Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje vertindamas išteisintosios I. P. parodymus konstatavo, kad ,,iš esmės analogiškus rašytinius parodymus kaltinamoji I. P. pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Minėti kaltinamosios I. P. parodymai iš esmės, tik su kai kuriais, ne esminiais skirtumais, sutampa su jos duotais paaiškinimais mokestinių patikrinimų metu“. Analogišką išvadą, kad ,,visų liudytojų teisiamojo posėdžio duoti, parodymai iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nėra“ apylinkės teismas padarė nuosprendyje paminėjęs teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų V. O., A. P., V. V., A. P., B. K., B. K., R. S., A. S., P. P., L. P., V. P., L. N., G. K., J. L., A. K. parodymus. Pažymima, kad apylinkės teismas tokias išvadas padarė dėl to, kad pasirėmė vien tik kaltinamosios I. P. rašytiniais parodymais, pateiktais ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, o visiškai nevertino bei neanalizavo ne tik I. P. parodymų, duotų mokestinių patikrinimų metu, bet ir liudytojų visų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, šių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik kaip įrodymų visumos kartu su visa rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, bet jų nevertino ir atskirai, dėl to padarė neteisingas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 nurodyta, kad „kai kaltinamasis ar kitas asmuo keitė parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos atmeta ir kodėl. <...> Aprašomoji išteisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 3 d. reikalavimus. <...> Toliau nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, svarbios priimtam sprendimui pagrįsti, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo ir išteisinimo pagrindas“. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Jeigu byloje yra prieštaringų įrodymų, svarbu atkreipti dėmesį į tai ir, prieš vertinant įrodymus bei vienais grindžiant nuosprendį, imtis priemonių prieštaravimams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007-12-01 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr.27-1).

„Siekiant įvertinti J. J. ir I. P. turėtas pinigines lėšas 2005 m. pabaigoje, specialistas atliko I. ir J. J. P. 1993–2005 m. laikotarpiu gautų pajamų bei išlaidų analizę. Atlikta analizė pagrįstai leidžia teigti, kad šiuo laikotarpiu gautos pajamas sudarė 153 357 Lt (atlyginimas, senatvės pensija, ligos pašalpa, gautos paskolos (K. P. įmonės 20000 Lt ir B. K. 30000 Lt, šios paskolos realiai galėjo būti suteiktos) ir 121248 Lt patirtos išlaidos (žemės sklypo įsigijimas ir vidutinės vartojimo išlaidos), 2005-12-31 piniginių lėšų likutis buvo 34 012,33 Lt. Iš atliktos analizės matyti, kad J. J. ir I. P. 1993– 2005-12-31 turėjo 34012,33 Lt. Taigi lėšos, kurios buvo reikalingos namo (duomenys neskelbtini), statybai, kurias kaltinamoji grindžia gavusi dovanų bei susitaupiusi ir kurias deklaravo VMI, buvo gautos iš kitų, nenustatytų bei neapmokestintų šaltinių.“

Apeliaciniame skunde cituojami I. P. parodymai: „2006-07-10 brolis A. K. pagal rašytinę sutartį paskolino 80000 Lt, 2006-12-24 marti L. P. paskolino 40000 Lt, 2007-01-15 sūnus V. P. 50000 Lt, su marčia buvo pasirašyta rašytinė paskolos sutartis, o su sūnumi sutarties nepasirašė, nes buvo tos pačios šeimos nariai ir nematė būtinybės“. „2011-04-14 brolis B. K. pagal rašytinę paskolos sutartį paskolino 200000 Lt. 2005-08-20 vyro pusbrolis K. P. pagal paskolos sutartį paskolino 20000 Lt, 2005-09-06 vyro pusseserė B. K. pagal paskolos sutartį paskolino 30000 Lt, 2007-01-12 iš B. K. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino 30000 Lt, 2008–2009 m. vyro brolio sūnus A. P. paskolino 100000 Lt be jokios rašytinės sutarties. 2012-03-12 vyro brolis A. P. pasiskolino 120000 Lt“.

Skunde rašoma, kad „Analizuojant A. K. suteiktas paskolas I. P. bei vertinant šių parodymų teisingumą bei patikimumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis liudytojas teisme nebuvo apklaustas dėl savo sveikatos būklės, o teisme buvo pagarsinti tik jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus ir apklausų metu tikslino savo anksčiau duotus parodymus, be to šis liudytojas dėl byloje tiriamų aplinkybių VMI yra pateikęs rašytinį paaiškinimą. Siekiant įvertinti jo parodymų pagrįstumą bei teisingumą būtina visus juos išanalizuoti ir įvertinus kiekvieną atskirai, vertinti, kaip įrodymų visumą, ir tada padaryti išvadas. A. K. 2011-01-18 paaiškinime dėl 2006-07-10 paskolintų 80000 Lt I. P. nurodė, kad paskolos sutartis buvo pasirašyta dviem egzemplioriais. Taip pat nurodė, kad I. P. 2010 m. pavasarį grąžino 20000 Lt ir 2011 m. sausio mėnesį grąžino 30000 Lt. Pinigai grąžinti grynais į rankas. Taip pat nurodė, kad tuo metu buvo pardavęs namą (2006 m.), o I. P. paprašius pinigų namo statybai, paskolino 80000 Lt. Nurodė, kad paskolos likutį 30000 Lt sesuo I. P. grąžins, kai galės. Liudytojo apklausos protokole 2011-11-11 A. K. parodė, kad 2006 m. birželio mėnesį pardavė namą (duomenys neskelbtini) , už 200000 Lt ir nusipirko butą (duomenys neskelbtini) , už 50000 Lt. 2006 m. liepos mėnesį seseriai I. P. paskolino 80000 Lt. Paskolos sutartį pasirašė namuose. Nurodė, kad paskola jau grąžinta, kiek pamena per du kartus, yra pasirašytos dvi grąžinimo sutartys, pirmą kartą atidavė 30000 Lt, antrą kartą – 50000 Lt. Liudytojo apklausos protokole 2011-11-16 A. K. nurodė, kad ankstesnės (2011-11-11) apklausos metu susipainiojo dėl I. P. paskolos grąžinimo. Nurodė, kad I. P. paskolą grąžino per tris kartus: 2010-03-26 grąžino 20000 Lt, 2011-01-14 – 30000 Lt, 2011-04-17 – 30000 Lt. Tauragės AVMI paimtame paaiškinime iš I. P. nurodyta, kad paskolų (2011-01-10) nėra grąžinusi: 80000 Lt – A. K., 30000 Lt – B. K. ir 20000 Lt K. P. įmonei, kadangi negauna už nekilnojamojo turto adr. (duomenys neskelbtini) , pardavimą.“ Prokuroro nuomone, taip pat būtina atkreipti dėmesį ir įvertinti tai, „kad I. P. duodama paaiškinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai teigia pardavinėjanti namą (duomenys neskelbtini), ir negaunanti pinigų, jeigu ji duodama parodymus Tauragės rajono apylinkės teisme (parodymus pateikusi surašytus) tvirtina, kad su savo sutuoktiniu J. J. P. ruošiasi skirtis, o namą (duomenys neskelbtini) , atiduos savo vyrui J. J. P. ir jo draugei „(duomenys neskelbtini) “, tokie I. P. paaiškinimai duoti valstybinėms institucijoms neatitinka ne tik jos pačios parodymų duotų teisme, bet ir pateiktų ikiteisminio tyrimo metu. I. P. 2011-01-10 paaiškinime pateikta informacija, kad paskolų tame tarpe A. K. nėra grąžinusi, prieštarauja A. K. pateiktai informacijai 2011-11-16 nurodytai liudytojo apklausos protokole – I. P. 2010-03-26 grąžino 20000 Lt. Būtent šiuo konkrečiu atveju pateikti prieštaringi paaiškinimai dėl 2006-07-10 I. P. paskolintų 80000 Lt pinigų grąžinimo. 2011-01-18 paaiškinime A. K. nurodė, kad I. P. 2010 m. pavasarį grąžino 20000 Lt ir 2011 m. sausio mėnesį 30000 Lt. Liudytojo apklausos protokole 2011-11-16 ir 2011-11-11 A. K. nurodė, kad paskolos grąžintos (2010-03-26 – 20000 Lt, 2011-01-14 – 30000 Lt, 2011-04-17 – 30000 Lt). I. P. 2011-01-10 paaiškinime nurodė, kad paskolos (2011-01-10 datai) negrąžintos, nes neparduotas namas (duomenys neskelbtini) , nors pagal A. K. paaiškinimą 20000 Lt I. P. grąžino 2010 m. pavasarį, t. y. 2010-03-26. Būtent, tokie liudytojo A. K. ir kaltinamosios I. P. parodymai dėl skolų grąžinimo kelia pagrįstų abejonių paties pinigų skolinimo sandorio buvimu. Tai, kad A. K. 2006-07-10 neturėjo galimybių I. P. suteikti 80000 Lt paskolos patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. AB6-1 atlikta A. K. pajamų išlaidų analizė: A. K. ir O. K. nėra pateikę 2005 m. Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos. Specialisto išvados 2.1 punkte išdėstytas A. K. ir O. K. pajamų ir išlaidų palyginimas. Nustatyta, kad K. 2006-06-21 pardavė butą už 200000 Lt, iš šių piniginių lėšų nusipirko kitą butą už 83000 Lt, atliko kitus mokėjimus – 76778 Lt, 2007-02-22 įsigijo žemės sklypą Kaune už 14500 Lt, Kauno AVMI 2011-02-19 raštu informavo, kad nuvykus apžiūrėti žemės sklypo, jame rastas pastatytas, tačiau neįrengtas namas, todėl dalis piniginių lėšų buvo panaudota namo statybai. Patirtos išlaidos didesnės už gautas pajamas (neatskaičius mokesčių): 10196 Lt – 2004 m., 8544,62 Lt – 2005 m., 5419,56 Lt. Banke laikė terminuotus indėlius. Šių duomenų analizė patvirtina, kad A. K. pagal 2006-07-10 paskolos sutartį piniginių lėšų I. P. nesuteikė, lėšų susigrąžinimas, grindžiamas šia sutartimi, neįvyko. Vadinasi, lėšos, kurios buvo reikalingos namo (duomenys neskelbtini), statybai, gautos iš kitų, nenustatytų bei neapmokestintų šaltinių.“

