- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- AN2-106-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00241-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Evaldas Gražys (pirm.)
- Nukentėjusysis
- T. Š.
- Pažeidėjas
- S. J.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas
- Advokatai
- Aris Damušis, Aris Damušiobė Institucija
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiųjų T. Š. ir D. A. atstovo advokato Ario Damušio ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko Gintaro Krasnicko apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. skundas dėl Institucijos 2019 m. rugsėjo 21 d. priimto nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. J. 2019 m. rugsėjo 21 d. Institucijos nutarimu buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) bauda už tai, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 2.14 val., iš naktinio vyno baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), garsiai sklido grojama muzika bei garsiai kalbančių ir šūkaujančių lankytojų balsai, taip trikdydami gyventojų ramybę ir rimtį, dėl kurių jie negalėjo ilsėtis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su Institucijos 2019 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, S. J. šį nutarimą apskundė Alytaus apylinkės teismui, kuris 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas pažymėjo, kad Institucijos nutarimas yra priimtas iš esmės neatlikus jokio tyrimo, remiantis tik nukentėjusiųjų D. A. ir T. Š. telefoniniais pranešimais policijos pareigūnams. Neaišku, dėl kokių konkrečiai veiksmų S. J. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, kaip pasireiškė jos neteisėti veiksmai, ar būtent ji buvo atsakinga už triukšmo valdymą bare „(duomenys neskelbtini)“, jei taip – ar už garsiai leidžiamą muziką, ar ir už šūkaujančių lankytojų balsus. Dėl nurodytų priežasčių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galimybės tinkamai gintis. Byloje liko nenustatytos reikšmingos aplinkybės, kas pripažinta esminiu administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumu, todėl išsamiam aplinkybių ištyrimui, teismo vertinimu, reikia atlikti papildomą tyrimą.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui nukentėjusiųjų T. Š. ir D. A. atstovas advokatas Aris Damušis prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir Institucijos 2019 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą. Priteisti iš S. J. nukentėjusiojo T. Š. naudai 1439,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.
Šalies argumentai
3.1. Skunde advokatas nurodo, kad Institucijos 2019 m. rugsėjo 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. Š. nurodė, jog naktį iš 2019 m. rugsėjo 20 d. į 2019 m. rugsėjo 21 d. buvo apsistojęs apartamentuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie vidurnaktį pradėjo sklisti triukšmas, garsi muzika, pasigirdo šūkaujančių žmonių balsai. Pažiūrėjęs pro langą, nukentėjusysis pamatė, kad triukšmas sklinda iš greta gyvenamojo namo esančio baro. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), siena ribojasi su baru. Kadangi muzika buvo leidžiama itin garsiai, T. Š. apie tai pranešė policijos pareigūnams. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. A. nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 21 d. buvo apsistojęs greta baro esančiuose apartamentuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie vidurnaktį iš lauko pradėjo sklisti triukšmas, garsiai grojo muzika, girdėjosi garsiai kalbančių žmonių balsai. Kadangi nukentėjusiajam nepavyko užmigti, jis paskambino savo draugui T. Š., kuris buvo apsistojęs greta esančiame bute. Paskambinęs sužinojo, jog T. Š. apie sklindantį triukšmą jau informavo policijos pareigūnus, tačiau triukšmas nenutilo, muzika ir toliau buvo garsiai leidžiama, todėl D. A. pats apie 2.00 val. nakties paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie sklindantį triukšmą.
