Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1083-324/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e2S-1083-324/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Kreditorius
K. B.
Atsakovas
V. G.
Civilinė byla Nr. e2S-1083-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16394-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.12.1; 3.3.2.5; 3.3.1.18.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės K. B. pareiškimą dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-26856-285/2018 nutarta, be kita ko, išieškoti iš skolininko išlaikymą kreditorei po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 1 d. iki kol kreditorė studijuos aukštojoje mokykloje ((duomenys neskelbtini) universitete) pagal nuolatinės studijų formos programą (iki 2019 m. liepos 22 d.).

2. Kreditorė teismo prašė ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. įsakyme rašymo apsirikimą, nurodant, kad išlaikymas kreditorei K. B. iš skolininko V. G. priteisiamas iki 2021 m. liepos 22 d.

3. Nurodė, kad kreditorė savo pareiškime buvo prašiusi priteisti išlaikymą iki tol, kol ji studijuos (duomenys neskelbtini) universitete, t.y. iki 2021 m. liepos 22 d., tačiau 2018 m. spalio 1 d. teismo įsakyme buvo padarytas rašymo apsirikimas ir priteistas išlaikymas kreditorei tik iki 2019 m. liepos 22 d. Kreditorė šią klaidą pastebėjo tik tuomet, kai skolininkas nustojo teikti kreditorei išlaikymą, tuo tarpu geruoju skolininkas toliau teikti išlaikymą atsisako.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi kreditorės prašymą atmetė.

5. Nurodė, jog nurodymas kreditorės reikalavimo faktiniame pagrinde, kad jos studijos (duomenys neskelbtini) universitete tęsis iki 2021 m. liepos 22 d., neleidžia tenkinti tokio kreditorės reikalavimo, kadangi kreditorė suformulavo reikalavimą priteisti išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant kiekvieno mėnesio 20-ąją dieną, tik iki 2019 m. liepos 22 d. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taisyti rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. teismo įsakyme, todėl kreditorės prašymą atmetė. Pažymėjo, kad iš esmės tapatų prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo kreditorė buvo pateikusi teismui dar 2018 m. spalio 16 d., tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi kreditorės prašymas buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. įsakyme civilinėje byloje Nr. eL2- 26856-285/2018 rašymo apsirikimą dėl termino, iki kurio priteistas išlaikymas, nurodant, kad išlaikymas kreditorei K. B. iš skolininko V. G. priteisiamas iki 2021 m. liepos 22 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo faktiniame pagrinde kreditorė nurodė, jog jos studijos tęsis iki 2021 m. liepos 22 d., tačiau kreditorė padarė klaidą ir pareiškimo reikalavimą suformulavo taip, kad išlaikymas būtų priteistas iki 2019 m. liepos 22 d. Taigi šiuo atveju reikalavimas skyrėsi nuo faktiniame pareiškimo pagrinde nurodytų aplinkybių, todėl teismas turėjo arba atsisakyti priimti teismo įsakymą, nurodant trūkumus ir klaidas bei išaiškinant kreditorei jos teisę pakartotinai teikti pareiškimą ištaisius klaidas, arba pats ištaisyti tokią klaidą.

6.2. Šiuo atveju kreditorė atsidūrė situacijoje, kai iš naujo tenka kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, t. y. inicijuoti naują teisminį procesą, kas neatitinka ekonomiškumo ir koncentracijos principų ir sukelia kreditorei papildomas išlaidas. Be to, teismas gali nenagrinėti ar atmesti kreditorės naują pareiškimą ar ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai jau yra išnagrinėtas klausimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Taisant rašymo apsirikimo klaidą įsakymo esmė nepasikeis, pasikeis tik išlaikymo teikimo trukmė. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodoma, kad kreditorė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) universitete studijuos iki 2021 m. liepos 22 d., į ką pirmosios instancijos teismas dėmesio neatkreipė, formaliai į teismo įsakymą perkeldamas pareiškimo rezoliucinėje dalyje nurodytą klaidingą datą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ištaisyti rašymo apsirikimą teismo įsakyme.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. CPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, nurodė, kad šis institutas turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas; be to, teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010). Visgi, taisant rašymo apsirikimus ir (ar) aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas teismo procesinio sprendimo turinys.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas kreditorės K. B. pareiškimas dėl išlaikymo priteisimo iš skolininko V. G.. Pareiškimo išduoti teismo įsakymą faktiniame pagrinde kreditorė nurodė, jog jos studijos tęsis iki 2021 m. liepos 22 d., tačiau reikalavime suformulavo prašymą priteisti išlaikymą po 180 Eur iki studijų pabaigos, t. y. iki 2019 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko V. G. išlaikymą kreditorei K. B. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos iki kol kreditorė studijuos aukštojoje mokykloje ((duomenys neskelbtini) universitete) pagal nuolatinės studijų formos programą (iki 2019 m. liepos 22 d.).

12. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditorės reikalavimas skiriasi nuo faktiniame pareiškimo pagrinde nurodytų aplinkybių, turėjo arba nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti arba atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalys), tačiau tai nereiškia, kad šį neatitikimą teismas galėjo ir šiuo metu gali ištaisyti pats.

13. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. Pagal pareiškimo formą ir turinį reglamentuojančio CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktą, pareiškime turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą. CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalies numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui jau išdavus teismo įsakymą pagal kreditorės suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą priteisti išlaikymą iki 2019 m. liepos 22 d., pagal kurį skolininkas mokėjo kreditorei išlaikymą iki nurodytos datos, kreditorės prašomas pakeisti išlaikymo prievolės pabaigos terminas negali būti laikomas rašymo apsirikimu, kuriam taikytinas klaidos procesiniame dokumente ištaisymo institutas. Tenkinus kreditorės prašymą ir nurodžius kitą išlaikymo prievolės pabaigos datą, teismo įsakymas iš esmės būtų pakeistas.

14. Nepasisakytina dėl apeliantės svarstymo apie tai, kad, jai pateikus naują reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iki 2021 m. liepos 22 d., teismas gali jo nenagrinėti ar atmesti CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Tai nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas (teismas minimo sprendimo nėra priėmęs). Pastebėtina, kad tokiu atveju, nors ginčas būtų dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių, skirtųsi vienas iš reikalavimo pagrindų, t. y. išlaikymo prievolės pabaigos data.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė rašymo apsirikimo ištaisymą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė