- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- I-105-609/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00160-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinė ligoninė
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinė ligoninė atstovams Birutei Paulikienei, Virginijui Vanagui, atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovei Inesai Byčkovai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinė ligoninė skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau- VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė) prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2011 03 28 sprendimą Nr. A1-1495 „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų įtraukimo į 2011-ųjų metų sutartį“ ir atsakovę įpareigoti papildyti sutartį su pareiškėja psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis bei stacionarinėmis suaugusiųjų psichiatrijos paslaugomis.
Skunde (b.l. 5-9) nurodyta ir pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundu ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta į 2011 metų sutartį Nr. S2-2011-28 „Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių gyventojams suteiktų stacionarinių, ambulatorinių ir reabilitacinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo“ įtraukti stacionarines psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas. Teigiama, jog pareiškėja VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nuo 2007 07 31 turi licenciją teikti psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, tačiau pažeisdama teisės aktus, atsakovė nuo 2007 metų nepagrįstai atsisako šiomis paslaugomis papildyti sutartį. Remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Pažymi, kad tokių Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiksmų neteisėtumą 2010 11 25 nutartyje administracinėje byloje Nr.A-502-1562/2010 pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tvirtina, jog Klaipėdos universitetinė ligoninė dėl 2011 metų sutarties papildymo psichiatrijos paslaugomis į atsakovę kreipėsi 2010 07 29, todėl ginčijamame sprendime nepagrįstai remiamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 6.5 punktu, kuris įsigaliojo tik nuo 2011 01 01. Mano, kad psichiatrijos paslaugos nėra teikiamos naujai, jos turėjo būti įrašytos į sutartį ir apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nuo 2007 metų, todėl atsakovė nepagrįstai taiko 2010 02 11 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-110 patvirtinto Pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl stacionarinių skubių ir planinių asmens sveikatos priežiūros pasaugų tvarkos aprašo 8 punktą, kuris įsigaliojo tik 2010 04 01 ir yra taikomas naujai teikiamoms paslaugoms. Be to manoma, kad priimant skundu ginčijamą administracinį aktą, neatsižvelgta į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai prašo skundą patenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos teritorinė ligonių kasos atsiliepime (b.l. 37-40) nurodyta, jog atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka. Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato teritorinės ligonių kasos teisę, o ne pareigą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis, todėl licencijos teikti psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas turėjimas dar neįpareigoja atsakovės sudaryti sutartį su pareiškėja dėl minėtų paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Nurodė, kad 2011 01 12 raštu Nr. A1-153 ji informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 05 16 įsakymo Nr. V-466 „Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ pastabų 2 punktu bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 12 18 įsakymo Nr. V-1051 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.5 punktu atsakovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa svarstys galimybę įtraukti minėtas paslaugas į sutartį tik įstaigai pristačius Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą pradėti teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Kadangi pareiškėja atsakovei 2011 01 12 rašte nurodytų dokumentų nepateikė, sutarties nebuvo galima papildyti prašomomis paslaugomis. Pažymi, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 11 25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-1562/2010 įpareigojo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą iš naujo išnagrinėti Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą dėl 2009 m. sutarties papildymo psichiatrijos II paslaugomis, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ginčas vyksta tik dėl 2011 metų sutarties. Teigia, jog stacionarinės psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos nei vienais metais nebuvo įtrauktos į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės sutartį, todėl norint į sutartį įtraukti naujas paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, taikytinas 2010 02 11 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-110 „Dėl pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl stacionarinių skubių ir planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punktas, numatantis, kad naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali pradėti teikti tik suderinusi su dalininku ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, kad 2010 07 29 prašymo padavimo metu 2009 12 18 įsakymo Nr. V-1051 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.5 punktas negalėjo būti taikomas, nes įsigaliojo tik nuo 2011 01 01.
Konstatuojama.
Byloje kilęs ginčas dėl teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo atsisakyta papildyti tarp teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos 2011 02 22 pasirašytą sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ Nr. S2-2011-128 psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis bei stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog pareiškėja VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 2010 07 29 prašymu Nr. 9-2845 (b.l. 12-13) kreipėsi į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorių, prašydama papildyti 2011 02 22 sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ Nr. S2-2011-128 stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis. 2011 03 28 sprendimu Nr. A1-1495 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsisakė 2011 02 22 sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ Nr. S2-2011-128 papildyti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis bei stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis. Priimant skundžiamą sprendimą buvo vadovaujamasi 2009 12 18 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1051 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.5 punktu ir 2010 02 11 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-110 patvirtinto Pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl stacionarinių skubių ir planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo 8 punktu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartys yra administracinės, o teritorinė ligonių kasa, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo, vykdo viešojo administravimo veiklą, kas lemia, jog atitinkamos teritorinės ligonių kasos veiksmai, atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausia yra vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010).
Sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Įstatymo) 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 2 dalį sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sudarymo tvarką nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymo pateikimo iki sutarties pasirašymo bei įsigaliojimo nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 12 18 įsakymu Nr. V-1051 patvirtintas Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas).
