- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1371-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08178-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- VšĮ V. D. universiteto, viešajai įstaigai V
- Kategorijos
- 1.3.9.2.1Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-195-615/2019 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai V. D. universitetui dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, negrąžinti ieškovo į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškovas nurodė, kad pas atsakovą dirbo nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. Nuo 2015 m. balandžio mėn. 4 d. dirbo VDU bendrabučio ((duomenys neskelbtini)) budėtoju. Ieškovas 2017 m. liepos 28 d. pasirašytinai susipažino su V. D. universiteto Valdymo ir investicijų departamento direktoriaus 2017 m. liepos mėn. 24 d. įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą. V. D. universitetas 2018 m. vasario 15 d. neteisėtai atleido ieškovą iš darbo.
3. Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai įvykdė darbuotojų atleidimo procedūrą. Atsakovas pažeidė DK 57 straipsnio 3 dalį, nes buvo atleidžiama tik dalis darbuotojų, o tokiu atveju atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus turi patvirtinti darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Taip pat atsakovas pažeidė DK 57 straipsnio 3 dalie 3 punktą, nes nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, nebuvo užtikrinta darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti – ieškovas V. D. universitete turi 24 metų nepertraukiamąjį darbo stažą. Atsakovas kitą darbo vietą ieškovui pasiūlė tik vieną kartą. Ieškovui buvo pasiūlytos patalpų administratoriaus pareigos, tačiau ne buvusioje darbo vietoje (pagal darbo sutartį) VDU bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)), o VDU Sporto centre ((duomenys neskelbtini)). Atsakovo atstovui atsakymo dėl pasiūlyto darbo ieškovas nedavė – pasakė, kad reikia daugiau laiko apsvarstyti gautą pasiūlymą.
4. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d. rašte VDU Rektoriui ieškovas paprašė raštu atsakyti, dėl kokių priežasčių ieškovas turėtų pakeisti dabartinę darbo vietą ((duomenys neskelbtini)) į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Patalpų administratoriaus pareigos įsteigtos ir VDU bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)), t. y. dabartinėje ieškovo darbo vietoje. Atsakymą ieškovas gavo 2017 m. spalio 16 d. Ieškovas 2017 m. spalio 18 d. atsakovui pateikė sutikimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. užimti Patalpų administratoriaus pareigas VDU studentų bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)) - tuo metu naiviai tikėjo VDU Rektoriaus 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 271 „Dėl pareigybių naikinimo“, kad VDU įsteigiamos tiktai Pastatų valdytojo bei Patalpų administratoriaus pareigybės ir tiesiog nežinojo, kadangi VDU administracija nuo ieškovo tai slėpė, kad VDU studentų bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)) asmeniškai budėtojai M. M. (išdirbusiai VDU tiktai apie vienerius metus) įsteigiama Bendrabučio administratoriaus pareigybė.
5. Ieškovo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu buvo atsilaisvinusių bei laisvų darbo vietų, kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio pabaigos iki 2017 m. spalio pabaigos buvo nutrauktos darbo sutartys su visa eile darbuotojų. Iš darbo 2017 m. spalio pabaigoje atleisto budėtojo A. V. vietą K. D. g. 52 pastate, užėmė perkeltas budėtojas L. P. iš VDU bendrabučio ((duomenys neskelbtini)). Iš VDU bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)) dirbusių budėtojų apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas tiktai ieškovas - nei M. M., nei L. P. negavo įspėjimų. L. P., atlikus tik atitinkamą darbo sutarties pakeitimą, iš VDU bendrabučio perkeltas į (duomenys neskelbtini)pastatą į buvusią atleisto iš darbo A. V. vietą. M. M. buvo įsteigta Bendrabučio administratoriaus pareigybė. Ieškovui ši pareigybė nebuvo pasiūlyta.