Prokuroro tvirtinimu, apylinkės teismas neanalizavo „ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakiusių liudytojų L. ir V. P. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų bei jų galimybių suteikti I. P. paskolas. Liudytoja L. P. parodė, kad uošvis ir uošvienė kartu statėsi namą. Dabar ji su vyru tame name gyvena. Gyventi pradėjo tame name prieš porą metų. Nuo 2011 metų jokie namui pagerinimai nebuvo atlikti. Namas yra uošvių, prie to namo ji su vyru nelabai prisidėjo. Vyras padėjo prie statybų. Interjerą uošvis su uošviene planavo, spalvas rinko, viską darė patys. Prašė uošvienė paskolinti 40000 Lt. „Buvome ant lapo pasirašę su uošviene“. Pinigus paskolino 2006 m. pabaigoje. Pinigai buvo jos asmeniniai, gauti iš močiutės ir senelio per vestuves. Iš močiutės gavo 30000 Lt, iš senelio gavo 15000 Lt. Uošviai skolą atidavė prieš porą metų. Pasirašė sutartį, yra viskas parašyta. Teigia, kad mes pinigų neįdėjome į namą. Liudytojas V. P. parodė, kad tėvai statė namą. Pradėtas statyti buvo 2004 metais. Pagrinde statybos vyko 2005–2006 metais. Namas gyvenamu tapo 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje. Tada ir įsikėlė į namą. Namas buvo gyvenamas, trūko užuolaidų. 2011 metais prie namo nebuvo atlikti statybos darbai, nebuvo investuoti pinigai. Gyventi planavo kartu su tėvais. Yra draugiška šeima. Taip pat skolino pinigus tėvams. Paskutinį kartą skolino prieš pareinant gyventi į namą. Jie užbaiginėjo namo statybas. Motina pasiskolino 2011 m. pinigų skolų grąžinimui kur buvo iš anksčiau pasiskolinusi. Motina kalbėjo, kad pinigus skolinosi 2006, 2005 m. ir žadėjo pinigus grąžinti per 1-2 metus. Buvo įdėjusi skelbimą parduoti naują namą, neplanavo naujo namo parduoti. Skolino tėvams pinigų. Buvo pasirašę rašytinę sutartį. Jis paskolino 50000 Lt, o žmona paskolino 40000 Lt. Tėvai atidavė skolą, o kur dabar yra sutartis, nežino. Liudytojų L. P., V. P. parodymai vertintini kritiškai, kaip neobjektyvūs, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, t. y. kaip siekis padėti savo motinai (uošvienei) – I. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad šiuos parodymus reikia vertinti kritiškai patvirtina ir šių asmenų pateikti paaiškinimai Tauragės apskrities VMI. 2011-01-27 mokesčių administratorius davė nurodymus L. P. ir V. P. pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31. L. P. ir V. P. paaiškinimus pateikė 2011-02-10. Pažymėtina, kad dokumentų apie suteiktas paskolas šie asmenys nepateikė. V. P. ir L. P. 2006-01-01 deklaravo turintys 90000 Lt piniginių lėšų. L. P. paaiškinime 2006-01-01 datai nurodė, kad turėjo 45000 Lt ne banke laikomų piniginių lėšų. Dėl šių lėšų pagrindimo 2011-02-27 pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 45000 Lt (duomenys neskelbtini) (vestuvių proga) padovanojo seneliai: 30000 Lt M. M. ir 15000 Lt R. J.. Taip pat nurodė, kad M. M., kuri (duomenys neskelbtini) mirusi, 30000 Lt perdavė mamai, R. J., kad pastaroji padovanotų dukrai (L. P.) vestuvių proga. Iš specialisto išvadoje Nr. AB6-1 atlikto tyrimo matyti, kad M. M. 1993–1996 m. pajamos sudaro 8495,37 Lt (3100 Lt (piniginių lėšų likutis 1993-01-01) + 5395,37 Lt (pensija už 1993–1996 m.), vartojimo išlaidos – 9087,60 Lt, todėl ūkinės finansines veiklos atlikimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad M. M. negavo tokių pajamų, kad sutaupytų 30000 Lt ir juos paliktų dukrai R. J., kad pastaroji vestuvių proga padovanotų anūkei L. P.. Taip pat nustatyta, kad R. J. ir J. J. 1993–1998 m. gautos pajamos buvo mažesnės už vidutines miesto namų ūkio pinigines vartojimo išlaidas (1993–1998 m. laikotarpiu gautos pajamos 29085,88 Lt (6100 Lt piniginių lėšų likutis 1993-01-01 datai 6200 Lt (3100 Lt x 2) + 22985,88 Lt (pensijos už 1993–1998 m. 06 mėn.), o vartojimo išlaidos – 34287,60 Lt), todėl ūkinės finansines veiklos atlikimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad R. J. ir J. J. 1998 m. negalėjo turėti 15000 Lt piniginių lėšų ir juos padovanoti anūkei L. P. 1998-07-08 vestuvių proga. 2011-02-10 paaiškinime V. P. nurodė, kad tikrinimo laikotarpio pradžiai, t. y. 2006-01-01 turėjo 45000 Lt ne banke laikomų piniginių lėšų. Patikrinimui pateikė 2011-02-27 surašytą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 45000 Lt, kuriuos turėjo 2006-01-01 datai, jam 1994-01-17 dvidešimtojo gimtadienio proga padovanojo seneliai O. K. (gim. (duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini) ) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) , miręs (duomenys neskelbtini) ). Tai, kad šie asmenys neturėjo galimybių V. P. paaiškinime padovanoti nurodytų 45000 Lt 20 gimtadienio proga aptarta analizuojant I. P. gautas dovanas iš O. ir J. K..“

Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. P. ir V. P. nėra pateikę VMI Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (forma FR0593), kurioje būtų deklaravę pinigines lėšas, turėtas 2003-12-31 pabaigoje. „V. P. ir L. P. jokių pinigų dovanojimo sutarčių nepateikė, o apie esą gautas 90000 Lt pinigines dovanas nurodė tik rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos 2011-02-27 surašė ir pateikė Tauragės AVMI. Taip pat būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad liudytojas V. P. teigia, kad L. P. iš giminaičių skolinasi 100000 Lt sumą be jokių rašytinių sutarčių, o iš savo šeimos narių sūnaus ir jo žmonos skolinasi pagal rašytines paskolų sutartis. Be to, vertinant liudytojų V. P. ir L. P. parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. P. bei jo brolis V. P. 2007-12-19 Klaipėdos apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinti kaltais padarę sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda).“

Prokuroro teigimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo bei nevertino I. P. bei liudytojo A. P. parodymų. I. P. parodė, kad 120000 Lt pasiskolino iš A. P. bei skolos negrąžino. Liudytojas A. P. neprisiminė, kokiais metais nusipirko butą (duomenys neskelbtini), taip pat negalėjo pasakyti, kokiais metais butą pardavė. Už butą gavo 120000 Lt. Gautus pinigus paskolino P. „surašė popierius dėl skolos.“ Kokiam tikslui skolinosi pinigus, jis neklausė. Liudytojas taip pat parodė, kad ,,pinigai dar negrąžinti“, tačiau į teisėjos klausimą parodė, kad „dalimis grąžina“. Prokuroras pažymi, kad visiškai neaišku, kokiomis dalimis ir kada grąžinama skola, kokia dalis grąžinta, o kokia dalis ne, nors I. P. apylinkės teismui raštu teigė, „kad A. P. yra likusi skolinga 120000 Lt, t. y. visą skolintą sumą.“ „Kaip matyti iš liudytojo A. P. teisme duotų parodymų, jis visiškai nesidomėjo nei perkamu nei nupirktu butu adr. (duomenys neskelbtini), nors automobilio nevairuoja ir jo neturi, butą įsigijo su garažu. Į butą įleido gyventi brolio sūnų. Bute viską suremontavo. Daugiau parodymų, susijusių su buto pirkimu, eksploatavimu bei pardavimu, liudytojas A. P. nedavė, nes aplinkybių dėl savo amžiaus neprisiminė.“

„Vertinant tokius liudytojo A. P. parodymus, jų patikimumą bei teisingumą,“ prokuroro nuomone, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad „I. P. sūnus V. P. nuo pat buto įsigijimo, pagal dokumentus priklausančiame A. P., visą butą suremontuoja, sutvarko buto savininko naudai, taip pat būtina įvertinti ir tai, kad A. P. 2006–2010 m. laikotarpiu banke laikė terminuotus indėlius: 2006-12-31 – 8000 Lt, 2007-12-31 – 3000 Lt, 2008-12-31 – 29000 Lt, 2009-12-31 – 50000 Lt, 2010-12-31 – 60000 Lt bei A. P. ir E. P. laikotarpiu nuo 1993 iki 2005 m. pajamos buvo – 77150,32 Lt neatėmus vartojimo išlaidų. Iš šių duomenų matyti, kad 2006-03-07 A. P. ir E. P. 75000 Lt savo piniginių lėšų butui ir garažui įsigyti (duomenys neskelbtini) negalėjo turėti. Vėlesnė įvykių eiga tik patvirtina, kad A. P. neturėjo piniginių lėšų buto įsigijimui, buto neįsigijo bei negavo jų pardavęs butą, o būtent pagal jo išduotą įgaliojimą tiek perkant, tiek naudojant, eksploatuojant, tiek ir parduodant butą (duomenys neskelbtini) , viskam vadovauja ir viskuo rūpinasi I. P. – prieš perkant ji atvyksta buto apžiūrėti, veda derybas dėl buto pirkimo, sudaro pirkimo–pardavimo sutartį, sumoka pinigus, bute apgyvendina savo sūnų V. P., atlieka buto remontą, rūpinasi buto pardavimu, veda derybas dėl pardavimo, aprodo butą, o pardavus butą jos sūnus V. P. grįžta gyventi atgal pas tėvus – I. ir J. J. P. bei už paraduotą butą iš pirkėjo A. P. vardu I. P. gauna 120000 Lt.“ Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojai V. V.: „derybas vedė ši moteriškė“, ,,pinigus man pervedė į banką“, liudytojas L. N.: „pirko butą iš įgalioto asmens, pinigus padavė invalido motinai ir broliui, brolis perskaičiavo pinigus. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė motina P.“. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad A. P. 2010-03-12 sukaupti 120000 Lt negalėjo, todėl 2010-03-12 suteikti paskolą P. taip pat negalėjo. Apelianto tvirtinimu, „2010 m. paskolos sutartis sudaryta formaliai, t. y. oficialiai pateisinti išlaidoms, todėl I. P. savo lėšomis 2006- 03-27 įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) ir garažą (duomenys neskelbtini) už 75000 Lt, o pinigai I. P. grįžo atgal 2009-12-03 pardavus minėtą butą ir garažą. Dėl šių priežasčių lėšos, kurios buvo reikalingos namo adresu (duomenys neskelbtini), statybai, kurias I. P. grindžia pasiskolinusi iš A. P., buvo gautos iš kitų, nenustatytų bei neapmokestintų šaltinių.“

