Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. 2021 m. balandžio 26 d., apie 15.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir sugyventinės J. D. metu, tyčia suduodamas rankos kumščiais lovoje gulinčiai sugyventinei J. D. 4-5 smūgius į veidą bei spirdamas koja 7-8 kartus į krūtinę, nugarą, rankų bei kojų sritis, padarė J. D. kraujosruvas veide, nugaroje, rankose ir kojose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

G. B. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su J. D. buvo sugyventiniai. Jie kartu išgyveno devynis mėnesius(duomenys neskelbtini), po to gyveno kartu(duomenys neskelbtini). Tiksliai datos neatsimena, bet tai gali būti 2021 m. balandžio 26 d., jie su J. D., būdami namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris virto muštynėmis. Pripažįsta, kad jis iš delno ar iš kumščio J. D. sudavė daugiausiai 2-3 smūgius į veidą ir spyrė jai koja 2-3 kartus į kitas kūno vietas. Nuo jo smūgių J. D. galėjo atsirasti mėlynės veide, nugaroje, rankose, kojose, o į krūtinę jis nespyrė. Kitų kaltinime nurodytų smūgių nepripažįsta, tikrai jai nespyrė 8 kartus. Tiksliai suduotų smūgių skaičiaus jis neprisimena, bet jeigu būtų nukentėjusiajai spyręs 8 kartus, iš jos nieko nebūtų likę. Konfliktas baigėsi, kai J. D. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Įvykio metu abu buvo neblaivūs, po žodinio konflikto jis tiesiog pasikarščiavo. Jeigu būtų buvęs blaivus, tokie dalykai nebūtų įvykę. Apgailestauja dėl to įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido. Padarytą žalą pripažįsta, dirbdamas (duomenys neskelbtini) atsiuntė nukentėjusiajai 200 Eur, o likusius 300 Eur tikrai sumokės.

Nukentėjusioji J. D. parodė, kad su G. B. sugyventiniai buvo apie vienerius metus laiko. Tai buvo praėjusių metų balandžio mėnesį. Tuo metu ji gyveno pas G. B. (duomenys neskelbtini). Abu buvo išgėrę, konfliktas tarp jų kilo dėl pavydo, meilės reikalų. G. B. sukilo agresija ir jis jai sudavė apie 4-5 stiprius smūgius kumščiu į veidą, spyrė iš kojos apie 7-8 smūgius į šonkaulius, krūtinę, nugarą, rankas, kojas. Smūgių neskaičiavo, nes kai pirmi smūgiai buvo kumščiu į galvą, ji užsidengė rankomis veidą ir tiesiog buvo neįmanoma suskaičiuoti. Po įvykio ji išsikvietė policiją. Kitą dieną, kai išryškėjo mėlynės, policijos pareigūnai ją išrengė ir fotografavo. Visos mėlynės yra užfiksuotos ir jos atsirado po G. B. sumušimo. Konfliktą užbaigė pats G. B.. Ji klausė jo, kodėl jis ją muša, šis pasakė, kad nori išsilieti ant silpnesnio, o tas silpnesnis yra ji. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Padarytą neturtinę žalą vertina 500 Eur, G. B. dalį žalos, t. y. 200 Eur atlygino. Civilinį ieškinį palaiko 300 Eur sumai. G. B. jos atsiprašė, ji jam atleido.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 26 d. smurtą galimai patyrusi J. D. nurodė, jog sugyventinis G. B. sudavė jai kumščiu ne mažiau 4 kartus į veido sritį ir ne mažiau 4 kartus su kojomis į šonus, prakirto lūpą, iš nosies bėga kraujas. Ant J. D. nugaros, dešinės rankos, šonų, kairės kojos, veido srityje (akis, nosis lūpa) pastebėti patinimai, kraujosruvos (1 t., b. l. 6-9).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-16)

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint J. D. veidą ir kūną, veido srityje, matėsi kraujosruva po kaire akimi bei ant kairio voko, taip pat matėsi kraujosruva ant nosies. Toliau apžiūrint nukentėjusiosios veidą, matėsi kraujosruva dešinio skruosto apačioje - prie burnos. Taip pat kraujosruvos matomos ant dešinės bei kairės ausų kaušelių. Apžiūrint nukentėjusiosios kūną, matomos kraujosruvos krūtinės srityje - virš kairės krūties, ant kairės rankos žasto išorinėje bei vidinėje pusėse, nugaros srityje - ant dešinio peties bei mentės, ant dešinės alkūnės bei dilbio vidinėje pusėje, kraujosruva bei nubrozdinimas dešinio šono srityje. Apžiūrint apatinę nukentėjusios kūno dalį, matoma kraujosruva ant dešinio kelio bei kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės blauzdos, vidinėje pusėje apačioje (1 t., b. l. 42-52).

Specialisto išvadoje nurodoma, kad J. D. nustatytos kraujosruvas veide, nugaroje, rankose ir kojose, padarytos bukais kietais daiktais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 57)

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2021 m. balandžio 26 d., 18.54 val. G. B. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, J. D. 17.16 val. nustatytas 3,19 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 58).

