Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Dainiaus Drelingo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-09 nutarimo, kuriuo Dainius Drelingas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt (vieno tūkstančio Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems (1) metams; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. - 20,00 Lt (dvidešimties Lt) bauda; pagal ATPK 123 str. 5 d. - 80,00 Lt (aštuoniasdešimties Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos, paskiriant subendrintą nuobaudą — 1000 Lt (vieno tūkstančio Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems (1) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu teismo nutarimu D.Drelingui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. (sunkesnis iš jo padarytų administracinių teisės pažeidimų), kuri numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki vienerių metų šešių mėnesių.

Ginčo dėl padarytų administracinių pažeidimų nėra. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad D.Drelingui skirta nuobauda yra per griežta.

LR ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LR ATPK 30¹ str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. D.Drelingas administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 126 str. 1 d., yra vienas iš pavojingiausių. Nors pažeidėjas gailisi padaręs pažeidimą, tačiau tai pati savaime nėra išskirtinė aplinkybė skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, be to, sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo, atsižvelgtina į tai, kad D.Drelingas daugelį kartų baustas administracine tvarka, sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (b.l.10-51).

Apeliacinio skundo argumentas, jog, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės rūpintis neįgaliu šeimos nariu, papildomai užsidirbti, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti išimtį, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Dainiui Drelingui nuobauda paskirta laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų, ji nėra aiškiai per griežta, todėl keisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-09 nutarimo nubaustojo D.Drelingo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimą nepakeistą ir netenkinti Dainiaus Drelingo apeliacinio skundo.

Nutartis neskundžiama.