Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-04-01 · Administracinė byla Nr. P-41-822/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-08-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-08-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. P-756-223-13Nutartis · 2013-12-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. P-41-822/2015Nutartis · 2015-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-01
Bylos Nr.
P-41-822/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00160-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinė ligoninė
Atsakovas
Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Trečiasis asmuo
Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-41-822/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00160-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailė Žalimienė (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinė ligoninė skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. TP-7 buvo sujungtos trys apeliacine tvarka nagrinėtinos administracinės bylos, t. y. administracinė byla Nr. A552-379/2013 (teisminio proceso Nr. Nr.3-63-3-00160-2011-6), administracinė byla Nr. A552-450/2013 (teisminio proceso Nr.3-63-3-00162-2012-9) ir administracinė byla Nr. A502-721/2013 (teisminio proceso Nr.3-63-3-00341-2012-8), kuriose dalyvauja tos pačios šalys (pareiškėjas Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė ir atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa), o tarp bylų yra tiesioginis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos TLK 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. A1-4141 „Dėl 2009 m. ir 2010 m. sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“ (teisminio proceso Nr.3-63-3-00341-2012-8), 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. A1-1495 „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų įtraukimo į 2011-ųjų metų sutartį“ (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00160-2011-6) ir 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. A1-1499 dalį, kuria atsakovas atsisakė papildyti 2012 metų sutartį PS ir PDS paslaugomis (teisminio proceso Nr.3-63-3-00162-2012-9). Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą sudaryti sutartis dėl PS ir PDS paslaugų 2009, 2010, 2012 metams ir einamiesiems metams, kuriais pasibaigs ginčas teisme, ir papildyti šiomis paslaugomis 2011 metų sutartį.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylas, pareiškėjo skundus tenkino iš dalies: 2012 m. spalio 26 d. sprendimu panaikino Klaipėdos TLK 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. A1-4141 ir įpareigojo atsakovą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl 2009 ir 2010 m. sutarčių papildymo PS ir PDS paslaugomis; 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikino Klaipėdos TLK 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. A1-1495 ir įpareigojo atsakovą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl 2011 metų sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis; 2012 m. birželio 7 d. sprendimu panaikino Klaipėdos TLK 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. A1-1499 dalį, kuria atsakovas atsisakė papildyti 2012 metų sutartį PS ir PDS paslaugomis ir įpareigojo atsakovą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl 2012 metų sutarties papildymo PS ir PDS paslaugomis ir papildyti 2012 m. kovo 1 d. sutartį Nr.S2-2012-137/05-12-2008 PS ir PDS paslaugomis.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu panaikindamas Klaipėdos TLK 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr.A1-4141 ir įpareigodamas atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl 2009 ir 2010 metų sutarčių papildymo PS ir PDS paslaugomis, nurodė, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (sprendimas priimtas negavus TLK ir PSD tarybos konkrečios nuomonės; nepagrįsti kriterijai dėl institucijų, atsakingų už atitinkamo sveikatos priežiūros lygio organizavimą, pritarimo; sprendime nėra motyvų dėl pareiškėjo prašymo papildyti sutartis PDS paslaugomis; sprendimas iš esmės grindžiamas argumentais, kurie LVAT procesiniuose sprendimuose dėl to paties dalyko buvo pripažinti nepagrįstais).

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikindamas atsakovo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. A1-1495, taikė lex retro non agit principą, kadangi byloje nustatyta, jog pareiškėjo prašymas dėl PS ir PDS paslaugų įtraukimo į sutartį 2011 metams pareikštas 2010 m. liepos 29 d. raštu Nr.9-2845, todėl jis turėjo būti išnagrinėtas taikant teisinį reguliavimą, galiojusį prašymo padavimo metu, t. y. galiojusį iki 2011 m. sausio 1 d. Tai akcentuota ir LVAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1753/2012. Taigi atsakovas Sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 6.5 punktu rėmėsi nepagrįstai ir neteisėtai.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu išnagrinėjo ginčą dėl atsakovo atsisakymo papildyti 2012 metų sutartį PS ir PDS paslaugomis. Teismas panaikino Klaipėdos TLK 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. A1-1499 dalį, kurioje išdėstytas šis atsisakymas ir įpareigojo atsakovą per mėnesį iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl 2012 metų sutarties papildymo ginčo paslaugomis ir papildyti 2012 m. kovo 1 d. sutartį Nr. S2-2012-137/05-12-0008 PS ir PDS paslaugomis. Pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti sutartį dėl šių paslaugų ir einamiesiems metams, kuriais pasibaigs teisminis ginčas, teismas atmetė. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą papildyti 2012 metų sutartį, tačiau nurodė, kad atsakovas tai turi padaryti iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė apeliacinius skundus. Apeliacinius skundus grindė argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų ginčams išspręsti reikšmingų aplinkybių, neištyrė bylos aplinkybių visapusiškai ir objektyviai, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtais sprendimais.