6. Atsakovas ieškovui nesuteikė jokios informacijos apie laisvas ir atsilaisvinusias darbo vietas, bet dar ir nuslėpė informaciją apie naujai įsteigtą pareigybę – bendrabučio administratoriaus. Ieškovui, 24 metų nepertraukiamąjį darbo stažą turinčiam VDU darbuotojui, auginančiam 2 vaikus, nebuvo siūlomos nei naujai įsteigtos pareigybės, nei atsilaisvinusios darbo vietos, nei kitos darbo vietos. Nors kitiems darbuotojams jos buvo pasiūlytos ir jie buvo įdarbinti. VDU bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)) vietoje budėtojų (L. P. ir ieškovo) įdarbinti kiti asmenys, kurie atlieka tas pačias darbo funkcijas, kaip ir buvę budėtojai, vadinasi, budėtojo atliekamos darbo funkcijos darbdaviui netapo perteklinėmis ir dėl šios priežasties darbdavys, remiantis DK 57 straipsnio 2 dalimi, neturėjo teisės nutraukti darbo sutartį su ieškovu, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi kitas darbas buvo pasiūlytas tik kartą, be to, nebuvo siūlomos įspėjimo metu buvusios laisvos pareigybės, taip pat netinkamai įvykdyta darbuotojų atleidimo procedūra bei egzistavo kitos aukščiau paminėtos faktinės ir juridinės aplinkybės, tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.
7. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė ir paaiškino, kad
ieškovas dirbo VDU Valdymo ir investicijų departamento Turto valdymo ir investicijų centro budėtoju. Su ieškovu 1996 m. rugsėjo 1 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 505-T/98 (su vėlesniais pakeitimais), kurios 1.1. p. buvo nustatyta fiksuota darbo vieta – VDU studentų bendrabutis,(duomenys neskelbtini). Darbo sutarties 1.2 p. nurodytos pareigos – budėtojas (pagrindinėms pareigoms). Universiteto vienasmenis valdymo organas – rektorius, 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 271 „Dėl pareigybių naikinimo“, siekdamas užtikrinti efektyvų Universiteto ūkį aptarnaujančių padalinių darbą, priėmė sprendimą panaikinti rūmų valdytojo, bendrabučių valdytojo, vyresniojo budėtojo ir budėtojo pareigybes. Tuo pačiu įsakymu rektorius pavedė Valdymo ir investicijų departamento direktoriui užtikrinti šio įsakymo įgyvendinimą ir efektyvų Universiteto pastatų ir patalpų administravimą. Vadovaudamasis šiuo įsakymu, dėl jo vadovaujamame padalinyje vykdomų darbo organizavimo pakeitimų, departamento direktorius įteikė ieškovui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Kadangi įspėjime nurodytą darbo sutarties pasibaigimo dieną ieškovas buvo laikinai nedarbingas, darbo santykių pasibaigimo diena nukelta iki laikinojo nedarbingumo pabaigos ir darbo santykių pasibaigimas įformintas rektoriaus įsakymu pirmąją darbo dieną – 2018 m. vasario 15 d. po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
8. Atsakovas nurodė, kad ieškovui įteikto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys ir forma atitiko visus teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vieningą teismų praktiką. Įspėjime buvo nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys, įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena, atsiskaitymo su ieškovu tvarka, taip pat nurodyta, jog jei per įspėjimo laikotarpį atsiras ieškovo kvalifikaciją atitinkančių laisvų darbo vietų, apie tai jis bus informuotas raštu. Įspėjime buvo nurodytas ilgiausias DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatytas įspėjimo terminas – 3 mėnesiai. Atsakovas laikosi tos pačios pozicijos, jog ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas tinkamai ir atsakovas nepažeidė darbo kodekse numatytų reikalavimų vykdant darbuotojų atleidimus.