Prokuroro tvirtinimu, apylinkės teismas neanalizavo bei nevertino I. P. bei liudytojo B. K. parodymų. I. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė: ,,2011-04-14 brolis B. K. pagal rašytinę paskolos sutartį paskolino 200000 Lt“. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas B. K. patvirtino, kad „kaltinamoji yra jo sesuo ir jis jai 2011 m. kovo ar balandžio mėn. paskolino 200000 Lt. Buvo rašytinė sutartis. Pinigus paskolino neribotam laikui“. Prokuroras pažymi, kad liudytojas B. K. ikiteisminio tyrimo metu kiek kitaip aiškino paskolos suteikimo aplinkybes, jis nurodė: ,,sutarė, kad skolą grąžins vienerių metų laikotarpyje, tačiau Tauragės rajono apylinkės teisme jau teigė, kad paskola yra suteikta neribotam laikui.“ Kyla klausimas, jeigu paskola suteikta neribotam laikui, „tai kodėl pastarasis I. P. prašė ją grąžinti anksčiau, nepraėjus nė vienerių metų terminui, kodėl liudytojas B. K. ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad buvo nustatytas vienerių metų paskolos grąžinimo terminas, teisme tvirtina kitaip.“ Apeliaciniame skunde toliau cituojami liudytojo B. K. parodymai: „sesuo sakė, pasistatysime namą, išsispręsime problemas ir grąžinsime pinigus. Skolintis pinigų ji buvo atvykusi su sūnumi. Pinigus paskolino konkrečiai seseriai, ji pasirašė paskolos sutartį. Pinigus skolinau namo statybai, ar namo dabaigimui. Kai skolinau 2011 metais pinigus jau naujame name gyveno jos sūnus. Du namai jiems buvo reikalingi pardavimui, statėsi, nes norėjo parduoti. Ji sakė, gal po 2–3 metų viskas praeis, susitvarkys ir grąžins skolą“. Iš šių liudytojo B. K. parodymų matyti, kad pinigų sesuo (I. P.) prašė paskolinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyboms. Apie būsimas statybas Palangos mieste bei apie naujo ar seno namų pardavimą bei skyrybas su savo vyru J. J. P. dėl jo moters M., ji broliui B. K. nieko nekalbėjo, neužsiminė (nors abu tvirtina bendraujantys labai artimai). Iš kokių pajamų I. P. planavo grąžinti paskolintus pinigus, kai neturėjo jokių pajamų, išskyrus senatvės pensijas, lieka neaišku, į tai liudytojas B. K. taip pat neatsakė. Liudytojas B. K. taip pat parodė: „iki šios dienos negrąžino. Buvo sugalvojęs važiuot į Angliją ir nusipirkt trobytę. Prašė grąžint skolą, rašė raštą, bet ji sako niekaip neįmanoma šiuo metu skolos grąžinti“. Prokuroro teigimu, vertinant šio liudytojo parodymų patikimumą, taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2012-12-12 I. P. pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , bet skolos B. K., nors pastarasis reikalavo raštu, negrąžino, skolą grąžino tik A. P., kuris I. P. skolos grąžinti net neprašė, o teismui nuolat tvirtino, jog jam pinigų nereikia, gyvena gerai. Apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino. Liudytojas B. K. parodė, kad ,,dėl skolos grąžinimo rašė raštą P., nes pamatė, kad kyla problemos. Kai sužinojo, kad yra problemos, tada oficialiai kreipėsi. Pradėjo aiškintis pareigūnai dėl neteisėto praturtėjimo, pradėjo prie žmonių kabinėtis, juristas patarė tokį raštą parašyti dėl viso pikto, kad save apsidrausti“. Prokuroro nuomone, vertinant tokius liudytojo B. K. parodymus, reikia įvertinti, kodėl, kokiu tikslu liudytojas B. K. nurodė, jog reikia ,,save apsidrausti“, jeigu asmuo turi teisėtai gautų pinigų, pinigus yra paskolinęs pagal rašytinę sutartį, kodėl reikia rašyti raštą asmeniui dėl skolos grąžinimo, jeigu santykiai yra labai geri ir dar reikia save apsidrausti. I. P. B. K. nurodė, kad skolinasi pinigus namo statyboms, tačiau namas, I. P. teigimu, buvo baigtas statyti 2006 m., ji ruošėsi skirtis su savo vyru J. J. P., o namą 2010–2011 m. laikotarpiu sutarė palikti savo vyrui J. J. P. bei M., kai pastarieji padengs skolas už namo (duomenys neskelbtini) , statybas. Visos šios aplinkybės bei nemaža nelogiškų, niekuo nepagrįstų liudytojo B. K. bei I. P. teiginių liudija, kad B. K. savo seseriai I. P. 200000 Lt paskolos nesuteikė, o lėšos, kurios buvo reikalingos namo (duomenys neskelbtini), statybai, kurias I. P. grindžia pasiskolinusi iš B. K., buvo gautos iš kitų, nenustatytų bei neapmokestintų šaltinių.

Sprendžiant tiek liudytojų, tiek išteisintosios I. P. parodymų teisingumą bei jų patikimumą, apelianto nuomone, taip pat būtina įvertinti ir I. P. parodymus apie savo sutuoktinį J. J. P., to apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino bei neanalizavo. I. P. apylinkės teisme parodė, kad „apie 2010–2011 m. išaiškėjo, kad J. J. P. gyveno dvilypį gyvenimą bei artimai bendravo su moterimi M.. Vyras sakė, kad M. yra verslininkė, turi savo firmą, kuri registruota kokiose tai salose ir užsiima gintaro apdirbimu bei prekyba. Minėjo, kad M. daug važinėja, o dažniau būna Vokietijoje, Lietuvoje ir Kaliningrado srityje. J. J. P. sakė, kad tolesnę ateitį mato tik su M., kuri taip pat yra investavusi pinigų naujo namo statybai. Tada su J. J. P. ir buvo išsiaiškinta, kad jai vienai atitenka namų valda (duomenys neskelbtini), o jis su M. padengs visas skolas dėl namo (duomenys neskelbtini), statybos bei įgis nuosavybę į ši namą bei žemės sklypą. Buvo sutarta dėl skyrybų kreiptis, kad jis su M. grąžins skolas ir bus sutvarkyti, dokumentai dėl nuosavybės teisių į namą“. I. P. taip pat nurodė, kad namas buvo statomas ir iš „J. J. P. artimos draugės M. investuotų pinigų“. Iš tokių I. P. parodymų matyti, „kad 2010 m. išaiškėjo, jog jos vyras veda dvigubą gyvenimą ir ruošiasi skirtis bei naujai statomą namą (duomenys neskelbtini) , atiduoti savo vyrui su „M.“, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų bei pačios I. P. parodymų matyti, kad ji tuo laikotarpiu aktyviai skolinasi pinigus bei grąžina skolas, taip pat 2010-04-17 už 65000 Lt įsigyja žemės sklypą adr. (duomenys neskelbtini), sūnui su marčia 2011-04-16 grąžina 90000 Lt, A. K. 2010-03-26 grąžina 20 000 Lt, 2011-01-14 – 30000 Lt, 2011-04-17 – 30000 Lt, iš viso 80000 Lt, 2011-04-14 iš brolio B. K. pagal rašytinę paskolos sutartį paskolina 200000 Lt, 2011-04-16 K. P. grąžina 20000 Lt, 2011-04-15 B. K. grąžina 30000 Lt, 2011-05-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžina 30000 Lt, 2010-03-12 vyro brolis A. P. paskolina 120000 Lt.“ Prokuroro įsitikinimu, tokie I. P. paaiškinimai bei jos veiksmai, esant jos nurodytai situacijai, yra visiškai nelogiški. I. P. parodymams, duotiems apylinkės teisme, prieštarauja I. P. paaiškinime Tauragės AVMI nurodyti teiginiai, kad ji iki 2011-01-10 paskolų nėra grąžinusi: A. K. – 80000 Lt, B. K. – 30000 Lt, K. P. įmonei – 20 000 Lt, kadangi negauna pinigų už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą. Iš šio I. P. paaiškinimo Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai matyti, kad ji pardavinėjo namą (duomenys neskelbtini) , ir negavo pinigų, o apylinkės teisme tvirtino, kad su savo sutuoktiniu J. J. P. ruošiasi skirtis, o namą (duomenys neskelbtini) , atiduos jam ir M.. Tokie I. P. paaiškinimai, duoti valstybinėms institucijoms, neatitinka ne tik jos pačios parodymų, duotų teisme, bet ir pateiktų ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras pažymi, kad nors I. P. ir teisme tvirtino, „kad namas yra statytas iš M. investuotų pinigų, tačiau apie šios moters galimas investicijas bei M. skirtas statyboms pinigines lėšas nieko nenurodė, o namą, kuriame nuo 2010 m. gyvena I. P. sūnus V. P. su šeima, planuoja atiduoti J. J. P. su M., 2011-05-14 interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini) “ pardavinėjo už 850000 Lt.“ Vertinant I. P. parodymus bei jų patikimumą, taip pat reikia įvertinti ir 2011-01-10 I. P. Tauragės AVMI pateiktame paaiškinime nurodytas aplinkybes, „kad ji su vyru J. J. P. 2010 m. (duomenys neskelbtini) už 65000 Lt įsigijo žemės sklypą (8 arus), kuriame žada statyti namą (sklypas įsigytas 2010-04-27 iš D. J.). Kaip matyti iš I. P. paaiškinimo ji kartu su savo sutuoktiniu 2011 m. sausio mėnesį planavo naujo namo statybas (duomenys neskelbtini) , nebaigus statybų (duomenys neskelbtini) , taip pat, jos teigimu, turint daugybę skolų, be to, esant tokiai šeiminei situacijai, kai vyras veda dvigubą gyvenimą su M. ir jam bei M. yra planuojamas palikti namas (duomenys neskelbtini).“

Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas, nuosprendyje dėstydamas liudytojų A. P., B. K., V. P., L. P. parodymus, „ne tik, kad jų visiškai nevertino, bet nuosprendyje net nepaminėjo kai kurių aplinkybių, susijusių su pinigų skolinimosi tikslu, namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybomis bei atliekamais namo statybos darbais, o dėstydamas liudytojo B. K. parodymus nuosprendyje, netgi klaidingai, negu liudytojas B. K. teigė teisminio nagrinėjimo metu teigė, nurodė, kad ,,pinigus kam konkrečiai sesuo skolinosi, jis nežino“. Prokuroras cituoja liudytojų parodymus, nurodo, kad liudytojas B. K. parodė: ,,aš seseriai paskolinau pinigų 2011 m. ar balandžio ar kovo mėn. paskolinau 200 000 Lt. <...> Pinigus skolinau namo statybai, ar namo dabaigimui“. Teisiamojo posėdžio metu į prokuroro užduotą klausimą – kokiam tikslui buvo skolinti pinigai, – liudytojas B. K. dar kartą patvirtino: ,,2011 m. paskolinau pinigus namo dabaigimui, gerai nežinau ar įrengimui“. Liudytojas A. P., kalbėdamas apie pinigų skolinimą I. P. 2008 metais, teismui parodė: ,,kai skolinosi pinigus buvo kalba, kad pinigai reikalingi ne tik namo statybai, bet ir namo užbaigimui“, o kalbėdamas apie pinigų skolinimą 2009 m. tvirtino: ,,antrą kartą atvažiavo skolintis 2009 metais, tikslios datos negaliu pasakyti, bet buvo šiltas laikas, kalba buvo lygtais namo užbaigimui reikalingi pinigai, galbūt gerbūvio apdailinimas. <...> Jeigu skolinosi namo gerbūviui tai aš įsivaizduoju, kad namas jau užbaigtas. Gerbūvį įsivaizduoju, kad yra tvarkoma aplinka, ar tvoros“. Liudytoja L. P. parodė, kad ,,porą metų gyvename tame name, dar nebaigtas tas namas, reikia dar atlikti ir viduje darbų ir atlikti apdailą“. Liudytojas V. P. parodė, kad „šiai dienai namas stovi, nėra visiškai įrengtas, kanalizacijos nėra, nenudažytas, viduje laiptų nėra, nėra užbaigtas namas iki galo“. Prokuroro nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad namas buvo statomas bei įrenginėjamas ne tik apylinkės teismo konstatuotais 2007 metais, bet ir po 2007 metų, o visiškai namas nėra baigtas ir šiandien. Šiuo konkrečiu atveju, nepaminėdamas ir nevertindamas šių aplinkybių, apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad „turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta 574000 Lt turto vertė, neatitinka realios tikrovės“, o „teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina jog teisingesni duomenys apie realią gyvenamojo namo statybos vertę yra baudžiamojoje byloje gynybos pateiktoje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje, sudarytoje 2005 m. (kai faktiškai buvo statomas gyvenamasis namas) kainomis“. Kadangi namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal byloje esančius duomenis 2006–2011 metais buvo statomas, įrenginėjamas, perkami baldai bei vidaus įranga, tvarkoma aplinka, todėl apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokaline sąmata, sudaryta 2005 m. kainomis bei nepagrįstai nurodė, kad „turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta 574000 Lt. turto vertė, neatitinka realios tikrovės“.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintoji I. P. teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai, teisingai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, juos teisingai ir objektyviai įvertinus, teisingai pritaikius ir išaiškinus procesines ir materialines teisės normas.

Išteisintoji I. P. nurodo, kad gyvendama santuokoje su sutuoktiniu J. J. P., 2004-04-14 už 3000 Lt nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Tuo metu jie turėjo apie 100000 Lt santaupų, kurias deklaravo nustatyta tvarka Tauragės apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Ši deklaracija iki šiol nėra nuginčyta. Tuo metu abu didesnių sveikatos problemų neturėjo, todėl nusprendė statytis naują gyvenamąjį namą, kadangi turimas gyvenamasis namas buvo pastatytas tarybiniais metais, jį reikėjo renovuoti. Manė, kad gyvenamojo namo statybai lėšų pasiskolins, o pardavę gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžins skolas. Tuo metu, kai pradėjo statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , statybinės medžiagos nebuvo brangios, gyvenamąjį namą rengėsi statyti ūkio būdu. 2004 m. rugpjūčio 16 d. gavo leidimą gyvenamojo namo statybai, o 2006 m. birželio 15 d. statybos leidimą perregistravo, nes gyvenamasis namas jau buvo pastatytas ir reikėjo parengti dujinio šildymo projektą. Gyvenamasis namas buvo pastatytas ir jame buvo galima gyventi 2006 m. pabaigoje.

2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje Tauragės AVMI atliko mokestinį patikrinimą ir 2008-01-23 surašė Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. 2-18-4 bei 2008-01-28 Tauragės AVMI Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. 2-18-5, iš kurių matyti, kad 2008 m. sausio mėnesį gyvenamasis namas jau buvo pastatytas ir nustatyta, kad jai su sutuoktiniu J. J. P. gyvenamojo namo statybai pakako savų ir skolintų lėšų. Šios Tauragės AVMI ataskaitos nėra panaikintos ar pripažintos neteisėtomis.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-16 specialisto išvadoje Nr. AB6-1 esančioje turto vertės nustatymo ataskaitoje išteisintajai ir jos sutuoktiniui priklausančio gyvenamojo namo vertė nustatyta atkuriamosios vertės ir lyginamosios vertės metodu 2011 m. rugsėjo 8 d. kainomis. Tačiau jai ir sutuoktiniui priklausantis namas buvo pastatytas iki 2006 m. pabaigos, todėl jį vertinti 2011 m. rugsėjo mėnesio kainomis negalima, toks vertinimas neatitinka tikrovės. Išteisintosios tvirtinimu, rengdamasi gynybai, ji užsakė lokalinę sąmatą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal faktinę padėtį, t. y. gyvenamojo namo statybos metu buvusiomis statybinių medžiagų kainomis (kai buvo atliekami pagrindiniai gyvenamojo namo statybos darbai ir perkamos medžiagos), taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad gyvenamąjį namą statė ir visus statybos darbus atliko jos sutuoktinis su sūnumis patys, išskyrus darbus, kurių atlikimui buvo reikalingi mechanizmai. Todėl, išteisintosios nuomone, jos pateikta lokalinė sąmata yra aiškiai teisingesnė, negu ta lokalinė sąmata, kurią baudžiamojoje byloje pateikė Tauragės AVMI. Byloje pateikti duomenys jos šeimos gautas pajamas, kurios buvo išleistos gyvenamojo namo statybai, pateisina. Išteisintoji I. P. teigia, kad jos ir sutuoktinio J. J. P. išlaidos gyvenamojo namo statybai yra bendros ir tai yra santuokinės lėšos, lygiai taip pat kaip ir jų prievolės kreditoriams yra solidariosios. Todėl jų pasistatytas gyvenamasis namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įstatymo yra preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios. Todėl bet kokiu atveju jai priklauso tik 1/2 dalis gyvenamojo namo ir, jeigu būtų teisiama, tai galėtų būti teisiama tik už jai priklausančio gyvenamojo namo dalį, o ne už tą turtą, kurį buvo įgijęs jos sutuoktinis J. J. P..

