Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15704-959/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respulikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

2. Ieškinį ieškovas grindė tuo, kad 2017 m. liepos 24 d., gavęs įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 57 straipsnio 1 dalį, 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. K-02151/0 buvo neteisėtai atleistas iš darbo, nes nebuvo tinkamai atlikta atleidžiamų darbuotojų atranka, taip pat nebuvo užtikrinta pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, pasiūlymas dirbti kitoje darbo vietoje, t. y. užimti patalpų administratoriaus pareigas, buvo teiktas tik vieną kartą. Be to, remdamasis DK 57 straipsnio 2 dalimi, ieškovas nurodė, jog atlikus budėtojo ir patalpų administratoriaus pareigybių aprašymų lyginamąją analizę, mano, kad patalpų administratoriui buvo priskirtos ir budėtojo atliekamos darbo funkcijos, todėl pastarosios darbdaviui netapo perteklinės ir dėl šios priežasties darbdavys neturėjo teisės nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tarp šalių kilęs ginčas prieš kreipiantis į teismą buvo sprendžiamas ikiteismine tvarka ir 2018 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-2066, kuriuo ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys dalyje dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsisakytas priimti tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis eismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

9. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111– 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką.

10. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dalyje dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

11. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog ieškovui A. K. pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo, t. y. dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl ieškovo pareikštas reikalavimas panaikinti arbo ginčų komisijos sprendimą yra perteklinis, nesukelsiantis jokių teisinių pasekmių ieškovui.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nutarė ieškinį dalyje, kurioje prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą, atsisakyti priimti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.