9. Atsakovas nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog darbo organizavimo pakeitimų metu nebuvo užtikrinta darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti ir kad darbdavys neturėjo teisės nutraukti su juo darbo sutartį. Darbdavys, išnaudodamas visas savo galimybes, žinant, jog yra naikinamos visos rūmų valdytojo, bendrabučio valdytojo, vyresniojo budėtojo bei budėtojo pareigybės, suteikė darbuotojui galimybę tęsti darbą. Įvertinus organizacijoje esančias laisvas darbo vietas bei atsižvelgiant į darbuotojų turimą kvalifikaciją, tiek pačiam ieškovui, tiek kitiems patikslintame ieškinyje minimiems atsakovo darbuotojams buvo siūlomos kitos pareigos. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 26 d. darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieškovui pasiūlė užimti laisvas esančias patalpų administratoriaus pareigas. Ieškovas 2017 m. spalio 18 d. atsisakė užimti jam pasiūlytas patalpų administratoriaus pareigas, argumentuodamas, jog jam yra nepriimtinas siūlomos darbo vietos adresas, kadangi pasiūlyta darbo vieta yra VDU Sporto centre ((duomenys neskelbtini)), o ne VDU bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)). Kitų laisvų darbo vietų, į kurias būtų buvę galima perkelti dirbti ieškovą jo sutikimu, laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos VDU nebuvo. Tą patvirtina 2017 m. 3 ketvirčio statistinė ataskaita DA-01 (ketvirtinė) ir 2017 m. 4 ketvirčio statistinė ataskaita DA-01 (ketvirtinė), teikiamos Lietuvos statistikos departamento teritoriniam duomenų parengimo skyriui, iš kurių matyti, kad tiek 2017 m. 3 ketvirčio, tiek 2017 m. 4 ketvirčio paskutinę ketvirčio dieną buvo 1 (viena) laisva darbo vieta – programuotojo pareigybė Informacinių technologijų centre.
10. Atsakovas nurodė, kad visiems pirmenybės teisę būti paliktiems darbe atsakovo darbuotojams, dirbusiems budėtojais, kaip ir ieškovui buvo siūlomos naujai įsteigtos patalpų administratorių pareigos skirtinguose Universiteto pastatuose. Atsakovo įsitikinimu, ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, o ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne, taip pat, kokias funkcijas ir kokiu adresu kuriam konkrečiai darbuotojui siūlyti dirbti. Atsižvelgiant į tai, tik pats darbdavys sprendžia, kaip organizuoti darbą savo įstaigoje ir kurias konkrečiai pareigas siūlyti vienam ar kitam darbuotojui, juolab, kad šiuo atveju visiems tokį patį darbą dirbusiems darbuotojams, kurių pareigos buvo naikinamos (t. y. budėtojams), buvo siūlomas toks pats kitas darbas (t. y. patalpų administratoriaus pareigos) su tokiu pačiu atlyginimu. Atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą pasiūlyti kitą darbą ieškovui, įspėjimo apie jo darbo sutarties nutraukimo laikotarpiu, tačiau pats ieškovas pasiūlyto darbo atsisakė. Atsakovas tinkamai įvykdė visas savo pareigas, susijusias su darbuotojo įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą, kito darbo siūlymu ir darbo sutarties nutraukimu suėjus įspėjimo terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą ir atsiradus laisvai darbo vietai ją užimti pasiūlė ieškovui, tačiau ieškovas jos užimti nesutiko – ieškovas atsisakė užimti jam pasiūlytas pareigas, nes jam buvo nepriimtinas siūlomos darbo vietos adresas. Teismas pažymėjo, kad kitų laisvų darbo vietų, į kurias būtų buvę galima perkelti dirbti ieškovą jo sutikimu, nebuvo. Teismas nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė 2017 m. 3 ketvirčio statistinę ataskaitą DA-01 (ketvirtinę) ir 2017 m. 4 ketvirčio statistinę ataskaitą DA-01 (ketvirtinę), teikiamas Lietuvos statistikos departamento teritoriniam duomenų parengimo skyriui, iš kurių matyti, kad tiek 2017 m. 3 ketvirčio, tiek 2017 m. 4 ketvirčio paskutinę ketvirčio dieną Universitete buvo 1 laisva darbo vieta, kaip atsakovas nurodė – programuotojo pareigybė Informacinių technologijų centre. Juo labiau nebuvo kitų laisvų ieškovo darbo pobūdį atitinkančių darbo vietų, susietų su darbo pareigų atlikimu išimtinai konkrečiu adresu –(duomenys neskelbtini).