Remiantis iki 2010 m. gruodžio 31 d. galiojusia Aprašo redakcija Nr. V-1051, siekdama sudaryti sutartį dėl naujo profilio paslaugų teikimo, asmens sveikatos priežiūros įstaiga iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 dienos turėjo pateikti prašymą su Aprašo 6.1-6.4 punktuose numatytais dokumentais. Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo Sveikatos draudimo 9 straipsnio pakeitimai, numatę, kad naujo profilio stacionarinės paslaugos, apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gali būti teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1144 Aprašas buvo papildytas 6.5 punktu, numatančiu, kad su prašymu privaloma pateikti ir Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą pradėti teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Ginčijamame atsakovės 2011 03 28 sprendime Nr. A1-1495 tvirtinama, jog pareiškėja nepateikė Sveikatos apsaugos ministerijos išduoto leidimo pradėti teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.
Remiantis minėtu teisės principu, pateikdama prašymą sudaryti sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo vadovautis prašymo padavimo metu galiojančiais teisės aktais. Kadangi nustatyta, jog pareiškėja VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė prašymą dėl 2011 metų sutarties papildymo atsakovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pateikė 2010 07 29, konstatuotina, jog priimdama skundu ginčijamą sprendimą, atsakovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nepagrįstai rėmėsi teisinio santykio atsiradimo metu negaliojusia teisės norma- Aprašo 6.5 punktu.
Ginčijamas 2011 03 28 sprendimas Nr. A1-1495 grindžiamas ir 2010 02 11 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-110 patvirtinto Pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl stacionarinių skubių ir planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 8 punktu, numatančiu, jog asmens sveikatos priežiūros įstaiga negali pradėti teikti naujų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jeigu jos nebuvo teikiamos iki šio įsakymo įsigaliojimo datos. Naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali pradėti teikti tik suderinusi su dalininku ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Tvarkos aprašas įsigaliojo nuo 2010 04 01. Siekiant nustatyti, ar atsakovė pareiškėjos atžvilgiu pagrįstai taiko Tvarkos aprašo 8 punktą, būtina įvertinti, ar stacionarinės psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos gali būti laikomos naujai teikiamomis paslaugomis Tvarkos aprašo 8 punkto prasme.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1753/2012 išaiškino, kad pareiškėjaVšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą dėl sutarties 2009 metams papildymo stacionariomis psichiatrijos II lygio paslaugomis kreipėsi 2009 m. pradžioje, o dėl sutarties 2010 metams sudarymo- 2009 m. lapkričio 23 d.. Atsakovės sprendimai, kuriais buvo atsisakyta atitinkamai papildyti 2009 metų sutartį ir sudaryti sutartį 2010 metams dėl stacionarių psichiatrijos II lygio paslaugų teikimo, teismų sprendimais buvo panaikinti, o atsakovė įpareigota pareiškėjos prašymus išnagrinėti iš naujo. Taigi šių sutarčių papildymo ar sudarymo administracinės procedūros tęsiasi nuo 2009 metų ir nėra pasibaigusios. Ginčijami atsakovės sprendimai yra laikytini esančios eigoje procedūros dalimi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nors 2009 ir 2010 metais pareiškėja iš PSDF biudžeto apmokamų psichiatrijos dienos stacionaro sveikatos priežiūros paslaugų neteikė ir galimų sudaryti sutarčių terminai yra pasibaigę, tačiau esant teigiamiems atsakovo sprendimams, ji įgytų teisę sudaryti paprastesnėmis sąlygomis naujas paslaugų teikimo sutartis ateičiai, t.y. sutarčių 2009 ir 2010 metams papildymas sukeltų tiesiogines teisines pasekmes administracinės sutarties šalims ateityje.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir sprendimus (2010 11 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010, 2011 05 12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011, 2012 05 24 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1753/2012), atsakovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa šiomis paslaugomis 2009-2010 metų sutartis turėjo papildyti. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionarinės psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos nelaikytinos naujomis paslaugomis, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa sudarydama 2011 metų sutartį negalėjo remtis Tvarkos aprašo 8 punktu ir reikalauti, kad pareiškėja pateiktų įrodymus, jog yra suderinusi su dalininku ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija naujų paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikimą.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu 2011 03 28 sprendimas Nr. A1-1495 negali būti laikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis ir atitinkančiu individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), todėl jis naikintinas.
Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sudaromos nustačius teisės aktuose reglamentuotas sąlygas ar kriterijus tam tikram sprendimui priimti ir laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų. Kadangi teismas negali viešojo administravimo instituciją įpareigoti priimti konkretų sprendimą, atsakovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą dėl 2011 metų sutarties papildymo prašyme nurodytomis paslaugomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 89 straipsniais,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
2011 03 28 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendimą Nr. A1-1495 „Dėl stacionarių psichiatrijos paslaugų įtraukimo į 2011-ųjų metų sutartį“ panaikinti.
Įpareigoti Klaipėdos teritorinę ligonių kasą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą dėl 2011 metų sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.