3.2. Advokatas skunde pažymi, jog abu nukentėjusieji nurodė, kad jų miegamųjų kambarių langai buvo į (duomenys neskelbtini), pro langus matėsi baro terasa bei prie baro besibūriuojantys lankytojai. Taip pat nukentėjusieji nurodė, kad kažkuriuo nakties metu muzika buvo pritildyta, tikėtina, tuo metu, kai į barą užėjo policijos pareigūnai, tačiau po 15-20 minučių muzika vėl pagarsinta. Liudytojas V. P., atvykęs prie baro, girdėjo kaip iš jo sklido muzika, baro durys buvo atidarytos, baro teritorijoje esantys lankytojai garsiai kalbėjosi. V. P. nurodė, jog jis kartu su savo porininku A. S. buvo sustoję kiek toliau nuo baro, apie 2-3 minutes atsidarę langus klausėsi iš baro leidžiamos muzikos, kadangi muzika/triukšmas buvo itin garsus, pareigūnai užėjo į barą ir patikrino, vėliau surašė protokolą. Bare dirbo S. J., nei direktorės, nei kitų darbuotojų bare tą naktį (bent jau tuo momentu, kai buvo atvykę pareigūnai) nebuvo, tai patvirtino tiek pareigūnai, tiek S. J. bei baro direktorė. Be to, S. J. pripažino padariusi ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi jį padariusi.
3.3. Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad bare dirbantys asmenys buvo ne kartą įspėti apie keliamą bei iš baro sklindantį triukšmą, tačiau į šiuos perspėjimus nėra sureagavę. Tai, kad iš baro naktimis sklinda triukšmas, patvirtina baro administracijai paskirtos baudos tuo pačiu pagrindu, kaip ir nagrinėjamu atveju: 2019 n. rugsėjo 6 d. nutarimu paskirta 150 Eur bauda; 2019 m. rugsėjo 19 d. administracinio nusižengimo protokolu paskirta 10 Eur bauda. Advokato teigimu, įvykio metu dirbusi ir už tvarką atsakinga S. J. turėjo suvokti, kad vidury nakties garsiai leidžiama muzika bei baro lankytojų keliamas triukšmas gali trukdyti nakties metu ramiai ilsėtis šalia gyvenantiems asmenims. Teismų praktikoje pažymėta, kad, jeigu baro savininko pažeidimų padarymo metu nėra, už sumontuotos muzikos sklaidos įrangos bei baro lankytojų balsais keliamą triukšmą atsakyti bei užtikrinti, kad nakties metu bare nebūtų grojama muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais taip, kad nebūtų trikdoma šalia gyvenančių asmenų ramybė bei poilsis, privalo atsakyti asmuo, dirbęs bare, juo labiau jeigu toks asmuo negali nurodyti kito asmens, kuris jo darbo vietoje būtų garsiai leidęs muziką (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-151- 365/2019).
3.4. Apeliantas pažymi ir tai, kad ANK 488 straipsnio atsakomybės subjektas yra bendrasis, t. y. jam nėra keliama jokių papildomų reikalavimų, kuriems esant asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Todėl nesutiktina su apylinkės teismo teiginiais, jog priimant Institucijos nutarimą nebuvo tinkamai nustatyta, kas yra atsakingas už triukšmo valdymą bare būtent įvykio naktį, kadangi nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog tuo metu bare dirbo ir muziką leido S. J., kuri teismo posėdžio metu pripažino, kad yra atsakinga už baro aplinkos tvarkymą bei tvarkos bare užtikrinimą. Baro direktorė D. Z. taip pat nurodė, jog bare muziką įjungia tas asmuo, kuris tą naktį dirba bare, t. y. muziką įjungia barmenės.
3.5. Advokato vertinimu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, sudėtį nėra būtina įrodyti garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas taip pat galimas remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, Nr. N575-406/2012). Be to, šio nusižengimo sudėčiai konstatuoti nėra būtina, kad būtų viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai. Jeigu į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiama policija, užteka vien to, kad atvykę policijos pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-606/2018). Šiuo atveju iš baro sklindantis triukšmas (garsiai leidžiama muzika, lankytojų šūkavimai) trikdė nukentėjusiųjų miegą, poilsį ir ramybę, dėl ko šie buvo priversti kreiptis į policijos pareigūnus.