13. Teismas nurodė, kad tarp šalių naikinant ieškovo pareigybę kilusio ginčo esmę sudarė tai, kad ieškovas ir toliau norėjo dirbti pas atsakovą būtent adresu(duomenys neskelbtini), o ne kokiose nors kitose atsakovui priklausančiose patalpose. Teismas iš darbo bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas siūlė eiti ieškovui patalpų administratoriaus pareigas adresu(duomenys neskelbtini), atsakovas tokio pasiūlymo nepriėmė. Ginčo laikotarpiu visose pas atsakovą įsteigtose pareigybėse darbo vieta nėra fiksuota prie konkrečių adresų, ir šias naujas funkcijas atliekantys darbuotojai gali būti bet kada perkeliami iš vienoje vietoje esančių atsakovo patalpų į bet kurioje kitoje vietoje esančias atsakovo patalpas. Teismas vertino, kad nei viena naujai atsakovo įsteigta pareigybė neturi to pareigybės kriterijaus, kurio kategoriškai pageidavo ieškovas, ir dėl kurio nebuvimo nepriėmė atsakovo pasiūlymo. Teismas nurodė, kad nors atsakovo patalpose adresu(duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba bendrabučio administratorius, tačiau šis bendrabučio administratorius bet kada atsakovo valia gali būti perkeltas į bet kurias kitas atsakovui priklausančias patalpas, o į patalpas(duomenys neskelbtini), bet kada gali būti atkeltas kitas atsakovo bendrabučio administratoriaus, kurio darbo vieta savo ruožtu vėliau gali būti vėl keičiama. Teismas nustatė, kad ieškovas nepriėmė atsakovo pasiūlymo ir nesutiko dirbti atsakovo siūlomo darbo, kurio konkreti vieta priklausytų nuo darbdavio, ir darbdavio valia galėtų būti periodiškai keičiama. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovas būtų priėmęs dirbti kitus asmenis į kokias nors naujai įsteigtas pareigas, kurių pobūdis būtų panašus į ieškovo anksčiau dirbtą darbą, kurioje nors konkrečioje darbo sutartyje fiksuotoje darbo vietoje, įskaitant –(duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovo keliamus kriterijus (konkrečios fiksuotos darbo vietos adresu(duomenys neskelbtini)) atitinkančių pareigybių atsakovas neįsteigė, o darbas, kurio vieta būtų priklausoma nuo darbdavio valios, ieškovo netenkino ir tokio atsakovo pasiūlymo ieškovas nepriėmė. Teismas nurodė, kadangi ieškovas nepriėmė atsakovo pasiūlymo toliau dirbti pas atsakovą su konkrečiu adresu ((duomenys neskelbtini)) darbo sutartimi nesusietoje darbo vietoje, atsakovas šiuo atveju negalėjo taikyti 57 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi pats ieškovas nesutiko toliau dirbti pas atsakovą tomis sąlygomis, kurias galėjo pasiūlyti atsakovas ir kuriomis sutiko dirbti į naujai įsteigtas pareigas priimami kiti seniau dirbę darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad DK 57 straipsnio 3 dalyje numatytų procedūrų taikymas ieškovo atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju neturėtų jokios loginės ir teisinės prasmės, kadangi pats darbdavys jau buvo atsirinkęs ieškovą kaip asmenį galintį ir turinti likti dirbti pas darbdavį, tačiau atsakovo pasiūlymo dirbti tomis sąlygomis, kurias galėjo pasiūlyti atsakovas ir kuriomis sutiko dirbti kiti seniau dirbę atsakovo darbuotojai (nesusiejant darbo vietos su konkrečiu adresu(duomenys neskelbtini)), ieškovas nepriėmė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Civilinė byla 2019 m. kovo 29 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėta iš esmės ieškovui A. K. nedalyvaujant dėl ligos. Ieškovas 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas civilinės bylos nagrinėjimą atidėti. Iki 2019 m. kovo 29 d. teismo posėdžio pradžios ieškovas teismui pateikė visus reikiamus dokumentus, pateisinančius ieškovo neatvykimą į teismo posėdį.
14.2. Ieškovo nuomone, teismo 2019 m. kovo 29 d. žodinė nutartis užkirto galimybę ieškovui dalyvauti procese, t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės bei baigiamųjų kalbų ir replikų stadijose. Ieškovo nuomone, buvo pažeisti rungimosi, žodiškumo, teisės būti išklausytam bei šalių lygiateisiškumo principai civiliniame procese.
