja yra nubausta 150 Eurų bauda. Atsakovo nuomone, tokie pareiškėjos veiksmai, kai pareiškėja atsisako užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, atitinka VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas nuostatas, kas yra pagrindas nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą. VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukus dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.
E. G. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2015-06-17 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-15-N-3845-2560 (b.l. 124-126), kuriuo Tarnyba nutraukė 2013-10-18 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3845-4565 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą (b.l. 106-107), teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2013-10-10 kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-5198-905/2013 (b.l. 101-105). Tarnyba 2013-10-18 priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3845-4565, kuriuo nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje ir paskirti jai atstovauti advokatą A. P.. Tarnyboje 2015-02-12 ir 2015-02-17 buvo gauti pareiškėjos prašymai pakeisti advokatą A. P. kitu advokatu dėl advokato sveikatos būklės, todėl 2015-02-20 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-P-3845-783 buvo nuspręsta pakeisti L. Ž. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą A. P., kitu advokatu E. G. bę (b.l. 109-110).
Byloje taip pat nustatyta, kad 2015-04-23 prašymu pareiškėja prašė pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiančią advokatę, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas (b.l. 9-12).
2015-04-30 ir 2015-06-08 Tarnyba gavo paskirtosios advokatės E. G. pareiškimus, kuriuose advokatė nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl advokatė pasiūlė spręsti klausimą dėl tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai (b.l. 115-117).
Atsižvelgdama į paskirtosios advokatės E. G. pareiškimus, Tarnyba ginčijamu 2015-06-17 sprendimu nutraukė pareiškėjai skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims yra reglamentuotas VGTPĮ. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindai ir numatyta, kad, be kita ko, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piknaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis, arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais (VGTPĮ 23 str. 1 d. 5 p.).
Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindai yra atskiri (savarankiški) ir antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas galimas esant bent vienam iš šių pagrindų (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1411/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1157/2010 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju iš esmės pakanka patikrinti, ar buvo bent vienas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas 2015-06-17 Ginčijamas sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai.
Pasisakydamas dėl Skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindo – VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, teismas atsižvelgia į VGTPĮ 3 straipsnyje apibrėžtus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, kuriais remiantis teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vienas iš šių principų – draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 3 str. 4 p.). VGTPĮ nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos išaiškinimas. LVAT 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo, susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius ar sakinius, reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis.
Teismas pažymi, kad pareiškėjos piktnaudžiavimas VGTPĮ yra vertinamojo pobūdžio ir šį vertinimą atsakovas turėjo atlikti atsižvelgus į tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą, o informacijos, kuria remiantis turėjo būti atliktas vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs.
Žemesnės instancijos teismas
LVAT formuojamoje praktikoje nurodoma, jog elgsenos pasirinkimas, kai pareiškėjas pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų pradinio tikslo, kelia abejones dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekiama priimant VGPTĮ. Pareiškėjo konfliktai su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, reikalavimas argumentuoti visiškai nepagrįstus, advokato nuomone, reikalavimus teisiniais argumentais, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008).
LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta (2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-565/2007), jog advokatų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas.
Iš paminėtų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos akivaizdu, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu (LVAT 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2408/2011).
Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Tarnyba Ginčijmu sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, atsžvelgdama į 2015-04-30 ir 2015-06-08 Tarnyboje gautus paskirtosios advokatės E. G. pareiškimus, kuriuose advokatė nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl advokatė pasiūlė spręsti klausimą dėl tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai. Paminėtuose pareiškimuose advokatė nurodė, jog pareiškėja L. Ž., nepasikonsultavusi su jai paskirta advokate, savarankiškai parengė atskiruosius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo, nagrinėjančio pareiškėjos bylą, nutarčių apskundimo, ieškinio patikslinimus bei kitus procesinius dokumentus ir juos teikė teismui, reikalavo advokatės nušalinti jos civilinę bylą nagrinėjantį teisėją, nors, advokatės manymu, nebuvo tam pagrindo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja L. Ž. nepasikonsultavusi su jai paskirta advokate, savarankiškai parengė atskiruosius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo, nagrinėjančio pareiškėjos bylą, nutarčių apskundimo, ieškinio patikslinimus ir juos teikė teismui. Tai reiškia, jog pareiškėja naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslingą pati pareiškėja, visiškai neatsižvelgiant (ignoruojant) profesionalaus teisininko nuomonę. Tokie veiksmai, teismo įsitikinimu, aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba, bei paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Iš administracinėje byloje esančių įrodymų (b.l. 7-10, 12, 68-69) akivaizdu, kad pareiškėja, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6368-905/2015 pirmosios instancijos teisme, ne kartą ignoravo trečiojo suinteresuoto asmens advokatės, priskirtos padėti tinkamai įgyvendinti jos teises, pasiūlymus, nepaisė profesionalaus teisininko, teikiančio teisinę pagalbą, faktinių bei teisinių argumentų.
LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5198-905/2013 (Nr. 2-6368-905/2015), kurioje pareiškėjai L. Ž. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė E. G., už piktnaudžiavimą nušalinimo teise ieškovei L. Ž. skirta 150 (šimtą penkiasdešimt) eurų bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovai (L. Ž.) piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise ir taip veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Nutartyje pažymėta, kad ieškovai šia procesine teise naudojasi ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, o priešingai - turi tikslą užvilkinti ir apsunkinti bylos nagrinėjimą, siekdami nesąžiningų tikslų, t. y. nušalinti teisėją, tam kad, byla būtų paskirta kitam teisėjui, kuris turėtų pradėti bylą nagrinėti iš naujo ir galimai tenkintų visus reiškiamus ieškovų prašymus. Visi ieškovų reikšti nušalinimai nebuvo pagrįsti faktais, dėl kurių teisėjas V. A. turėtų būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo. Iš esmės jie pagrįsti subjektyviu supratimu apie proceso eigą ir taikytiną teisę. Pabrėžta, kad byla teisme inicijuota 2013 m. sausio 2 d., byla nėra sudėtinga teisės taikymo prasme, teismų praktika šiuo klausimu yra suformuota, byloje nėra taikomos užsienio teisės normos, tačiau bylos nagrinėjimas jau yra užsitęsęs 2,5 metų. Nušalinimo institutas nėra priemonė proceso dalyviui vilkinti bylos išnagrinėjimą. Šioje byloje jau buvo atidėti keturi posėdžiai dėl pareikštų nušalinimų. Tai nepagrįstai didinamos bylinėjimosi išlaidos, trukdomas tiek teismo, tiek šalių laikas. Pažymėta, kad ieškovai buvo du kartus įspėti dėl nepagrįstų nušalinimo reiškimo, kurie suponuoja bylos nagrinėjimo vilkinimą.
Byloje esantys duomenys (b.l. 12), 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. teismo posėdžių garso įrašai civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 patvirtina, kad L. Ž. nušalinimus teisėjui reiškė savo iniciatyva, be advokatės E. G. pritarimo, o LITEKO duomenys patvirtina, kad aukštesnės instancijos teismas L. Ž. paskirtos 150 Eur baudos nepanaikino.
Šios aplinkybės, teismo įsitikinimu, patvirtina tai, kad pareiškėja L. Ž. piktnaudžiavo ir savo procesinėmis teisėmis, todėl advokatė pagrįstai pasiūlė spręsti klausimą dėl tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai.
Kaip jau buvo paminėta, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis, arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais. Iš Ginčijamo sprendimo ir atsiliepimo į skundą akivaizdu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas L. Ž. buvo nutrauktas dėl jos piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos faktinės patvirtina faktą, jog pareiškėja L. Ž. piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis, todėl Tarnyba turėjo teisę nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjos argumentai dėl advokatės E. G. nenoro ar nesugebėjimo dalyvauti teismo procese, teisinės pagalbos nesuteikimo, piktnaudžiavimo, nėra pagrįsti, nes Tarnyba netenkino pareiškėjos L. Ž. 2015-04-23 prašymo pakeisti advokatę E. G. kitu advokatu prašyme nurodytais motyvais (b.l. 9-12). Šiuo klausimu Tarnybos priimtas sprendimas nėra apskųstas. Be to, atskirajame skunde dėl paskirtos 150 Eur baudos panaikinimo pareiškėja L. Ž. taip pat kaltino advokatę E. G. proceso vilkinimu, netinkamu ieškinio parengimu, tačiau Vilniaus apygardos teismas nurodytas aplinkybes nelaikė pagrįstomis ir 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1890-661/2015 L. Ž. paskirtos 150 Eur baudos nepanaikino.
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad dėl advokatės E. G. teikiamų paslaugų kokybės ji pateikė skundą Lietuvos advokatų tarybai, tačiau tokio skundo į bylą pateikti negalėjo.
Kaip jau buvo paminėta, Tarnyba 2013-10-18 priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3845-4565, kuriuo nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl statybos leidimo, elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto – pažymos, pripažinimo tinkamu naudoti aktą, administracinių aktų ir projekto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti kabelio atkarpos izoliacijos bandymus, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmos instancijos teisme (b.l. 106-110). Tačiau nustatyta, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai L. Ž. būtų teikiama 100 procentų apmokamam antrinė teisinė pagalba Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjos L. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.