II.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinius skundus atmetė.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą (teisminio proceso Nr.3-63-3-00341-2012-8) pakeitė. Įpareigojo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos papildyti 2009 m. vasario 26 d. sutartį S2-2009-108, sudarytą su Viešąja įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis nurodant, kad sutartis šiomis paslaugomis papildyta nuo 2009 m. gruodžio 1 d. Įpareigojo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos papildyti su Viešąja įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė sudarytą 2010 metų sutartį antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis. Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą (teisminio proceso Nr.3-63-3-00160-2011-6) pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjo Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinė ligoninė skundą patenkinti. Panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. A1-1495 „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų įtraukimo į 2011 metų sutartį“. Įpareigoti Klaipėdos teritorinę ligonių kasą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti 2011 metų sutartį, sudarytą su Viešąja įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis“.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą (teisminio proceso Nr.3-63-3-00162-2012-9) pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjo Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinė ligoninė skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. A1-1499 „Dėl 2012 m. sutarties „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ dalį ta apimtimi, kuria atsisakyta papildyti šią sutartį antrojo lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis. Įpareigoti Klaipėdos teritorinę ligonių kasą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti 2012 m. kovo 1 d. sutartį Nr. S2-2012-137/05-12-0008, sudarytą su Viešąja įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo argumentus dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl 2009 ir 2010 metų sutarčių papildymo PS ir PDS paslaugomis, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti šiuos pareiškėjo prašymus. Teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas LVAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartį (administracinė byla Nr.A522-1753/2012), kreipėsi į TLK ir PSD tarybą (SDĮ 26 str.2 d.) ir gavo jų nuomones, tačiau nuomonės yra nekonkrečios. Tokiu būdu teismas pripažino, kad Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra yra atlikta.

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo argumentus, konstatvo, kad teismas atsakovo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. A1-1495 panaikino pagrįstai ir teisėtai, tačiau teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovui įpareigojimu išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, nes atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, o byloje nustatyta, kad priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Sutarčių tarp ASPĮ ir TLK specifika yra ta, kad jos yra administracinio pobūdžio, todėl teismas viešojo administravimo srityje gali nustatyti atitinkamus įpareigojimus. Todėl atsakovas įpareigotinas įtraukti ginčo paslaugas į 2011 metų sutartį. Nustatydama šį įpareigojimą teisėjų kolegija rėmėsi argumentu, kad tai, jog šia nutartimi nustatytas atsakovui įpareigojimas įtraukti į 2009 metų sutartį ginčo paslaugas, sukuria teisinės pasekmes bylos proceso šalims dėl visų nagrinėjamam ginčui aktualių metų, nes esant aiškiai ASPĮ valiai dėl sutarčių pratęsimo kiekvieniems metams, procedūrines prasme Sutarčių sudarymo tvarkos aprašas numato sutarčių tęstinumą. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti, kad dėl ginčo paslaugų įtraukimo į 2011 metų sutartį pareiškėjas neatitinka Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio sąlygų.

Teisėjų kolegija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą (teisminio proceso Nr.3-63-3-00160-2011-6) pakeitė palikdama nepakeistą jo dalį, kuria panaikintas skundžiamas aktas, o įpareigojimą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo pakeitė į įpareigojimą papildyti 2011 metų sutartį PS ir PDS paslaugomis.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo teisėjų kolegija sutiko su teismo įpareigojimu dėl sutarties papildymo ginčo paslaugomis, tačiau įpareigojimą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą vertino kaip perteklinį ir jį pašalino.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-1562/2010, Nr. A552-1753/2012, Nr. A822-2147/2011 bei ginčo tuo pačiu klausimu tęstinumą. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės aiškinimu.

III.

2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 paduoti, taip pat atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-379/2013.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašyme nurodo, kad administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 priimant 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas ir nebuvo užtikrintas vienodos administracinių teismų praktikos formavimas (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 ir 12 p.).

Pasisakydamas dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atsakovas paaiškina, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa buvo pateikęs prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-379/2013, tačiau 2013 m. lapkričio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė atsakovo pareiškimą dėl prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 atsisakymo. Atsisakymas buvo motyvuotas tuo, kad atsakovas įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 suformuotą įpareigojimą. 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi byloje Nr. P756-223/2013 procesas pagal atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 buvo nutrauktas. Tačiau atsakovo nuomone, nutarties įvykdymas nėra sąlyga, dėl kurios nebėra galimybės proceso atnaujinti.