14.3. Ieškovo nuomone, jeigu teismas būtų buvęs aktyvus ir patenkinęs pirminiame ieškinyje suformuluotus procesinius prašymus, o atsakovas tinkamai įvykdytų teismo įpareigojimą, nebūtų reikėję vėliau teikti teismui dviejų atskirų prašymų ir tokiu būdu nebūtų reikėję atidėti ir dviejų teismo posėdžių.
14.4. Teismas iš 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo aprašomosios dalies 1.2. punkto visai išeliminavo DK 57 straipsnio 3 dalies normos dalį, kuri imperatyviai nustato būtinybę sudaryti atrankos komisiją (į kurią privalo būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys) ir kurios pareiga - vykdyti darbuotojų atranką ir teikti pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas V. D. universitetas, pažeisdamas DK 57 straipsnio 3 dalį, nei patvirtino atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, suderinęs juos su darbo taryba, nei sudarė atrankos komisiją, kurios pareiga - vykdyti darbuotojų atranką ir teikti pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo.
14.5. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. spalio mėn. 13 d. V. D. universiteto studentų bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)) buvo įsteigta visiškai nauja darbo vieta - „Bendrabučio administratoriaus“. Jeigu tuo metu ieškovas būtų žinojęs apie šią naujai įsteigtą pareigybę, būtų į ją neabejotinai pretendavęs. Atsakovas nesuteikė jokios informacijos apie laisvas ir atsilaisvinusias darbo vietas, bet dar ir nuslėpė informaciją apie naujai įsteigtą pareigybę - bendrabučio administratoriaus.
14.6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas atsisakė užimti jam pasiūlytas pareigas, nes jam buvo nepriimtinas siūlomos darbo vietos adresas. Ieškovas neteigė nei žodžiu, nei raštu, kad jam nepriimtinas siūlomos naujos darbo vietos adresas. Ieškovas tik 2017 m. spalio 5 d. VDU rektoriaus raštu paklausė, kodėl ieškovas privalo keisti savo darbo vietos adresą į kitą adresą, jeigu ir ieškovo darbo vietoje (adresu(duomenys neskelbtini)) taip pat yra įsteigta „Patalpų administratoriaus pareigybė“, remiantis V. D. universiteto rektoriaus 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 271 „Dėl pareigybių naikinimo“, kuriuo rektorius priėmė sprendimą panaikinti rūmų valdytojo, bendrabučių valdytojo, vyresniojo budėtojo ir budėtojo pareigybes ir įsteigti „pastatų valdytojo“ ir „patalpų administratoriaus pareigybes“.
14.7. Teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi byloje nėra jokių patikimų duomenų, įrodančių, kad darbo vietos adresai V. D. universitete nuolatos keičiasi. Priešingai, į bylą ieškovo iniciatyva išreikalautuose iš atsakovo V. D. universiteto teismui pateiktuose pareigybių aprašymuose neužsimenama apie darbo vietos adreso nuolatinį kintamumą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas VšĮ V. D. universitetas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikit nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant teismas nutarė įvertinęs tai, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovas, jo prašymu prieš tai atidėjus penkis teismo posėdžius iš eilės. Teismas anksčiau buvo tenkinęs ieškovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, sudarant jam galimybę pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu byloje. Tačiau ieškovas nei susirado atstovą, nei kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam skyrimo. Prieš pat teismo posėdį teikiami vis nauji prašymai dėl papildomų įrodymų, paskirto posėdžio metu teikiami daugybiniai ieškinio reikalavimų tikslinimai, besikartojantys prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo veikė prieš optimalų procesą, greitą ir koncentruotą bylos nagrinėjimą.
15.2. Dėl tokio procesinio elgesio buvo trukdoma teismui užtikrinti tinkamą procesą, gaišinamas atsakovo ir teismo laikas, trikdomas teismo posėdžių planavimas. Atsakovas buvo neapibrėžtoje situacijoje, dėl siurprizinių prašymų, pateikiamų teismo posėdžio dieną arba vieną dieną prieš teismo posėdį, buvo trikdoma atsakovo įprastinė darbinė veikla. Atsižvelgiant į visa tai, atsakovas prašo skirti apeliantui (ieškovui) iki 5000 Eur baudą.