Išteisintosios tvirtinimu, ji su sutuoktiniu pinigus skolinosi iš savo giminaičių. Šias aplinkybes patvirtino pateiktomis paskolos sutartimis, jas patvirtino liudytojų parodymai, todėl jai inkriminuotos veikos nepadarė. Prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintoji, jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Teisiamajame posėdyje išteisintoji I. P. parodė, kad 1966 metais sudarė santuoką su J. J. P. ir gyveno nuosavame senos statybos name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2004-04-14 kartu su vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 3000 Lt nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu turėjo susitaupę 100000 litų, šiuos pinigus nustatyta tvarka buvo deklaravę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Be to, buvo sukaupę įvairių statybinių medžiagų, medienos, kurių dalį gavo iš 1973 m. (duomenys neskelbtini) melioruojamų plotų, nukėlus jos tėvo J. K. sodybą. Mediena buvo geros kokybės, nes tėvų pastatai buvo tvarkingi. Namo statybai papildomai medienos pirkti nereikėjo. Žemės sklypas buvo įgytas ir leidimas statybai gautas jos vardu, tačiau didesnę dalį klausimų, susijusių su gyvenamojo namo statyba, sprendė jos sutuoktinis. Gyvenamąjį namą statė ūkio būdu – jos sutuoktinio J. J. P., sūnų V. P. ir V. P. jėgomis, darbuotojus ir mechanizmus samdė tik tokiems darbams, kurių patys padaryti negalėjo. Gyvenamojo namo statybai skolinosi pinigų iš giminaičių, tikėjosi parduoti turimą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir grąžinti skolas. 2006-07-10 pagal rašytinę paskolos sutartį iš brolio A. K. pasiskolino 80000 Lt, 2006-12-24 iš marčios L. P. pasiskolino 40000 Lt, 2007-01-15 iš sūnaus V. P. pasiskolino 50000 Lt. 2011-04-14 iš brolio B. K. pasiskolino 200000 Lt tam, kad galėtų grąžinti paskolas. Be to, 2005-08-20 20000 Lt pasiskolino ir iš J. J. P. pusbrolio K. P. individualios įmonės, 2005-09-06 – 30000 Lt iš vyro pusseserės B. K., o 2007-01-12 – 30000 Lt iš B. K. valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskolintas lėšas panaudojo gyvenamojo namo statybai 2005–2007 metais. 2008–2009 metais iš J. J. P. brolio sūnaus A. P. pasiskolino 100000 Lt, o 2012-03-12 iš vyro brolio A. P. pasiskolino 120000 Lt. Šiuos pinigus skolinosi jau turimų skolų grąžinimui ir žemės sklypo įsigijimui (duomenys neskelbtini) . Šiuo metu žemės sklypą jau yra pardavę ir iš gautų pinigų A. P. grąžinę 50000 Lt skolos. Tuos pinigus, kuriuos buvo pasiskolinę tiesiogiai gyvenamojo namo statybai ir aplinkai sutvarkyti, jau yra atidavę, 2010-03-26 A. K. grąžino 20000 Lt, 2011-01-14 – 30000 Lt. ir 2011-04-17 – 30000 Lt, 2011-04-16 B. K. grąžino 30000 Lt, 2011-05-05 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20000 Lt, 2011-05-16 – B. K. 30000 Lt, 2011-04-16 – V. P. ir L. P. – 90000 Lt. Šiuo metu liko negrąžinta 200000 Lt skola B. K., 50000 Lt skola A. P. ir 120000 Lt skola A. P., iš viso 370000 Lt. Kurie asmenys atiduoti skolų neskubino, tiems dar ir neatidavė, bet jas atiduos. Turėtų iki statybos pradžios 100000 Lt ir pasiskolintų 250000 Lt gyvenamojo namo pastatymui ir įrengimui pakako. Kai kuriuos aplinkotvarkos darbus atliko iš vėliau pasiskolintų arba jų pačių sutaupytų pinigų. 2010 metais I. P. sužinojo, kad jos sutuoktinis draugauja su kita moterimi, sutuoktinis užsiminė, kad ši moteris yra verslininkė, mato savo ateitį su ja, ji taip pat neva prisidedanti prie namo statybos. Kadangi, vyro teigimu, jis norėjo gyventi su kita moterimi, išteisintoji susitarė su sutuoktiniu, kad jai atiteks namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), o kai jis su savo naująja drauge padengs namo, esančio (duomenys neskelbtini) , statybų skolas, įgis teisę į šį namą ir žemės sklypą. Išteisintoji visų aplinkybių dėl tariamos M. neišsiaiškino, nes jos vyras mirė. Išteisintosios teigimu, 2007–2008 m. pajamų teisėtumo faktą tyrė Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, atliko mokestinį patikrinimą ir jokių pažeidimų nerado. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo pastatytas jau 2006 metais, kadangi 2006-06-15 buvo išduotas leidimas įregistruoti dujų tiekimą į gyvenamąjį namą ir suteikta galimybė apšildyti šį namą suskystintomis dujomis. Nuo 2007 metų name pradėjo gyventi sūnus. Namas yra sutvarkytas apie 85 proc., jis nėra perduotas valstybinei komisijai ir šiuo metu. Leidimas namo statybai galioja iki 2014 metų, manė, kad iki to laiko viską užbaigs (t. 9, b. l. 6–10).

Analogiškas pinigų turėjimo aplinkybes namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai išteisintoji I. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 71–74).

Iš 2007-11-05 I. P. paaiškinimo Tauragės apskrities VMI turinio matyti, kad namo (duomenys neskelbtini), statybos, santechnikos darbai buvo atlikti šeimos narių jėgomis, kanalizacija yra vietinė, plytos ir plokštės buvo pirktos iš asmens, kuriam šios statybinės medžiagos buvo likusios nuo statybų, ir iš nugriaunamų fermų, perdengimo plokštės pirktos pagal skelbimus laikraščiuose (t. 2, b. l. 132–133).

2007-12-19 I. P. Tauragės apskrities VMI paaiškino, kad iki 2006-12-31 namo statybai buvo išleista 250000 Lt (t. 2, b. l. 128).

2004-04-14 privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad I. P. 0,1204 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , nupirko iš K. O. (t. 2, b. l. 103–104, 105). Teisiamajame posėdyje šią aplinkybę patvirtino liudytoja V. O., kuri parodė, jog žemės sklypą pardavė už mažą kainą, nes toje vietoje būdavo potvyniai (t. 8, b. l. 180–181).

2004-08-16 Tauragės rajono savivaldybės administracija statytojams J. J. P. ir I. P. išdavė statybos leidimą Nr. 95-24 NG gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) , statyti. Leidimas statybai galioja iki 2014-08-16 (t. 2, b. l. 72). Ši aplinkybė patvirtina, kad sutuoktiniai P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , turėjo teisę statyti nuo leidimo išdavimo dienos, t. y. nuo 2004-08-16, ir nepaneigia I. P. parodymų, kad namas buvo pastatytas ir beveik visiškai įrengtas, buvo tinkamas gyventi jau 2006 metais, nors 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24 straipsnio nuostatose numatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti nebuvo. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina 2006-06-15 Tauragės rajono savivaldybės administracijos statytojams J. J. P. ir I. P. išduotas statybos leidimas Nr. RN-28 individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , dujofikavimui suskystintomis dujomis, kuris galioja iki 2016-06-15 (t. 2, b. l. 71). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. A. raštas patvirtina, kad 2010-10-07 išdavė individualaus namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 14-101-205 (t. 1, b. l. 119, 120). Jau 2007-06-28 savo paaiškinime I. P. Tauragės apskrities VMI informavo, kad gyvenamasis namas, ūkinis pastatas su garažu jau pastatyti, tačiau liko atlikti daug vidaus įrangos darbų (t. 2, b. l. 159–160). Akcinė bendrovė „VST“ 2007-12-22 raštu Nr. 51000/159 Tauragės apskrities VMI informavo, kad I. P. vardu ((duomenys neskelbtini)) buvo išduotos, bet dar neįvykdytos prijungimo prie tinklų techninės sąlygos (t. 2, b. l. 121). Iš 2007-11-05 I. P. paaiškinimo Tauragės apskrities VMI turinio matyti, kad elektros instaliacijos darbai dar nėra baigti (t. 2, b. l. 132–133). 2007-12-10 I. P. Tauragės apskrities VMI paaiškino, kad už elektros energiją, sunaudojamą name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyvena sūnus su šeima, moka marčios tėvas R. J.. Iš paaiškinimo turinio matyti, kad nebaigtame statyti gyvenamajame name yra ne tik elektra, bet ir telefono ryšys (t. 2, b. l. 130, 131).