3.6. Advokato teigimu, surinktų įrodymų visiškai pakanka administracinės atsakomybės taikymui S. J. atžvilgiu, o teismo teiginiai dėl to, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas joks tyrimas, nebuvo ištirtos reikšmingos aplinkybės ir nebuvo pateikti įrodymai, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Iš Institucijos 2019 m. rugsėjo 21 d. nutarimo matyti, kad jame, be kitų duomenų, yra nurodomas konkretus ANK straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, pažeidimo esmė. Nutarime aiškiai nurodomi triukšmą keliantys veiksniai, t. y. garsiai sklindanti grojama muzika bei garsiai kalbančių ir šūkaujančių baro lankytojų balsai. Šie veiksniai taip pat detaliai buvo aptarti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek jo pagrindu priimtas nutarimas buvo surašyti laikantis visų įstatymiškai įtvirtintų procedūrų ir reikalavimų, keliamų pareigūnų surašomiems dokumentams. Todėl skundžiamoje nutartyje be jokio objektyvaus pagrindo teigiama, jog nėra aišku, dėl kokių konkrečiai veiksmų S. J. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ar, kad ji netgi neturi galimybės tinkamai gintis. S. J. praeityje kelis kartus buvo bausta pagal ANK 488 straipsnį, kas patvirtina, jog ji puikiai suvokė nutarimo reikšmę, niekieno neverčiama jį pasirašė bei sutiko su nutarime išdėstytomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą Institucija prašo palikti galioti 2019 m. rugsėjo 21 d. nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir 2019 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, kuriuo S. J. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
5.1. Skunde Institucija nurodo, kad S. J. su padarytu nusižengimu sutiko, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai buvo paskirta minimali bauda. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 punktas nustato nakties triukšmo rodiklio sąvoką, kuri numato, jog laikas nuo 22 val. iki 7 val. yra laikomas nakties laiku. Nusižengimo aprašymo faktinėse aplinkybėse yra tiksliai nurodytas inkriminuoto nusižengimo padarymo laikas, t. y. 2019 m. rugsėjo 21 d., 2.14 val. Atliekant tyrimą, apie naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), keliamą garsiai leidžiamos muzikos triukšmą nurodė bei patvirtino nukentėjusieji T. Š. ir D. A., taip pat iš Bendrojo pagalbos centro 2.14 val. tikrinti pranešimų pagrįstumą atvykę policijos pareigūnai V. P. ir A. S.. Liudytoju apklaustas V. P. patvirtino, kad įvykio metu bare dirbo tik viena barmenė S. J., kuri prisipažino, kad muziką leido ji ir su padarytu nusižengimu sutiko. Kadangi padarytas nusižengimas buvo akivaizdus, S. J. sutiko su padarytu nusižengimu, todėl nebuvo būtinybės atlikinėti papildomus tyrimo veiksmus, t. y. detaliai apžiūrėti įvykio vietos, braižyti įvykio vietos schemos, aiškintis, kurioje vietoje bare buvo garso kolonėlės, ar muzikos garso valdymo aparate buvo žymuo, kuris fiksuotų bare leidžiamos muzikos garso maksimalų pagal direktorės nurodymą leistiną garsumą, taip pat nebuvo būtinybės rašyti tarnybinių pranešimų, nes S. J. iš karto buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Teismo posėdžio metu patvirtinta, kad nei direktorės, nei kitų darbuotojų bare tą naktį nebuvo. Baro direktorė D. Z. posėdžio metu nurodė, kurioje vietoje buvo muzikos grotuvas ir kolonėlės, paaiškino, kad muzikos valdymo aparate buvo jos nurodytas žymuo, kuris fiksuotų bare leidžiamos muzikos leistiną garsumą. Tai buvo rekomendacinis baro savininkės ir darbuotojų tarpusavio susitarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šis susitarimas vienodai galiojo leidžiamai muzikai tiek 21 val., tiek 2 val. nakties. Institucijos vertinimu, toks darbdavio ir darbuotojų tarpusavio susitarimas nebuvo privalomas ir reikšmingas policijos darbuotojams, fiksuojantiems padarytą nusižengimą.