15.3. Atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą ir atsiradus laisvai darbo vietai ją pasiūlė ieškovui, tačiau ieškovas jos užimti nesutiko - ieškovas atsisakė užimti jam pasiūlytas pareigas, nes jam buvo nepriimtinas siūlomos darbo vietos adresas. Atsakovas neįsteigė ir neturi pareigybių, kurios atitiktų ieškovo keliamus kriterijus - t. y. konkrečios fiksuotos darbo vietos adresu(duomenys neskelbtini).
15.4. Kadangi ieškovas nepriėmė atsakovo pasiūlymo toliau dirbti pas atsakovą su konkrečiu adresu darbo sutartimi nesusietoje darbo vietoje, atsakovas negalėjo taikyti DK 57 straipsnio 3 dalyje numatytų procedūrų ieškovo atžvilgiu, kadangi pats ieškovas nesutiko toliau dirbti pas atsakovą tokiomis sąlygomis, kurias galėjo pasiūlyti atsakovas ir kuriomis sutiko dirbti į naujai įsteigtas pareigas priimti kiti seniau dirbę atsakovo darbuotojai.
15.5. Apeliaciniame skunde minimų procedūrų, susijusių su atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijais ir atrankos komisija, vykdymas šiuo konkrečiu atveju neturėjo jokios teisinės ir loginės prasmės, kadangi atsakovas jau buvo atsirinkęs ieškovą kaip galintį ir turintį likti dirbti pas jį, tačiau būtent ieškovo netenkino siūlomos darbo sąlygos, kurias galėjo pasiūlyti atsakovas ir kuriomis sutiko dirbti kiti darbuotojai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 str. 1 d. 1 p. (kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla) teisėtumo, dėl atrankos kriterijų nustatymo ir jų taikymo nutraukiant darbo sutartį (DK 57 str. 1 d. 3 p.), dėl kito darbo siūlymo (DK 57 str. 2 d.).
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1996 m. rugsėjo 6 d. dirbo VDU Turto valdymo ir investicijų centro budėtoju (t.1, b.l. 100-101). Ieškovui 2017 m. liepos 28 d. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (t.1, b.l. 11). Darbdavys nusprendė nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl to, kad 2017 m. liepos 19 d. VDU rektoriaus įsakymu buvo nuspręsta nuo 2017 m. spalio 31 d. panaikinti Rūmų valdytojo, Bendrabučių valdytojo, Vyresniojo budėtojo ir Budėtojo pareigybes ir įsteigti Pastatų valdytojo ir Patalpų administratoriaus pareigybes (t.1, b.l. 102).
19. Iš atsakovo pateikto Turto valdymo ir investicijų centro (toliau - Centro) darbuotojų sąrašo 2017 m. spalio 1 d. matyti, kad šiame centre iš viso dirbo 33 budėtojai (t.2, b.l. 172). Iš atsakovo pateikto to paties Centro darbuotojų sąrašo 2017 m. lapkričio 1 d. matyti, kad budėtojų buvo likę 9 (t.2, b.l. 170). Su 8 budėtojais darbo sutartys buvo nutrauktos iki 2018 m. rugpjūčio 11 d., tačiau vienas budėtojas yra paliktas dirbti, nors darbo sutartis su juo yra sudaryta 2013 m., t.y. vėliau, negu su ieškovu. Vadinasi, atsakovas faktiškai iš 33 budėtojų paliko dirbti vieną budėtoją.
20. DK 57 str. 3 d. nustato, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra- su profesine sąjunga. Atsakovo atstovė bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismo posėdyje pripažino, kad atrankos kriterijai nebuvo patvirtinti, ir klausimas, kurį budėtoją iš 33 budėtojų palikti dirbti, buvo nuspręstas vienasmeniškai darbdavio įgalioto asmens. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu būdu - nepatvirtinus atrankos kriterijų ir nesudarius atrankos komisijos - buvo pažeistas DK 57 str. 3 d. reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad DK 57 str. 3 d. taikymas neturėtų loginės ir teisinės prasmės. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, padaryta nenustačius byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, ir jau vien dėl to byla buvo išspręsta neteisingai.
