Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria patenkintas antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kiti suinteresuoti asmenys: SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė I. B. kreipėsi į teismą, prašydama vykdymo procese pakeisti mirusį skolininką V. U. (V. U.) Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-5149-596/2010 dėl 325,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. U. išieškotojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai ir Nr. 2-6157-592/2010 dėl skolininko V. U. iškeldinimo ir 25,93 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės naudai. (duomenys neskelbtini) skolininkas mirė, skolininko turtą paveldėjo valstybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino.Teismas nurodė, kad mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai.Vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1-2 dalimis, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.Teismas nustatė, kad V. U. mirė (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimo duomenimis, po V. U. mirties likęs paveldimas turtas: ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ½ gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini) ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalis kiemo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalis šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) – lauko tualeto, esančio (duomenys neskelbtini)

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti antstolės prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Nurodo, kad antstolė praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, laiku nesikreipė į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pratęsimo, todėl iki skolininko mirties susidariusios skolos neįeina į palikimo masę, ir apeliantė neturi pareigos jų apmokėti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad valstybei atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija tapo skolininko V. U. turtinių teisių ir prievolių perėmėja ir, neviršydama tikrosios paveldėto turto vertės, atsako už mirusio palikėjo skolas bei skolinius įsipareigojimus. Skolininkui mirus sprendimo vykdymo proceso metu, taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, o ne Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, kuriomis vadovaujasi Valstybinė mokesčių inspekcija.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolė abiejose vykdomosiose bylose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus miesto 3-ajam pensijų ir pašalpų filialui 2011 m. sausio 12 d. ir 2011 m. kovo 15 d. buvo pateikusi patvarkymus vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. VSDFV 2011 m. liepos 7 d. ir 2011 m. balandžio 11 d. raštais grąžino antstolei vykdomuosius dokumentus, skolininkui mirus. 2012 m. balandžio 11 d. raštu antstolė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo antstolę, kad mirusio V. U. turtas, esantis (duomenys neskelbtini) parduotas 2016 m. lapkričio 10 d. sudarius su pirkėju pirkimo-pardavimo sutartį, o skolų pagal vykdomuosius dokumentus apmokėjimo klausimai bus sprendžiami tik gavus teismo nutartį pakeisti skolininką V. U. į valstybei atstovaujančią Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka. Nurodytame rašte prašoma pateikti kreditorinius reikalavimus iki 2016 m. gruodžio 14 d. Antstolė, atsakydama į šį Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, 2016 m. lapkričio 24 d. raštu informavo apie antstolei pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus bei nurodė, kad mirusio skolininko skolos likutis yra 488,26 Eur, iš kurių 299,30 Eur skola SĮ „Vilniaus miesto būstas“, 25,93 Eur skola Vilniaus miesto savivaldybei ir 163,03 Eur vykdymo išlaidų. Laiku pateikusi kreditorinius reikalavimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl šalies vykdymo procese pakeitimo. Taigi antstolė apie gautus vykdyti vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo iš skolininko informavo palikimo atsiradimo vietos notarą, be to, dar prieš Lietuvos valstybei perimant palikėjo palikimą. Taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas antstolei dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo patvirtina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo žinoma apie antstolės vykdomus vykdomuosius raštus. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad antstolė praleido kreditorinių reikalavimų pareiškimo terminą, numatytą CK 5.63 straipsnyje, Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo atsižvelgti į šių vykdomųjų bylų viešąjį interesą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė I. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-7-18/2014, kuria remiasi apeliantė, buvo nagrinėjamas klausimas dėl skolos priteisimo po asmens mirties, o V. U. įsiskolinimai buvo priteisti dar iki jos mirties, t. y. bylų faktinė situacija skiriasi iš esmės. Be to, antstolio vykdomos bylos yra registruojamos vieningame vykdomųjų bylų sąvade, kuris yra prieinamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl laikoma, kad ši informacija buvo išviešinta. Tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija buvo informuota apie skolininko įsiskolinimus, taip pat patvirtina 2016 m. lapkričio 17 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas pateikti informaciją apie vykdomas bylas ir skolos likučius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria miręs skolininkas vykdymo procese pakeistas jo turtą paveldėjusia Lietuvos valstybe.Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad išieškotojų reikalavimai nebuvo pareikšti per Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl apeliantė neturi pareigos jų apmokėti.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Toje pačioje nutartyje kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas negali būti pratęstas, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai.Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Be to, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).Teismas pažymi, kad pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais yra vadovaujamasi ir bylose dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) o antstolė į palikimo atsiradimo vietos notarą vienoje iš vykdomų vykdomųjų bylų (Nr. 0011/10/08100) kreipėsi 2012 m. balandžio 11 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo skolininko mirties.Nors nurodytos vykdomosios bylos medžiagoje yra taip pat antstolei I. B. adresuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 14 d. raštas „Dėl turto pardavimo“, kuris, anot antstolės ir suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės, patvirtina, kad jai buvo žinoma apie antstolės vykdomus išieškojimus, teismas konstatuoja, kad remiantis šiuo dokumentu negalima daryti išvados, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo žinoma apie konkrečius antstolės vykdomus išieškojimus (kreditorius ir jų reikalavimų dydžius), taip pat, kad apie šiuos reikalavimus Valstybinei mokesčių inspekcijai tapo žinoma per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, kas aktualu nagrinėjamu atveju. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tai, jog nurodytame rašte yra prašoma pateikti kreditorinius reikalavimus iki 2016 m. gruodžio 14 d., savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus, ir kad valstybė, priėmusi palikimą, besąlygiškai įsipareigoja patenkinti visų kreditorių reikalavimus iš paveldėto turto.Duomenų, kad kreditoriai (išieškotojai) būtų kitokiu nutarties 18-19 punktuose nurodytu būdu pareiškę reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, byloje nėra.Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorius SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybę bei jų atitinkamo dydžio reikalavimus, o tuo pačiu – kad miręs skolininkas vykdymo procese gali būti pakeistas jo turtą paveldėjusia Lietuvos valstybe.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės prašymą dėl vykdymo šalies pakeitimo, netinkamai taikė aktualias materialiosios teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės I. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės I. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.