5.2. Apeliantas skunde nurodo, jog baro savininkė buvo įpareigota pateikti darbuotojų pareigybių aprašymus bei įvardinti asmenį, kuris yra atsakingas už muzikos garso valdymą, tačiau teismo posėdžio metu D. Z. nurodė, kad darbuotojų pareigybių aprašymų neturi, taip pat nėra paskirto atsakingo asmens už muzikos valdymą, muziką įjungia atėjusi į darbą barmenė, nagrinėjamu atveju tai buvo S. J.. Byloje yra pateikta duomenų, t. y. 2019 m. birželio 10 d. pasitarimo protokolas Nr. 52-PR2-7745, kuriuo baro savininkė informuota dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir daromų nusižengimų. Tiek D. Z., tiek S. J. dėl „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo anksčiau yra baustos pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, todėl teismo nutartyje pateikti argumentai dėl ribotos galimybės S. J. protokolo surašymo metu paaiškinti ar įvardinti asmenį, atsakingą už triukšmo valdymą bare, ar susipažinti su surašytu administracinio nusižengimo protokolu nėra pagrįsti, nes analogiški pažeidimai kartojasi. Bare įvykio metu dirbusi ir už tvarką atsakinga S. J. turėjo suvokti, kad vidury nakties garsiai leidžiama muzika bei baro lankytojų keliamas triukšmas gali trukdyti nakties metu ramiai ilsėtis šalia baro gyvenantiems asmenims, taip pat apie garsiai leidžiamą muziką, kuri trukdė poilsiui, ji buvo informuota anksčiau atvykusių policijos pareigūnų, tačiau muzika buvo pritildyta 15-20 min., o vėliau vėl garsiai leidžiama.
5.3. Teismo posėdžio metu taip pat buvo nustatyta, kad leidžiamos muzikos garsas turėjo reikšmingos įtakos klientų tarpusavio bendravimui, todėl jų kalbėjimas taip pat trukdė gyventojų poilsiui ir ramybei, ką patvirtino nukentėjusieji T. Š. ir D. A.. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad rimties trikdymo šaltinis buvo garsiai leidžiama muzika. Duomenų, kad kuris nors iš baro lankytojų savo elgesiu butų trikdęs viešąją rimtį, negauta. Nukentėjusieji nurodė, kad jų miegamųjų kambarių langai buvo į (duomenys neskelbtini) aikštę, pro langus, iš antro aukšto, matėsi pirmame aukšte esanti baro terasa bei prie baro besibūriuojantys lankytojai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad administracinio nusižengimo fiksavimas nebuvo netikėtas faktas bare ilgą laiką dirbančiai S. J., nes policijos pareigūnai dėl vykdomų analogiškų nusižengimų buvo kviečiami ne pirmą kartą ir tai posėdžio metu patvirtino pati S. J., nurodydama, jog policijos pareigūnai dažnai įspėja baro administraciją dėl baro skleidžiamo triukšmo. Darytina išvada, jog policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą ir nustatę ANK pažeidimą, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nukentėjusiųjų T. Š. ir D. A. atstovo advokato Ario Damušio bei Institucijos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2019 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
9. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai įtvirtinta, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą Institucijai yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, grąžindamas bylos medžiagą Institucijai, nurodė šiuos tyrimo trūkumus: neaišku dėl kokių konkrečiai veiksmų S. J. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, kaip pasireiškė jos neteisėti veiksmai; neaišku, ar S. J. buvo atsakinga už triukšmo valdymą bare „(duomenys neskelbtini)“, jei taip – ar už garsiai leidžiamą muziką, ar ir už šūkaujančių lankytojų balsus; byloje nėra policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ar kitų rašytinių paaiškinimų; neapžiūrėta įvykio vieta, nenubraižyta įvykio vietos schema; neišsiaiškinta, kurioje vietoje bare yra garso kolonėlės; neužfiksuota, kur konkrečiai įvykio metu buvo galimai garsiai šūkavę asmenys; kur yra pastatas ir apartamentai, kuriuose įvykio metu buvo nukentėjusieji; neužfiksuota, kokiu įrenginiu bare valdomas muzikos garsas, ar muzikos garso valdymo aparate yra žymuo, kuris fiksuotų bare leidžiamos muzikos garso maksimumą pagal direktorės nurodymą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktus apeliacinius skundus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio nusižengimo byloje, grąžino nepagrįstai. Pažymėtina, kad nors apylinkės teismas ir nurodė konkrečius tyrimo trūkumus, tačiau didesnioji jų dalis buvo pašalinta S. J. skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, o tam tikrų nurodytų veiksmų atlikimas šiuo metu jau nebėra tikslingas. Apygardos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų baigiamajam procesiniam sprendimui priimti, teismas taip pat turi galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad S. J. administracinio nusižengimo protokole inkriminuotas viešosios rimties trikdymas yra konkrečiai apibūdintas, t. y. nurodyta, jog gyventojų ramybę ir rimtį trikdantys veiksniai buvo garsiai leidžiama muzika ir garsiai kalbantys bei šūkaujantys baro lankytojų balsai. Ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra atsakingas už abu inkriminuotus triukšmą kėlusius veiksnius, ar tik už kažkurį iš jų, įvertinęs visus surinktus duomenis, turi nuspręsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nagrinėjęs apylinkės teismas. Byloje nustatyta, kad dėl triukšmo, sklindančio iš vyno baro „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 21 d. buvo gauti du pranešimai: pirmasis 00.58 val. Bendruoju pagalbos telefonu skambino ir policijos pareigūnus kvietė T. Š., o 2.08 val. policijos pareigūnus kvietė D. A.. Abu pareiškėjai pateikė rašytinius pareiškimus, taip pat davė detalius parodymus apklausiami pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusieji aiškiai įvardijo vyno baro ir jų pačių įvykio metu faktinę buvimo vietą, t. y. baras yra įsikūręs adresu (duomenys neskelbtini), o T. Š. ir D. A. buvo apsigyvenę apartamentuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Abu pastatus riboja bendra siena, be to, nukentėjusiųjų kambarių langai buvo į baro terasos pusę. Šie duomenys nėra ginčytini, todėl papildomai braižyti įvykio vietos schemą nėra pagrindo. Taip pat nėra tikslinga aiškintis, kur konkrečiai baro viduje stovėjo muzikos leidimo aparatūra (garso kolonėlės), kadangi byloje ginčo, jog muzika galėjo sklisti ne iš baro, o iš kitos vietos, nėra.
13. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. Nr. 5-V-673 (galiojanti redakcija nuo 2018 m. vasario 15 d.), 47 punktas numato, kad policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį nusižengimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio nusižengimo protokolą su medžiaga, pareiškimą (Instrukcijos 49 punktas). Nagrinėjamu atveju į nukentėjusiųjų pranešimus sureagavę pareigūnai V. P. ir A. S., atvykę į įvykio vietą, patys įsitikino skleidžiamos muzikos garsumu, t. y. pareigūnai sustojo kiek toliau nuo baro (maždaug 100 metrų atstumu) ir apie 2-3 minutes klausėsi skleidžiamų garsų. Nustatę, jog garsas yra pakankamai stiprus, pareigūnai užėjo į baro vidų ir išsiaiškino, jog muziką leido vienintelė tuo metu dirbusi barmenė S. J.. Pažymėtina, kad ši prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir teigė nuoširdžiai besigailinti, todėl pareigūnai išsamių tarnybinių pranešimų apie patikrintą nukentėjusiųjų pateiktą informaciją nesurašė, t. y. apsiribojo administracinio nusižengimo protokolo surašymu, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka ANK 609 straipsnio reikalavimus.