Iš byloje ištirtų ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad sugyventiniai G. B. ir J. D. 2021 m. balandžio 26 d. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, peraugęs į smurtą. Kaltinamasis G. B. pripažįsta, jog sudavė J. D. delnu ar kumščiu smūgius į veidą, spyrė kojomis į kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajai galėjo atsirasti mėlynės veide, nugaroje, rankose, kojose. Kaltinamojo teigimu, jis nukentėjusiajai į veido sritį sudavė 2-3 kartus, taip pat 2-3 kartus spyrė. Jis nepripažįsta kaltinime nurodytų visų smūgių skaičiaus, taip pat nurodo, jog nespyrė J. D. į krūtinę. Kita vertus jis teigia, jog detaliai smūgių skaičiaus neprisimena dėl buvusio girtumo, tik svarsto, jog 8 kartus spirti tikrai negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigė, jog visko detaliai neatsimena dėl buvusio girtumo (1 t., b. l. 92-94, 99-101). Nukentėjusioji J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. balandžio 30 d. apklausos protokolas 1 t., b. l. 21-23), tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus, kad kaltinamasis sudavė jai 4-5 stiprius smūgius kumščiu į veidą, paskui spyrė 7-8 kartus (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog spyrė ne mažiau 8 kartų) į kitas kūno vietas, dėl ko atsirado jai užfiksuoti sužalojimai, t. y. mėlynės veide, krūtinėje, nugaroje, rankose, kojose. Smūgių ji nepajėgė suskaičiuoti, nes pirmi smūgiai buvo į galvą, po ko ji užsidengė veidą rankomis. Iš fotonuotraukų, pateiktų prie asmens apžiūros protokolo galima spręsti, jog ant nukentėjusiosios kūno yra užfiksuota ne mažiau 13 kraujosruvų (mėlynių), t. y. ant nosies, prie akies, prie lūpos, ant abiejų ausų kaušelių, krūtinės srityje virš kairės krūties, ant kairės rankos žasto (vidinėje ir išorinėje pusėse), ant dešinio peties, ant dešinės rankos dilbio bei alkūnės, dešinio šono, kairės kojos kelio, dešinės kojos blauzdos (1 t., b. l. 42-52). Teisiamojo posėdžio metu J. D. nurodė, jog fotonuotraukose užfiksuoti sužalojimai atsirado nuo G. B. suduotų smūgių. Abejoti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir asmens apžiūros protokole, specialisto išvadoje nurodyti duomenys. Visgi, nukentėjusiajai teisiamojo posėdžio metus patikslinus jai suduotų smūgių skaičių, sutikslintinos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kad G. B. sudavė J. D. 4-5 smūgius į veidą bei spyrė koja 7-8 kartus į krūtinę, nugarą, rankų bei kojų sritis. Šis sutikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, nes nepriklausomai nuo suduotų smūgių tikslaus skaičiaus, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajai į veidą bei kitas kūno vietas. Tarp sukeltų padarinių (nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis G. B., mušdamas, nežymiai sužalojo savo šeimos narį (sugyventinę) ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamojo G. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 59-67), jis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 71-77). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika padaryta neturtinė žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, G. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 26 d. 17.00 val. iki 2021 m. balandžio 27 d. 15.42 val. (viena diena) (BK 66 straipsnis).

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 48 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). G. B. smurtavo prieš savo šeimos narį (sugyventinę), todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji nuosprendžio priėmimo metu nebėra sugyventiniai, jie nebegyvena kartu, todėl kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo panaikintina kaip nebereikalinga nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji pareiškė ieškinį 500 Eur žalai atlyginti (1 t., b. l. 39). Teisiamojo posėdžio palaikė civilinį ieškinį 300 Eur sumai, nes 200 Eur žalos kaltinamasis jai jau atlygino. Kaltinamasis pripažino, jog savo veiksmais padarė J. D. neturtinę žalą, sutiko su žalos dydžiu, nurodė, jog tikrai ją atlygins. Kaltinamasis G. B. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, akivaizdu, kad dėl to J. D. patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Šie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios truko neilgai, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbią sritį – galvą bei kitas kūno vietas, tačiau J. D. į gydymo įstaigą nesikreipė, jokių duomenų apie jos nedarbingumą, sužalojimo liekamuosius reiškinius, ilgalaikį sveikatos sutrikdymą byloje nėra, prašomas atlyginti 500 Eur neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, yra pakankamas. Kadangi kaltinamasis 200 Eur žalos atlygino savanoriškai, iš jo nukentėjusiajai priteistina 300 Eur neturtinės žalos (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 66 straipsnio pagrindu į paskirtą galutinę laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog priemonė turi būti įvykdyta per laisvės apribojimo laikotarpį.

Nuo nuosprendžio priėmimo dienos panaikinti G. B. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Iš G. B. priteisti J. D. 300 Eur (tris šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.