21. DK 57 str. 2 d. nustatyta, kad darbo sutartis pagal DK 57 str. 1 d. gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo įspėjimo laikotarpis tęsėsi nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. vasario 15 d., vadinasi terminas, per kurį turėjo būti siūlomos laisvos darbo vietos, prasidėjo 2017 m. liepos 24 d. ir baigėsi 2018 m. vasario 10 d.
22. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 26 d. pasiūlė ieškovui užimti patalpų administratoriaus pareigas ir savo apsisprendimą pranešti iki 2019 m. rugsėjo 29 d. ( t.1, b.l. 15). Ieškovas iki nustatytos dienos nepriėmė pasiūlytų pareigų, nes kaip matyti iš ieškovo rašto darbdaviui, ieškovas 2019 m. spalio 5 d. dar aiškinosi, kodėl turėtų dirbti kitoje vietoje, negu kad dirbo anksčiau (t.1, b.l. 18).
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui atsisakius pasiūlytų pareigų, atsakovas neturėjo galimybės pasiūlyti kitų darbo vietų, kurių pobūdis būtų panašus į ieškovo anksčiau dirbtą darbą, kurioje nors konkrečioje darbo sutartyje fiksuotoje darbo vietoje, įskaitant –(duomenys neskelbtini). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, padaryta netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikant materialinės teisės normą, reglamentuojančią darbdavio pareigas nutraukiant darbo sutartį pagal DK 57 str. 1 d. siūlyti visas tam konkrečiam darbuotojui įmanomas laisvas darbo vietas.
24. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas per įspėjimo ieškovui laikotarpį turėjo galimybę pasiūlyti ir kitas laisvas darbo vietas, tačiau to nedarė. Iš jau minėto atsakovo Turto valdymo ir investicijų centro darbuotojų sąrašo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. matyti, kad buvo įsteigtos 3 bendrabučio administratoriaus darbo vietos. Kaip nurodė atsakovo atstovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bendrabučio administratoriaus pareigybė buvo įsteigta pagal VDU Valdymo ir investicijų departamento direktoriaus 2017 m. spalio 13 d. teikimą ( t.2, b.l. 14). Bendrabučio administratoriaus pareigybės aprašymas ( t.1, b.l. 172-173) yra analogiškas patalpų administratoriaus pareigybės aprašymui ( t.2, b.l. 168). Kadangi ieškovui buvo siūlomos patalpų administratoriaus pareigos, tai spręstina, kad jam buvo galima siūlyti ir bendrabučio administratoriaus pareigas, tačiau šios pareigos ieškovui siūlomos nebuvo, į jas priimti kiti 3 asmenys, kurie buvo pradėję dirbti universitete vėliau, negu ieškovas (t.2, b.l. 170). Be to, 21 asmuo priimtas dirbti patalpų administratoriumi, nors ieškovui, kaip minėta, buvo siūloma tik viena patalpų administratoriaus vieta (t.2, b.l. 170). Atsakovo į bylą teikti įrodymai, kad 2017 m. 3 ketvirčio ir 4 ketvirčio paskutinėmis dienomis VDU buvo tik viena laisva darbo vieta - programuotojo pareigybė (t.1, b.l. 88-91), yra neinformatyvūs ir neįrodo, kad atsakovas kitomis dienomis neturėjo kitų laisvų darbo vietų, tinkamų siūlyti ieškovui. Iš VSDFV duomenų matyti, kad per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. vasario 15 d. VDU įregistravo 561 atvejį naujų arba pakeistų darbo sutarčių (t.2, b.l. 150-159).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal DK 57 str., netinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatančias darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, aktyvų teismo vaidmenį renkant įrodymus (CPK 410-414 str.), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), todėl priėmė neteisingą sprendimą. Priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas tenkinti ieškinį - pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.
26. Nei ieškovas, nei atsakovas neprašė, kad darbuotojas būtų grąžinamas į ankstesnį darbą, todėl pripažinus atleidimą neteisėtu, laikytina, kad darbo sutartis nutraukiama šiuo teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos (DK 218 str. 4 d.). Darbuotojui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (DK 218 str. 4 d.). Atleidimo iš darbo dieną ieškovui buvo išmokėta dviejų mėnesių išeitinė išmoka (t.1, b.l. 13), todėl ši išmoka įskaitytina į apmokėjimą už priverstinę pravaikštą. Ieškovo priverstinė pravaikšta prasidėjo nuo 2018 m. vasario 15 d. Be to, ieškovas sirgo laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 28 iki 2018 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 14 d. (t.1, b.l. 183, 190). Todėl ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką įvertinus, kad už du mėnesius ieškovui buvo išmokėta išeitinė išmoka, pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 16 d. ir skaičiuojamas iki 2018 m. lapkričio 28 d. (153 darbo dienos), nuo 2018 m. gruodžio 5 iki 2018 m. gruodžio 31 d. (16 darbo dienų), nuo 2019 m. sausio 1 iki sausio 7 d. (4 darbo dienos) ir nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 15 d. (24 darbo dienos), iš viso 169 darbo dienos 2018 metais ir 28 darbo dienos 2019 metais.
27. Teisėjų kolegija įvertina, kad Lietuvoje nuo 2019 metų sausio 1 d. pasikeitė mokestinė bazė. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalį (toliau - GPM įstatymas), 2018 metų ar ankstesnio mokestinio laikotarpio apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metais ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Nuo 2019 metų sausio 1 d. metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą (GPM įstatymo 6 str. 1 d. 1 p.).
28. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Nr. I-1336) pakeitimus, nuo 2019 m. sausio 1 d. draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeltos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, atitinkamai darbdaviai privalėjo perskaičiuoti (indeksuoti) darbuotojo darbo užmokestį (bruto) jį indeksuodami koeficientu 1,289 (2018 06 28 įstatymu Nr. XIII-1336 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XIII-1336 įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šios dalies nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo įstatymo Nr. XIII-1336 įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2019 m. sausio 1 d.). Todėl ieškovui priteistina priverstinės pravaikštos atlyginimo suma už 2018 metus neindeksuojama, nes ji turės būti apmokestinama pagal mokestinius įstatymus, galiojusius 2018 metais, o suma už 2019 metus ir kompensacija už neteisėtą atleidimą indeksuojama koeficientu 1,289.
29. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis pagal darbdavio pateiktą 2018 m. gegužės 15 d. pažymą buvo 21,05 Eur per darbo dieną; 439,95 Eur per mėnesį (priskaityta suma arba bruto) arba 384,84 Eur (išmokama į rankas suma arba neto) (t.1, b.l. 110). Atitinkamai už 2018 m. priverstinės pravaikštos laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteistina 3557,45 Eur (bruto, t.y. 21,05 Eur padauginta iš 169 darbo dienų). Už 2019 m. priverstinės pravaikštos laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteistina 759,74 Eur (bruto, t.y. 21,05 Eur padauginta iš 28 darbo dienų ir padauginta iš koeficiento 1,289).
30. Taip pat DK 218 str. 4 d. numato, kad pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Ieškovas atsakovo universitete dirbo nuo 1996 m. rugsėjo 1 d., t.y. daugiau kaip 23 metus, todėl jam priteistina maksimali įstatyme numatyta kompensacija - 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio, kas sudaro 3402,57 Eur (439,95 Eur padauginta iš 6 ir padauginta iš koeficiento 1,289, bruto).
31. Ieškovas nepateikė duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos. Valstybė patyrė 1,21 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, ši suma yra mažesnė, negu kad nustatyta minimali priteistina suma pagal CPK 96 str. 6d., todėl nepriteistina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.
Pripažinti neteisėtu ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo V. D. universiteto rektoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. K-0215/1. Laikyti, kad darbo sutartis su ieškovu A. K. nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Priteisti ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VšĮ V. D. universiteto, įm.k. 111950396, 3557,45 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 45 ct, bruto) už priverstinę pravaikštą 2018 metais, 759,74 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 74 ct, bruto) už priverstinę pravaikštą 2019 metais ir 3402,57 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus du eurus ir 57 ct, bruto) kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.