14. Apygardos teismas pritaria apeliantų skundų teiginiams, jog S. J. nebuvo apribota galimybė tinkamai gintis nuo jai inkriminuoto nusižengimo padarymo, ką, visų pirma, patvirtina informacija apie tai, jog ji praeityje yra bausta pagal ANK 488 straipsnį (b. l. 127-132), kuris jai inkriminuojamas ir šiuo metu. Be to, 2019 m. birželio 10 d. vyko policijos atstovų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pasitarimas dėl padaugėjusių pranešimų apie kavinės keliamą viešosios rimties trikdymą, kurio metu nutarta stiprinti ir personalo kontrolę (b. l. 27). Nepaisant to, bylos medžiaga patvirtina, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai 2019 m. rugsėjo 21 d. vyko du kartus pagal du skirtingus pranešimus. Taip pat buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, kurių vienas (pirmasis) vėliau anuliuotas (b. l. 119-122), siekiant išvengti dvigubo asmens nubaudimo už tą patį nusižengimą. Tačiau apylinkės teismas į posėdį apklausai išsikvietė tik į antrąjį iškvietimą (pagal D. A. pranešimą) atvykusius pareigūnus, tuo tarpu į pirmąjį iškvietimą (pagal T. Š. pranešimą) sureagavusių pareigūnų neapklausė, nors šie policijos pareigūnai taip pat galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybes apie vyno bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai grojusią muziką bei galimai triukšmavusius lankytojus. Detaliai apklausus nukentėjusiuosius bei liudytojus – į įvykio vietą atvykusius pareigūnus (pagal abu iškvietimus), neturėtų likti abejonių dėl galimai viešąją rimtį trikdžiusių veiksmų. Tuo pačiu pažymėtina, jog inkriminuojant asmeniui ANK 488 straipsnį, nėra būtina keliamo triukšmo lygio įrodyti specialiais garso matavimo prietaisais, žmonių poilsį trikdantis triukšmas gali būti patvirtintas ir liudytojų parodymais (šiuo atveju nusižengimą fiksavusių pareigūnų parodymais), todėl nėra tikslinga aiškintis ir tokių detalių, kaip žymens buvimas muzikos garso valdymo aparate, kuris fiksuotų bare leidžiamos muzikos garso maksimumą pagal direktorės nurodymą. Nepaisant to, ar minėtas žymuo yra ar nėra, leidžiama ar grojama muzika neturi trikdyti viešosios rimties nakties metu.
15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nukentėjusiųjų atstovo skundo teiginiams, jog ANK 488 straipsnio subjektui nėra keliami specialieji reikalavimai, vadinasi, šiuo konkrečiu atveju užtenka nustatyti, kas leido muziką ir ar ji nebuvo leidžiama per garsiai. Baro savininkė D. Z. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad darbuotojų pareigybių aprašymų neturi, todėl jų pateikti teisminiam įvertinimui negali. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, tiek S. J., tiek jos darbdavę D. Z. galima detaliai apklausti apie barmenei keliamus reikalavimus bei jos atliekamas darbines funkcijas, t. y. ar į šių pareigų vykdymą patenka muzikos aparatūros priežiūra (muzikos paleidimas bei išjungimas), triukšmaujančių lankytojų drausminimas ir pan. Šias aplinkybes neabejotinai galima išsiaiškinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. jokio papildomo tyrimo šiais klausimais atlikti nereikia. Teismo posėdžio metu, apklausiant nukentėjusiuosius bei liudytojus, galima išsiaiškinti, kur įvykio metu buvo triukšmą keliantys (šūkalojantys) baro lankytojai, t. y. baro viduje ar lauke – baro terasoje, taip pat, ar S. J. buvo atsakinga už šių asmenų elgesį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas gali susiaurinti kaltinimo apimtį, t. y. pašalinti tam tikras nepasitvirtinusias aplinkybes ir be atskiro Institucijos tyrimo.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, Alytaus apylinkės teismas, jau pradėjęs ir iš esmės užbaigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nepagrįstai ją grąžino Institucijai bylos medžiagos papildomam tyrimui. Dėl to skundžiama apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Klausimas, ar S. J. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir, ar ji yra pagrįstai nubausta Institucijos 2019 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, bus išspręstas bylą išsamiai išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, todėl apygardos teismas, vengdamas daryti apylinkės teismui neleistiną įtaką, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimu nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
nukentėjusiųjų T. Š. ir D. A. atstovo advokato Ario Damušio ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininko Gintaro Krasnicko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti toliau nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.