Atsakovas, be kita ko, plačiai aprašo aplinkybes, dėl kurių pakartotinis prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje pateiktas praleidus įstatyme numatytus terminus.

Nurodo, kad Valstybinės ligonių kasos 2013 m. spalio 10 įsakymu Nr. 1P-200 Klaipėdos TLK direktoriui, kurio iniciatyva buvo kreiptasi dėl proceso atnaujinimo, buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Valstybinės ligonių kasos 2013 m. spalio 15 įsakymu Nr. 1P-202 Klaipėdos TLK direktorius 2013 m. spalio 16 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų. Tikėtina, kad tokiu būdu galimai buvo siekiama išvengti proceso atnaujinimo ir palankaus teismo sprendimo Klaipėdos TLK priėmimo. Tai patvirtina tolesnė įvykių eiga – atleidus Klaipėdos TLK direktorių laikinai vykdyti jo funkcijas buvo pavesta laikinai direktoriaus funkcijas vykdžiusiai darbuotojai, kuri 2013 m. spalio 25 d. pasirašė iš esmės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai prieštaraujančius (žr., pvz., 2011 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2147/20111 ir 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1753/2012 ir Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 9 d., 33 str. 1 p.) sutarčių pakeitimus su VŠĮ Klaipėdos universitetine ligonine, o 2013 m. lapkričio 25 d. atsisakė pareiškimo dėl prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-379/2013.

Pažymėtina, kad Klaipėdos TLK direktorius iš pareigų buvo atleistas už tai, kad neva nevykdė teismo sprendimų ir atsisakė papildyti 2011–2012 m. sutartis su VŠĮ Klaipėdos universitetine ligonine. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4014-142 atmetė šiuos valstybinės ligonių kasos argumentus ir grąžino Klaipėdos TLK direktorių į pareigas.

Vertinant tai, kad Valstybinės ligonių kasos 2013 m. spalio 10 įsakymas Nr. 1P-200 Klaipėdos TLK direktoriui, kuriuo buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, Valstybinės ligonių kasos 2013 m. spalio 15 įsakymas Nr. 1P-202, kuriuo Klaipėdos TLK direktorius buvo atleistas iš užimamų pareigų, Vilniaus apygardos administracinis teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimu buvo panaikinti, reiškia, jog neteisėto atleidimo laikotarpiu laikinai direktoriaus pareigas vykdžiusio darbuotojo priimtas sprendimas atsisakyti prašymo dėl proceso atnaujinimo vertintinas kaip svarbi priežastis (jei Klaipėdos TLK direktorius nebūtų neteisėtai atleistas, teismui nebūtų pateiktas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atsisakymo).

Šalies argumentai

Mano, kad byloje pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pagrįstas, o jo atsisakymas prieštaravo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir imperatyvioms įstatymo normoms. Klaipėdos TLK direktoriaus atleidimas iš užimamų pareigų turėtų būti vertinamas kaip svarbi priežastis, kuria remiantis procesas administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 turėtų būti atnaujintas.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad vienas iš pagrindų atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje yra tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigodamas Klaipėdos TLK papildyti 2009–2012 m. sutartis padarė esminius materialinės teisės normų (ABTĮ 3 str. 2 d., SDĮ 9 str. 9 d. ir 33 str. 1 p.) pažeidimus jas taikydamas, kas atsakovo nuomone, turėjo įtakos neteisėtos teismo nutarties priėmimui. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalis ir Sutarčių sudarymo tvarkos 6.5 punkto (įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d.) netaikymas VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2011 m. kovo 18 d. prašymui dėl 2011 m. sutarties papildymo ir priimant Klaipėdos TLK 2011 m. kovo 28 d. ginčo sprendimą yra akivaizdus nurodytų teisės normų pažeidimas. Be to, teismo įpareigojimas Klaipėdos TLK papildyti 2009–2012 m. sutartis psichiatrijos paslaugomis pažeidžia ABTĮ 3 straipsnio 3 dalį ir SDĮ 33 straipsnio 1 punktą. Atsakovas taip pat mano esant pagrindui atnaujinus procesą administracinėje byloje teismui pasisakyti ar sutartys tarp teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų gali būti sudaromos atgaline data, nes šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A822-2147/2011, Nr. A146-379/2013, Nr. A525-1075/2014) aptartu klausimu (dėl sutarčių sudarymo atgaline data) nėra vienoda.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (žr., pvz., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, nutartį administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nutarimui, nutarčiai) ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą. Išimtinis proceso atnaujinimo stadijos pobūdis pasireiškia dviem aspektais. Pirmiausia, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujino pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais. Antras proceso atnaujinimo stadijos išimtinumo aspektas susijęs su tuo, kad proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2008).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal šią normą byla turi būti užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Šiuo atveju turima omenyje ne bet koks sprendimas, nutarimas ar nutartis, bet toks, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjamas ir kuris lemia, jog pareiškėjas nebegali kreiptis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą antrą kartą. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Taigi nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią pareiškėjui kreiptis į teismą pakartotinai dviem atvejais: pirma, kai yra nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą; antra, kai nutartimi patvirtinama šalių taikos sutartis. Kitais atvejais pareiškėjas nepraranda teisės kreiptis į teismą pakartotinai prašant, pvz., atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Taigi minėtu reglamentavimu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.) yra įtvirtinta besąlyginė neigiama procesinė prielaida kreiptis į teismą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (sprendimas turi res iudicata galią – teismo galutinai išspręstas klausimas, draudimas pareikšti tapatų reikalavimą), arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (šalis pati atsisako savo materialinės teisės arba taikos sutartyje pareiškia savo valią dėl materialinių teisių apimties). Būtent tokie procesiniai sprendimai yra laikytini užbaigiančiais bylos nagrinėjimą, dėl kurių yra galimas proceso atnaujinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-213/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Šiuo atveju manytina, jog baigtinio proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo įtvirtinimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kad proceso atnaujinimas faktiškai netaptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, nes, kaip jau buvo minėta, jo paskirtis ir vienas iš tikslų yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.