Pagal bylos duomenis, 1995-01-06 dovanojimo sutartimi O. K. padovanojo dukrai I. P. 10000 Lt, 1999-02-16 dovanojimo sutartimi J. K. padovanojo dukrai I. P. 45000 Lt (t. 2, b. l. 101, 102).

Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad I. P. paveldėjo mirusiojo J. K. kompensaciją pinigais už (duomenys neskelbtini) J. K. atkurtą 4,09 ha žemę – 2613 Lt, 502 Lt palūkanų bei 175 Lt už susidariusią kainų infliaciją (t. 2, b. l. 107).

2006-07-10 A. K. paskolos sutartimi I. P. paskolino 80000 Lt (t. 2, b. l. 108).

2006-12-24 L. P. paskolos sutartimi I. P. paskolino 40000 Lt (t. 2, b. l. 113).

2005-08-20 K. P. individuali įmonė, atstovaujama K. P., paskolos sutartimi iš apyvartinių lėšų I. P. paskolino 20000 Lt (t. 2, b. l. 116).

2007-01-12 B. K. paskolos sutartimi I. P. paskolino 30000 Lt (t. 2, b. l. 117).

2008-01-04 paaiškinime Tauragės apskrities VMI I. P. nurodė, kad už 94000 Lt pardavus L. P. butą, sūnus V. P. be paskolos sutarties paskolino 54000 Lt, deklaruoti įsigytą turtą buvo pamiršta (t. 2, b. l. 120).

2005-09-06 B. K. paskolos sutartimi J. P. paskolino 30000 Lt (t. 2, b. l. 153).

2010-03-12 A. P. paskolos sutartimi paskolino J. P. 120000 Lt (t. 2, b. l. 175).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad I. P. vyras J. J. P. ir jo tėvas A. P. yra broliai. 2008 m., šiltuoju metų laiku, gal gegužės mėnesio pradžioje, paskolino dėdei J. J. P. ir jo žmonai 50000 Lt, o 2009 m., taip pat šiltuoju metų laiku, paskolino dar 50000 Lt. Pinigų buvo susitaupęs dirbdamas Airijoje ir santaupas laikė namuose. Pinigus paskolino pagal žodinę sutartį, rašytinės paskolos sutarties nepasirašė, nes nebuvo būtinybės, kadangi giminaičiais pasitikėjo. 2012-12-12 pusė skolos – 50000 Lt – jam buvo grąžinta, likusi suma yra negrąžinta (t. 8, b. l. 180–182).

2012-12-12 paskolos grąžinimo sutartis patvirtina, kad I. P. A. P. grąžino 50 000 Lt (t. 8, b. l. 160).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad jis yra I. P. sutuoktinio J. J. P. brolis. Su savo sutuoktine buvo susitaupę pinigų, kuriuos laikė namuose, žadėjo pirkti butą, tačiau netikėtai mirė žmona. Kadangi jam pinigų tuo metu nereikėjo, jis 120000 Lt paskolino broliui J. J. P.. Skola iki šiol dar nėra grąžinta. Skolindamas broliui pinigus, pasirašė rašytinę sutartį, tačiau kada brolis turės jam grąžinti skolą, sutartyje nenumatė, jokių palūkanų taip pat nenumatė, nes pinigus skolino artimam žmogui – broliui (t. 8, b. l. 182–183).

Teisiamajame posėdyje liudytoja B. K. parodė, kad yra J. J. P. pusseserė. 2005 metais ji paskolino pusbroliui J. J. P. ir jo sutuoktinei 30000 Lt asmeninių pinigų, 2007 metais iš bendrovės pinigų paskolino dar 30000 Lt. J. J. P. su žmona pinigus skolinosi gyvenamojo namo, kurį statė savo šeimai, statybai. Buvo pasirašytos rašytinės paskolos sutartys. Abi paskolas J. J. P. su žmona jai grąžino. Taip pat patvirtino, kad jos brolis K. P. J. J. P. ir jo žmonai iš įmonės lėšų taip pat paskolino 20000 Lt. Buvo pasirašyta paskolos sutartis, paskola yra grąžinta. Jokių palūkanų J. J. P. su žmona nei jai, nei bendrovei, nei brolio įmonei nemokėjo, nes palūkanų jie nereikalavo (t. 8, b. l. 183–184).

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. K. patvirtino, kad iki 2007 m. spalio 1 d. jai dirbant K. P. IĮ buhaltere matė, kad buvo išrašytas kasos išlaidų orderis ir suteikta paskola. Grynieji pinigai būdavo pas įmonės savininkę (t. 9, b. l. 3).

Teisiamajame posėdyje liudytojas B. K. patvirtino, kad 2011 metų kovo ar balandžio mėnesį jis neribotam laikui seseriai I. P. paskolino 200000 Lt, pasirašė paskolos sutartį. Pinigus laikė namuose, o ne banke. Pinigų turėjo, kadangi už 235000 Lt buvo pardavęs butą, be to, turėjo kitų santaupų. Skola iki šiol negrąžinta (t. 8, b. l. 184–185).

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. P. parodė, kad yra V. P. sutuoktinė ir I. P. marti. Gyvenamąjį namą statėsi uošviai. Ji su vyru ir vaikais kurį laiką gyveno kartu su uošviais, o vėliau, uošvių leidimu, ji su šeima persikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini) . Nuo 2011 metų jokie darbai gyvenamajame name nebuvo atliekami. Mokestį už žemę moka uošviai, o už dujas, vandenį ir elektros energiją moka ji su sutuoktiniu pagal skaitiklių rodmenis. Pati prie gyvenamojo namo statybos neprisidėjo, bet prie statybos dirbo uošvis J. J. P., jos vyras V. P., jos tėvas R. J.. Gyvenamąjį namą statė ir rengė uošviai, ji nesikišo, nei savo, nei šeimos lėšų gyvenamojo namo statybai nedavė, tik 2006 metų pabaigoje paskolino uošviams 40000 Lt. Šiuos pinigus uošviai skolinosi gyvenamojo namo statybai. Šie pinigai buvo jos asmeniniai, juos ji laikė namuose. Per vestuves 30000 Lt buvo padovanojusi močiutė, o dar anksčiau senelis buvo padovanojęs 15000 Lt. Skolinant pinigus, buvo pasirašyta paskolos sutartis. Skolą uošviai atidavė prieš porą metų. Taip pat pinigų buvo paskolinęs ir jos sutuoktinis V. P. (t. 8, b. l. 186–187).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. parodė, kad naują gyvenamąjį namą statytis suplanavo jo tėvai I. P. ir J. J. P.. Gyvenamajame name rengėsi gyventi jo tėvų ir jo šeimos. Gyvenamojo namo statyba buvo pradėta 2004 metais, tačiau šiuo metu dar nėra visiškai užbaigta, nes nėra kanalizacijos, namas nenudažytas, neįrengti laiptai. Gyvenamąjį namą ūkio būdu statė jo tėvas J. J. P., jis kartu su broliu padėjo statyti namą fiziniu darbu taip pat, tačiau visos lėšos medžiagoms buvo tėvų. Taip pat prie namo statybos dirbo ir uošvis R. J.. Visus fizinius darbus atliko patys, tik kai reikėdavo atlikti sudėtingesnius darbus, samdydavo mechanizmus. Kai kuriuos dokumentus tvarkė jis, nes tėvas buvo užimtas namo statybomis. Pagrindinės gyvenamojo namo statybos vyko 2005–2006 metais. Kai buvo pajungtas gyvenamojo namo dujinis šildymas, jame buvo galima gyventi, nors namas dar nebuvo įrengtas. Gyvenamojo namo įrengimo darbai buvo atliekami 2007 metais. Jis įsikėlė gyventi į namą 2007 metais. Kai jis su šeima jau gyveno name, dar buvo atliekami tam tikri darbai. 2011 metais jokie statybos darbai prie gyvenamojo namo atliekami nebebuvo. Jis žinojo, kad tėvai skolinosi pinigų gyvenamojo namo statybai, tai buvo 2005–2007 metais. Jis 2007 m. pradžioje paskolino tėvams 50 000 Lt gyvenamojo namo statybai. Su tėvais buvo pasirašęs rašytinę paskolos sutartį. Skolą tėvai atidavė. Jo sutuoktinė gyvenamojo namo statybai tėvams paskolino 40 000 Lt. Šią skolą tėvai taip pat atidavė. Gyvenamojo namo statybai tėvai skolinosi pinigus 2005–2007 metais, o vėliau tėvai skolinosi pinigus ankstesnių skolų grąžinimui. Kai šių skolų grąžinti nepavyko, tėvai buvo įdėję skelbimą, kad šį namą parduoda, bet namo pirkimu niekas nesusidomėjo (t. 8, b. l. 187–188).