Su nurodytu tikslu siejami ir ABTĮ 156 straipsnyje numatyti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte (padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) ir 12 punkte (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) numatytais pagrindais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad materialinės teisės normos yra taikomos teismui priimant sprendimą, todėl neteisingo teisės normų taikymo byloje fakto paaiškėjimo momentas siejamas su sprendimo įsiteisėjimo momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P492-86/2012; 2007 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P415-233/2007). Todėl terminas kreiptis dėl bylos proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos.

Iš minėtos ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009).

Atsižvelgiant į tai, jog prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, darytina išvada, jog apie šiuos pagrindus atsakovas turėjo žinoti susipažinęs su minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-379/2013. Teismų sprendimai yra viešai skelbiami, taigi atsakovas turėjo galimybę susipažinti su minėta nutartimi nuo jos paskelbimo dienos. Be to, pažymėtina, kad proceso šalys turi pareigą aktyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu ir gynimu. Teismų praktikoje yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjų kolegija pirmiausia tikrina, ar prašymas paduotas dėl tinkamo objekto bei jis pateiktas tinkamo subjekto, ir tik po to teismas vertina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, kaip tai įpareigoja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 232 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-172/2010; 2011 m. spalio 3 d. nutartį administracinėj byloje Nr. P261-168/2011). Nustačius jau pirmą kliūtį, t. y., kad prašymas paduotas netinkamo subjekto ar terminas prašymui paduoti praleistas, tai jau yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą ir detaliau prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nebesvarstomas (žr., pvz., 2008 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-32/2008; 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P942-219/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-379/2013, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta ir paskelbta 2013 m. rugpjūčio 26 d., (paskelbimo data atsakovui buvo žinoma), bet prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo paduotas 2014 m. gruodžio 17 d., nors argumentai, kuriuos remdamasis atsakovas prašo atnaujinti procesą jam iš esmės jau buvo žinomi ar turėjo būti žinomi teismo sprendimo paskelbimo dieną, inter alia, jau 2013 m. rugsėjo 13 d. atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa buvo pateikęs prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-379/2013, kurį atsakovas grindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais (2013 m. lapkričio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė atsakovo pareiškimą dėl prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 atsisakymo), daro išvadą, kad atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praėjus daugiau kaip metams nuo minėtos teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo ir praleido įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad nors ir atsakovas pateiktame prašyme atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 nurodo, jo manymu, svarbias priežastis, dėl kurių praleido terminą pateikti prašymą (Klaipėdos TLK direktoriaus atleidimas iš užimamų pareigų), šios priežastys, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra susijusios su prašymo atnaujinti procesą padavimo termino praleidimu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pats prašymas atnaujinti procesą yra paduotas praleidus ABTĮ 156 straipsnio atitinkamose dalyse nustatytus terminus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta ir paskelbta 2013 m. rugpjūčio 26 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2014 m. gruodžio 17 d.), teisėjų kolegija dėl atsakovo nurodyto termino praleidimo aplinkybių iš esmės nepasisakys, nes prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu paduotas praleidus įstatymo numatytus terminus, todėl vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalies nuostatomis prašymas netenkintinas ir procesą administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 atsisakytina atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-379/2013.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas JarukaitisArūnas SutkevičiusSkirgailė Žalimienė