Kadangi teisiamajame posėdyje dėl liudytojo A. K. ligos jo apklausti galimybės nebuvo, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti BPK 276 straipsnyje numatytais pagrindais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2006 metais birželio mėnesį už 200000 Lt pardavė namą, esantį (duomenys neskelbtini) , už 50000 Lt nusipirko butą (duomenys neskelbtini) . Pardavęs namą, pinigus deklaravo. 2006 m. liepos mėnesį jo sesuo I. P. paprašė paskolinti pinigų namo statybai ir jis sutiko, paskolino jai 80000 Lt, pasirašė sutartį. I. P. skolą grąžino per tris kartus: 2010-03-25 – 20000 Lt, 2011-01-14 – 30000 Lt, 2011-04-17 – 30000 Lt (t. 7, b. l. 87–88).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-16 specialisto išvadoje Nr. AB6-1 konstatuota, kad I. P. ir J. J. P. 2006–2010 metais gavo paskolų: I. P. 2006-07-10 gavo 80000 Lt paskolą iš A. K. pagal paskolos sutartį, 40000 Lt paskolą gavo iš L. P. pagal 2006-12-24 paskolos sutartį, 2006 m. gavo 54000 Lt paskolą iš V. P. be rašytinės paskolos sutarties, I. P. ir J. J. P. gavo 50000 Lt paskolą iš V. P. pagal 2007-01-15 paskolos sutartį, I. P. gavo 30000 Lt paskolą iš B. K. pagal 2007-01-12 paskolos sutartį, J. J. P. gavo 120000 Lt paskolą iš A. P. pagal 2010-03-12 paskolos sutartį, 2008–2009 m. I. P. gavo 100000 Lt paskolą iš A. P., paskolos sutartis surašyta nebuvo. Taip pat nurodyta, kad I. P. iš savo mamos O. K. dovanojimo sutartimi gavo 10000 Lt ir iš tėvo J. K. – 45000 Lt (t. 5, b. l. 178).

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. patvirtino, kad B. K. iš asmeninės sąskaitos ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei K. P. individualios įmonės vardu suteikti paskolas galėjo, kiti I. P. ir specialisto išvadoje nurodyti asmenys paskolų suteikti negalėjo, nes paskolų sutartys nebuvo sudarytos notariškai, jose nenumatytos palūkanos, nenurodytas paskolos grąžinimo terminas, todėl šių paskolų savo specialisto išvadoje nepripažino (t. 9, b. l. 4–6).

Lietuvos Respublikos CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Vieni iš tokių sandorių yra paskolos sutartys. Fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinė (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į paskolos teisinių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma reguliuoja atvejus, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-16 specialisto išvadoje Nr. AB6-1 ir apeliaciniame skunde ginčijamas rašytinių paskolos sutarčių (rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento), kurios pagal įstatymą turi būti sudaromos paprasta rašytine forma (CK 6.871 straipsnio 1 dalis), sudarymo teisėtumas. Klaipėdos apskrities VMI specialistė V. K. ir apeliantas, ginčydami paskolinių teisinių santykių tarp šalių buvimą, teigia, kad paskolos dalykas – pinigai – paskolos gavėjams perduoti nebuvo, paskolų sutarčių turinys ir forma neatitiko įstatymų reikalavimų, buvo formalios, sutarčių tekstas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo patvirtinimą.

Paskolos sutartims Lietuvos Respublikos CK 1.74 straipsnyje numatyta notarinė sandorio forma, kurią mano esant būtina Klaipėdos apskrities VMI specialistė V. K., netaikytina, tačiau sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą, gali būti ir notarinės formos (CK 1.77 straipsnio 2 dalis). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Apeliaciniame teismo posėdyje specialistė V. K. nepaneigė, kad sudaryti paskolos sutartis notarine forma, numatyti palūkanas ir grąžinimo terminą įstatymas neįpareigoja, tačiau ji pareiškė netikinti tuo, kad pinigus galima skolinti be procentų. Pažymėtina, kad tai tik subjektyvi specialistės nuomonė, kuri objektyviais duomenimis nepatvirtinta. Tos aplinkybės, kad paskolų sutartyse nenurodyti paskolų grąžinimo terminai ar mokėtinos palūkanos, nedaro paskolos sutarčių negaliojančiomis. Iš bylos aplinkybių matyti, kad I. P. ir J. J. P. pinigus skolino giminaičiai, jiems artimi asmenys, kurie jais pasitikėjo, sutarčių turinį ir jų sudarymo formą pasirinko laisva valia. Jeigu tokia, specialistės V. K. ir apelianto nuomone, reikšminga aplinkybė – palūkanų mokėjimas ar jų dydis – paskolų sutartyse ir nenurodyta, kilus ginčui, jis spręstinas taikant CK 6.872 straipsnyje numatytas nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013, kuria suvienodinta nagrinėjamu klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, išaiškinta, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė rašytines paskolų sutartis, kuriose paskolų davėjai nurodė, kad paskolina atitinkamas pinigų sumas I. P. ar jos buvusiam vyrui J. P., o šie paskolų gavėjai tokius faktus patvirtino savo parašais. Nei paskolų davėjai, nei paskolų gavėjai byloje esamų paskolų sutarčių turinio neginčijo. Paskolų sutarčių tekstuose vartojamos sąvokos yra būdingos paskolų sutartims, sutartyse konkrečiu terminu akcentuota, kad pinigai paskolinami tuojau pat (tai galėtų reikšti, jog pinigai paskolinami sutarties sudarymo metu – paskolos sutarties sudarymo dieną), pinigų perdavimo momentui akcentuoti sutarčių tekstuose vartojamas žodis „paskolinu“, paskolų sutartis pasirašė ir paskolų gavėjai, ir paskolų davėjai, kiekviena paskolos sutarties šalis gavo po pasirašytą sutarties egzempliorių. Įvertinus paskolų sutarčių sudarymo sąlygas ir aplinkybes visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pinigų perdavimo faktams įrodyti paminėtų aplinkybių pakanka. Šioje baudžiamojoje byloje pinigų neperdavimo paskolų gavėjams ir pinigų negrąžinimo paskolų davėjams aplinkybės neįrodytos (CPK 176, 177, 185 straipsniai), todėl laikytina, kad šioje byloje aptartos paskolų sutartys buvo sudarytos realiai. Iškilus ginčui tarp paskolos davėjo ir jos gavėjo dėl CK 6.873 straipsnyje paminėtų aplinkybių, tarpusavio ginčas būtų sprendžiamas laikantis CK 6.875 straipsnio nuostatų, šioje baudžiamojoje byloje tokių ginčų nenustatyta.

CK 6.871 straipsnyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų.